Rudenį taip sutvarkiau daržą, kad pavasarį šliužų beveik neliko – kopūstai liko sveiki

Vietoj brangių granulių ar nuolatinio rinkimo rankomis vienas sodininkas pasirinko kitą kelią – sutvarkyti sraigių problemą rudenį, dar prieš joms išsirandant. Jis supureno dirvą, pašalino slėptuves ir lengvai pabarstė medžio pelenų su trupučiu kalkių. Pavasarį vaizdas buvo visai kitas: sraigių – beveik nematyti, o kopūstų galvos sveikos ir pilnos, be nugraužtų kraštų.

Štai kaip veikia toks metodas ir kaip saugiai jį pakartoti.

1. Kodėl rudenį sutvarkytas daržas „numuša“ sraigių bangą pavasarį

Sraigės ir šliužai žiauriai mėgsta:

• drėgnus kampus po lentomis ir plytomis

• supuvusias lapų krūvas

• storą, seną, neišjudintą mulčią

Ten jos:

• slepiasi karštu metu

• žiemoja

• deda kiaušinius, dažniausiai iki 2–3 cm gylyje

Jei rudenį:

1. Surenkate ir išnešate senas lentas, padėklus, skardas, plytas

2. Sukrapštote ir išvežate storas lapų krūvas, seną perpuvusį mulčią

3. Supurenate 5–10 cm viršutinį sluoksnį ten, kur sraigių būdavo daugiausia

– jūs:

• išardote jų slėptuves

• iškeliat kiaušinių krūvas į paviršių, kur jie išdžiūsta ar sušąla

• priverčiat likusias sraiges ieškoti kitų vietų (dažnai ne pas jus)

Tai ne stebuklas – tiesiog sistemiškas gyvenimo ciklo nutraukimas.

2. Kaip gilus purenimas ir džiovinimas sunaikina kiaušinius

Sraigių kiaušiniai dažniausiai slepiasi viršutiniuose 2–3 cm dirvos. Ta zona – šilta, drėgna, apsaugota. Būtent ją ir reikia sujaukti.

Ką daryti rudenį, kai dirva dar nei užšalusi, nei šlapia košė:

1. Pašalinkite lentas, mulčią, lapų gniužulus ten, kur matėte daugiausia sraigių.

2. Su kastuvu ar kapliu apverskite viršų – 5–10 cm gylį.

3. Iškeltą dirvą palikite paviršiuje:

   • saulė

   • vėjas

   • pirmos šalnos

padaro savo: kiaušiniai perdžiūsta, sušąla arba suardomi.

Jei sklypas didesnis:

• Dirbkite zonomis – pirmiausia ten, kur buvo daugiausia nuostolių.

• Geriau padaryti mažiau, bet kokybiškai, nei „perbėgti“ viską paviršutiniškai.

Tai nuobodus, bet labai atsiperkantis darbas – pavasarį tiesiog nebėra kam išsiristi.

3. Pelenai ir kalkės: kaip naudoti, kad padėtų, o ne pakenktų

Medžio pelenai ir šiek tiek kalkių (kalcio junginių) gali:

• šiek tiek sudžiovinti paviršių

• padaryti dirvą mažiau patrauklią sraigėms

• padėti išardyti kiaušinių apvalkalus

Bet čia svarbiausia – saikas ir sveikas protas.

Ką naudojo ir kaip

• Medžio pelenai – tik iš švarių malkų, be dažų, impregnantų ar plastiko.

• Šiek tiek kalkių (kalcio chlorido ar kitų chloruotų kalkių) – labai mažom normom, tik tikslinėse vietose.

Kaip daryti saugiau:

1. Dirva turi būti sausa ar pradžiūvusi.

2. Plonu sluoksniu (kaip šviesi pudra) pabarstykite pelenų ten, kur buvo daugiausia sraigių ir kiaušinių.

3. Jei naudojate kalkių, maišykite nedidelį kiekį su pelenais ir

   • nepilkite ant jauno daigo ar šaknų

   • neberkite storo sluoksnio

4. Po barstymo galite švelniai įgrėbti į viršų, kad nepūtų vėjas.

Būtinai:

• Mūvėkite pirštines, o jei barstote sausą kalkių/pelenų mišinį – ir kaukę, kad nekvėpuotumėt dulkėmis.

• Nepersistenkite: per daug pelenų ir kalkių gali sugadinti dirvos pH, pakenkti sliekams ir augalams.

Jei nenorite su kalkėmis prasidėti, naudokite tik pelenus + rudens tvarką – vien to dažnai jau pakanka dideliam efektui.

4. Tiksliniai apdorojimai ten, kur sraigės vis tiek laikosi

Net ir po gero rudens pasiruošimo:

• keli lizdai gali likti

• kažkiek sraigių gali ateiti iš kaimynų, gyvatvorių, laukų

Todėl verta:

1. Pavasarį apžiūrėti vietas, kur anksčiau labiausiai nukentėdavo kopūstai, salotos, braškės.

2. Ten:

   • nuimti šlapias lentas, likusias plėveles, tankias žolių kekes

   • lengvai pergrėbti viršų

   • jei matote kiaušinių sankaupas – surinkti ir išmesti arba užbarstyti šiek tiek pelenų.

Pavojingų metodų (atvira liepsna šalia kultūrų, neaiškūs „amonio purškalai“ ar agresyvūs chemikalai) verčiau nedėti nei į tekstą, nei į praktiką – daugelis jų padaro daugiau žalos dirvai ir augalams, nei duoda naudos.

Jei reikia papildomos kontrolės:

• rinkimas rankomis

• alaus spąstai

• barjerai iš juostų, vario, specialių granulių
  prie rudens darbų veikia daug efektyviau nei vieni.

5. Ko tikėtis kitą pavasarį

Jei rudenį:

• sutvarkėte slėptuves

• giliai supurenote „karštas“ zonas

• saikingai panaudojote pelenus (ir, jei norisi – minimaliai kalkių)

pavasarį dažniausiai matoma:

• žymiai mažiau jaunų sraigių ir šliužų

• atskiri, o ne masiniai kopūstų lapų „išėsti“

• mažiau naktinių „pergraužtų“ daigų

Vis tiek kažkiek sraigių bus – pilnai jų neišnaikinsi ir nereikia. Bet skirtumas tarp „viskas nuėsta“ ir „kelias rankom surinkau ir ramu“ – dažnai būtent rudens darbe.

Trumpas veiksmų sąrašas „max efektui“

RUDUO

• Surinkti lentas, plytas, senas lentjuostes, šlapias plokštes.

• Pašalinti storas lapų ir seno mulčio krūvas.

• Supurenti 5–10 cm viršų ten, kur buvo daugiausia sraigių.

• Saikingai pabarstyti pelenų (jei norite – su trupučiu kalkių) tik probleminėse vietose.

PAVASARIS

• Apžiūrėti problemines zonas.

• Pašalinti naujas slėptuves.

• Pergrėbti viršų, surinkti kiaušinius.

• Jei reikia – šiek tiek pelenų aplink labiausiai puolamus augalus.

• Papildomai naudoti spąstus / rankinį rinkimą.

Nuoseklus rudens darbas + šiek tiek pelenų = mažiau sraigių, tvarkingesni kopūstai ir mažiau nervų vasarą.