Kai kiti jau užveria daržo sezoną, patyrę sodininkai dar turi vieną paskutinį ritualą. Tai ramus rudens darbas, kurio rezultatai pasimato tik pavasarį – tačiau kiekvienas, kas jį išbando, sako: žemė po jo atgyja tarsi po atostogų. Paslaptis slypi vos 100 mililitrų paprasto, bet veiksmingo tirpalo, kuris atgaivina dirvožemį ir apsaugo nuo ligų.
Kodėl verta „pailsinti“ dirvą prieš žiemą
Rudens pabaigoje dirva būna išsekusi. Ji sugeria viską, ką per vasarą palikome – ne tik maistingas medžiagas, bet ir grybelių sporas, bakterijas, kenkėjų kiaušinėlius. Po žiemos visa ši „mikrofauna“ vėl atgyja ir pirma užima vietą, kuri priklauso naujam derliui.
Todėl patyrę daržininkai rudenį ne tik kasa ar grėbia, bet ir dezinfekuoja žemę. Vario sulfato tirpalas – viena seniausių, bet iki šiol efektyviausių priemonių, padedanti „išvalyti“ dirvą nuo ligų sukėlėjų.
Tai ne trąša, o tarsi profilaktinis masažas dirvožemiui. Šiek tiek rūpestingumo rudenį – ir pavasarį žemė būna puri, švari bei pasiruošusi naujam gyvenimui.
Vario sulfato veikimas – senas, bet patikimas
Vario sulfatas (dar vadinamas mėlynuoju akmenėliu) turi grybelio naikinančių savybių. Jis stabdo bakterijų dauginimąsi, naikina puvinių židinius ir sumažina žiemojančių kenkėjų kiekį.
Tyrimai rodo, kad tinkamai naudojamas vario sulfato tirpalas padeda sumažinti dirvos infekcijų kiekį net iki 70 %, o jo poveikis išlieka kelias savaites.
Būtent todėl ruduo – tinkamiausias metas jį naudoti: augalai jau nuimti, o žemė dar šilta, todėl reakcijos vyksta greitai.
Kaip paruošti tirpalą
Receptas paprastas, bet svarbus tikslumas.
Paimkite 100 ml 1 % vario sulfato tirpalo ir įpilkite į 10 litrų vandens.
Toks kiekis tinka maždaug 3–4 kvadratiniams metrams lysvės.
Jei žemė itin užkrėsta arba šiemet dažnai sirgo augalai – koncentraciją galima padidinti iki 150 ml.
Pirmiausia mėlynąjį akmenėlį ištirpinkite šiltame vandenyje – jis tirpsta greičiau. Tuomet įpilkite šalto vandens, kad bendras tūris būtų 10 litrų.
Paruoštą tirpalą supilkite į purkštuvą ir tuoj pat naudokite – laikyti jo ilgiau nei dieną nepatartina.
Kada ir kaip purkšti
Idealu purkšti sausą, saulėtą dieną, kai lietus nenumatomas bent 24 valandas.
Purškite tolygiai, kad dirvos paviršius sudrėktų, bet netaptų šlapias – svarbu, jog tirpalas įsigertų, o ne nubėgtų.
Po purškimo nieko daugiau nedarykite 24 valandas – leiskite tirpalui veikti. Tik tada galima lengvai perkasti arba supurenti dirvą.
Šis laiko tarpas leidžia vario jonams sunaikinti patogenus ir sukurti „apsauginį sluoksnį“, kuris saugos žemę per žiemą.
Ką daryti su didesnėmis lysvėmis
Turint didesnį daržą ar stipriai užkrėstą žemę, verta dirbti etapais.
Pasiruoškite keletą kibirų tirpalo iš anksto ir apdorokite po vieną plotą.
Jeigu naudojate kelis purkštuvus – pažymėkite zonas, kad nepurkštumėte kelis kartus to paties.
Dirbant su pagalbininkais, svarbu užsirašyti, kas kur purškė – taip pavasarį bus aišku, kurios lysvės „ilsėjosi“.
Ši paprasta apskaita padeda išvengti perteklinio naudojimo ir palaiko dirvožemio balansą.
Po apdorojimo – ramybė iki pavasario
Kai dirva apdorota ir perkasama, daugiau nieko daryti nebereikia.
Palikite ją „pailsėti“. Žiemą sniegas ir šaltis padarys savo – varis stabilizuosis, o mikrobai, kurie liko, išsisklaidys.
Pavasarį pakaks lengvai išpurenti žemę ir patręšti organinėmis trąšomis – ji jau bus paruošta darbui.
Tirpalą laikykite atsargiai: nepalikite atviro, nelaikykite vaikams ar gyvūnams pasiekiamoje vietoje. Nepanaudotą mišinį geriausia išpilti po 24 valandų – jo efektyvumas greitai mažėja.
Papildomi patarimai sodininkams
Nenaudokite šalia vandens šaltinių – varis gali paveikti mikroflorą.
Netręškite tą pačią dieną – leiskite dirvai pailsėti bent savaitę.
Nekartokite procedūros kasmet – pakanka kas dvejus ar trejus metus.
Mažiems daržams galite naudoti pusę normos – rezultatas išliks, o poveikis bus švelnesnis dirvos mikroorganizmams.
Toks rudens darbas trunka vos valandą, tačiau pavasarį žemė tikrai atsidėkoja: puri, kvapni, be pelėsio ir ligų židinių.
