Radote spintelėje užsilikusį medaus stiklainį, kuris pavirto kieta, grūdėta mase? Neskubėkite jo išmesti. Kristalizuotas medus nėra sugedęs – tai visiškai natūralus procesas, kurį lengva atšaukti. Pasidalinsiu paprastu triuku, kurį man patarė bitininkas kaimynas.
Kodėl medus kristalizuojasi
Kristalizacija – ne gedimo, o natūralumo ženklas. Tikras medus anksčiau ar vėliau sukietėja, nes jame esanti gliukozė laikui bėgant nusėda smulkiais cukraus kristalais.
Procesą paspartina keli veiksniai: žema laikymo temperatūra, ilgas stovėjimas ir paties medaus sudėtis. Kai kurios rūšys, pavyzdžiui, rapsų ar pienių medus, kristalizuojasi labai greitai – kartais per kelias savaites. Kitos, kaip akacijos ar kaštono, gali išlikti skystos metus ar ilgiau.
Svarbu suprasti: kristalizacija niekaip nepakenkia medaus kokybei. Jo maistinės medžiagos, fermentai ir antibakterinės savybės išlieka nepakitusios. Tiesiog pakinta tekstūra ir išvaizda.
Paprastas triukas: šilto vandens vonia
Norint grąžinti medui skystą konsistenciją, nereikia jokių sudėtingų įrankių. Pakanka šilto vandens ir šiek tiek kantrybės.
Štai kaip tai padaryti:
Užvirinkite vandens ir palikite jį šiek tiek atvėsti. Temperatūra turėtų būti apie 40–50 °C – maždaug tokia, kokią dar išlaikote įkišę ranką. Verdančio vandens nenaudokite.
Uždarytą medaus stiklainį įstatykite į indą su šiltu vandeniu. Vanduo turėtų siekti maždaug iki medaus lygio stiklainyje. Palikite stovėti, retkarčiais švelniai pasukdami ar pamaišydami stiklainį.
Po 15–30 minučių kristalai turėtų pradėti tirpti. Jei medus labai sukietėjęs, procedūrą galite pakartoti arba palikti stiklainį šiltoje vietoje kelioms valandoms.
Kodėl svarbi temperatūra? Aukštesnė nei 50 °C temperatūra pradeda ardyti meduje esančius fermentus ir naikinti dalį naudingų medžiagų. Švelnus kaitinimas išsaugo ne tik skonį ir aromatą, bet ir visas vertingas savybes.
Kaip laikyti, kad medus nekristalizuotųsi
Visiškai sustabdyti kristalizacijos neįmanoma – tai natūralus procesas. Tačiau galite jį sulėtinti.
Laikykite medų kambario temperatūroje, sausoje vietoje. Idealiausia – apie 18–24 °C. Niekada nedėkite į šaldytuvą – šaltis tik paspartins kristalų susidarymą.
Saugokite nuo tiesioginių saulės spindulių. Geriausia – tamsioje spintelėje.
Naudokite švarų, sausą šaukštą. Drėgmė ir maisto likučiai gali paspartinti kristalizaciją ir net sukelti fermentaciją.
Jei turite didelį kiekį medaus, laikykite jį viename dideliame inde, o kasdieniam naudojimui perpilkite į mažesnį stiklainėlį. Taip nereikės nuolat atidaryti pagrindinio indo ir pakartotinai šildyti viso kiekio.
Jei kristalai vėl atsirado
Nieko baisaus – tiesiog pakartokite šilto vandens vonią. Medų galima „atgaivinti” tiek kartų, kiek reikia. Kiekvienas švelniai atliktas šildymas grąžins jam skystą konsistenciją.
Beje, kristalizuotas medus turi ir savo privalumų. Jis patogus tepti ant duonos, nes nevarva, ir puikiai tinka įmaišyti į karštą arbatą ar pieną. Tad nebūtinai reikia jį tirpdyti – tai tik skonio ir patogumo reikalas.
Pagrindinis dalykas, kurį verta prisiminti: kristalizuotas medus yra geras medus. Jei jūsų medus metų metus lieka skystas kaip vanduo – tai greičiau priežastis sunerimti dėl jo natūralumo.
