Gegužės mėnesį ant kriaušių lapų atsiradusios geltonos dėmės rodo įvairias grėsmes ir pasekmes. Ryškiai oranžinės, iškilusios pūslelės rodo, kad kriaušės užsikrėtė iš netoliese augančių kadagių ir gali sukelti ankstyvas lapų kritimas bei silpnesnį vaisių derlių kitą sezoną. Vienodas apatinių šakų pageltimas rodo azoto trūkumą ir sumažėjusį augalų gyvybingumą. Tarpgyslės chlorozė rodo magnio arba kalio trūkumą, kuris kenkia cukra Smulkūs taškeliai ir susirangę nauji augalai rodo, kad erkių ar amarų sumažėjo dabartiniai angliavandenių atsargos – tęskite tikslinį stebėjimą ir taisykite.
Kriaušių rūdžių aptikimas: oranžiniai iškilimai ir jų reikšmė kitų metų vaisiams
Iš kur atsiranda tie ryškiai oranžiniai iškilimai ant kriaušių lapų ir kodėl jie svarbūs? Jie rodo kriaušių rūdį, grybelinę infekciją, susijusią su netoliese augančiais kadagiais, kur sporos žiemoja.
Stebėtojai pastebi iškilusius, ryškius pūslelius ant viršutinių lapų paviršių; infekcija kelia didelį susirūpinimą, nes ji greitai plinta. Sodų inspektoriai užregistruoja, kad nekontroliuojama rūdys silpnina medžius, sukelia priešlaikinį vasaros lapų kritimą ir sutrikdo maistinių medžiagų kaupimąsi, reikalingą kitą sezoną vaisių pumpurų formavimui.
Praktinis atsakas sutelkiamas į alternatyvių šeimininkų paiešką ir laiku įgyvendinamą kontrolę, siekiant apsaugoti medžių gyvybingumą. Aiški, greita diagnozė išsaugo sodo gebėjimą ateinančiais sezonais duoti sveiką derlių.
Maistinių medžiagų trūkumas, pasireiškiantis pagelėjimu: azoto, magnio ir kalio požymiai
Kai vienodas pagelėjimas pirmiausia pasirodo apatinėse šakose, tai dažniausiai reiškia azoto trūkumą, kuris riboja vegetatyvinį augimą ir vaisių užmezgimą bei užpildymą. Tyrėjai pastebi, kad azoto trūkumas pasireiškia tolygiu chlorozu, sumažėjusiu gyvybingumu ir mažesniu derliaus potencialu, todėl reikia koreguojančio tręšimo, kad būtų atkurta pusiausvyra.
Priešingai, tarpgyslės pagelėjimas su rausvais arba rudos spalvos kraštais rodo magnio arba kalio trūkumą; šie elementai daro įtaką cukraus pernašai ir vaisių saldumui. Stebėtojai, patariantys augintojams, turėtų atskirti modelius, nustatyti dirvožemio tyrimų prioritetus ir rekomenduoti tikslingus pataisymus, kad medžiai atgautų maistinių medžiagų kiekį, apsaugotų esamus derlius ir padėtų užtikrinti produktyvų pumpurų formavimąsi kitam sezonui.
Smulkios dėmės nuo čiulpiančių kenkėjų: kaip erškėčiai ir amarai veikia šių metų derlių
Atsižvelgiant į atsirandančius lapų simptomus, smulkios geltonos dėmės ant jaunų kriaušių lapų rodo aktyvų čiulpiančių kenkėjų, daugiausia erškėčių ar amarų, maitinimąsi, kurie praduria epidermio ląsteles ir išsiurbia sultis, sutrikdydami chlorofilo gamybą ir sumažindami fotosintezės efektyvumą.
Stebėtojai pastebi, kad dėmės koncentruojasi ant naujų atžalų, kartais kartu su susirangusiais kraštais arba lipnia medaus rasa, kai dominuoja amarai.
Kenkėjų antplūdis sumažina dabartinio sezono angliavandenių sintezę, sumažina vaisių dydį ir cukraus kaupimąsi, taip pat gali sukelti stresą medžiams, kurie jau yra riboti maistinių medžiagų.
Praktinis atsakas pabrėžia ankstyvą žvalgymą, tikslinę biologinę kontrolę (plėšrius erkes, boruoles) ir selektyvias, laiko ribotas insekticidines priemones, siekiant apsaugoti derlių ir išlaikyti sodų sveikatą kaimynams ir vartotojams.
