Neseniai atlikti didelio masto tyrimai, kuriuose dalyvavo šimtai tūkstančių žmonių, atskleidė įdomų ryšį tarp saikingo kavos vartojimo ir sumažėjusio mirtingumo. Tyrėjai pastebėjo, kad asmenys, geriantys du ar tris puodelius per dieną, turėjo maždaug 10–15 % mažesnę mirties riziką, palyginti su negeriantys kavos. Nauda pasireiškė jau geriant vieną puodelį ir buvo didžiausia geriant tris ar penkis puodelius. Įdomiausia tai, kad šie rezultatai išliko nuoseklūs nepriklausomai nuo gyvenimo būdo veiksnių ir buvo pastebėti tiek įprastos, tiek be kofeino kavos geriančiųjų atveju. Tai kelia klausimų apie šių apsauginių poveikių mechanizmus.
Novatoriškas tyrimas: ką atrado mokslininkai
Per dešimtmetį Nacionalinio vėžio instituto mokslininkai stebėjo daugiau nei 400 000 suaugusiųjų, kurių amžius buvo nuo 50 iki 71 metų. Jie analizavo kavos vartojimą ir sveikatos rezultatus.
Tyrimas parodė, kad reguliariai kavą geriantys dalyviai turėjo mažesnį mirtingumą, palyginti su kavos negeriančiais. Didžiausią naudą parodė tie, kurie per dieną išgerdavo du ar tris puodelius – jų mirtingumas sumažėjo maždaug 10–15 %.
Apsauginis poveikis išliko nuoseklus neatsižvelgiant į kofeino kiekį. Tai rodo, kad naudą teikia ne tik kofeinas, bet ir kiti kavoje esantys junginiai. Mokslininkai, siekdami užtikrinti tyrimo tikslumą, atsižvelgė į gyvenimo būdo veiksnius – rūkymą, mitybą ir fizinį aktyvumą.
Kiek kavos reikia gerti, kad būtų nauda sveikatai
Remiantis tyrimo rezultatais, idealus kavos kiekis yra nuo dviejų iki trijų puodelių per dieną. Šis kiekis parodė didžiausią koreliaciją su sumažėjusiu mirtingumo rizika daugelyje tyrimų.
Dalyviai, kurie vartojo šį kiekį, parodė pagerėjusius širdies ir kraujagyslių sveikatos rodiklius ir mažesnį uždegimo lygį, palyginti su kavos nevartojusiais asmenimis.
Tačiau vartojant daugiau nei penkis puodelius per dieną, šie privalumai gali sumažėti ir gali atsirasti neigiamas poveikis. Individuali tolerancija skiriasi priklausomai nuo genetinių veiksnių, esamos sveikatos būklės ir jautrumo kofeinui.
Sveikatos specialistai rekomenduoja pasikonsultuoti su gydytojais, kad būtų nustatytas tinkamas kavos vartojimo kiekis konkrečiomis sveikatos aplinkybėmis.
Mokslas, kuriuo grindžiamas kavos apsauginis poveikis
Be stimuliuojančių savybių, kava turi daugiau nei 1000 biologiškai aktyvių junginių, kurie sąveikauja su žmogaus organizmo ląstelių procesais.
Polifenoliai ir chlorogeninės rūgštys veikia kaip antioksidantai, neutralizuodami laisvuosius radikalus, kurie pažeidžia ląsteles ir prisideda prie senėjimo. Tyrimai rodo, kad šie junginiai mažina uždegimo rodiklius, susijusius su lėtinėmis ligomis.
Kofeinas pats savaime stiprina medžiagų apykaitą ir palaiko neurologinę sveikatą, blokuodamas adenozino receptorius. Tyrimai rodo, kad kavos vartojimas yra susijęs su geresniu jautrumu insulinui ir kepenų fermentų reguliavimu.
Mokslininkai pabrėžia, kad kavos ruošimo būdas turi įtakos junginių koncentracijai – filtruota kava suteikia didžiausią naudą.
Šie mechanizmai kartu paaiškina kavos apsauginį poveikį nuo širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir tam tikrų vėžio rūšių.
Kokių ligų prevencijai kavos vartojimas naudingas
Epidemiologiniai tyrimai nuosekliai sieja reguliarų kavos vartojimą su sumažėjusiu kelių gyvybei pavojingų ligų rizika.
2 tipo cukrinio diabeto rizika: Tyrimai rodo, kad kavos vartotojai, palyginti su nevartotojais, 20–30 % rečiau serga šia liga.
Širdies ir kraujagyslių ligos: Rizika mažėja maždaug 15 % tarp vidutinių vartotojų.
Parkinsono liga: Paplitimas žymiai mažėja – kai kurie tyrimai rodo, kad rizika sumažėja iki 30–40 %.
Kepenų ligos: Cirozė ir kepenų vėžys reguliariai kavą vartojantiems žmonėms pasitaiko rečiau.
Alzheimerio liga ir demencija: Rizika gali sumažėti 20–30 %, jei kava vartojama nuolat.
Vėžio rūšys: Įrodymai taip pat rodo, kad kava turi apsauginį poveikį nuo tam tikrų vėžio rūšių, ypač storosios žarnos ir gimdos gleivinės piktybinių navikų, tačiau mechanizmai reikalauja tolesnių tyrimų.
Kavos vartotojų ir nevartotojų palyginimas
Didelio masto kohortiniai tyrimai rodo matomus skirtumus tarp kavos vartotojų ir nevartotojų mirtingumo rodiklių.
Tyrimai, kuriuose per kelis dešimtmečius buvo stebimi šimtai tūkstančių dalyvių, rodo, kad vidutiniškai kavą vartojantys žmonės susiduria su 8–15 % mažesne ankstyvos mirties rizika, palyginti su kavos nevartojančiais žmonėmis.
Apsauginis poveikis yra stipriausias, kai per dieną išgeriama tris–penkis puodelius, tačiau nauda jaučiama net ir išgėrus vieną puodelį.
Šie rezultatai yra nuoseklūs įvairiose populiacijose – įvairiose etninėse grupėse ir geografiniuose regionuose. Svarbu tai, kad ilgaamžiškumo pranašumas išlieka ir pakoregavus gyvenimo būdo veiksnius, pavyzdžiui, mitybą, fizinį aktyvumą ir rūkymą.
Tiek kofeino turinčios, tiek be kofeino kavos rūšys turi apsauginį poveikį, o tai rodo, kad kavos gyvenimą prailginančias savybes lemia ne tik kofeinas, bet ir kiti junginiai.
Ką tai reiškia jūsų kasdieniam kavos vartojimui
Supratimas apie kavos naudą natūraliai kelia praktinius klausimus apie idealų vartojimo modelį. Tyrimai rodo, kad saikingas vartojimas – paprastai tris–penkis puodelius per dieną – yra susijęs su optimaliais ilgaamžiškumo rezultatais.
Tačiau individualus tolerancijos lygis labai skiriasi priklausomai nuo genetikos, metabolizmo ir esamos sveikatos būklės.
Sveikatos specialistai pabrėžia individualų požiūrį, o ne universalias rekomendacijas. Kofeinui jautrūs asmenys turėtų riboti jo vartojimą, o nėščios moterys turi būti ypač atsargios. Pridėjus per daug cukraus ar grietinėlės, gali būti panaikintas teigiamas poveikis sveikatai.
Įrodymai rodo, kad geriau išlaikyti dabartinius saikingus įpročius, nei smarkiai didinti vartojimą. Nevartojantys kavos neturėtų jaustis priversti pradėti ją gerti – kiti gyvenimo būdo veiksniai yra lygiai taip pat svarbūs ilgaamžiškumui ir bendrai savijautai.
