Sodininkai dažnai susiduria su per mažais burokėliais ir ieško aiškių priežasčių. Trumpas apžvalga rodo dažniausiai pasitaikančias priežastis: rūgštus, maistinių medžiagų neturtingas dirvožemis, kuris riboja šaknų augimą; greitai nokstančių arba salotų veislių, netinkamų dideliems šakniams, pasirinkimas; nereguliarus arba nepakankamas laistymas, kuris stabdo augimą; per didelis tankumas dėl prasto retinimo; ir šaltas, sausas daigynas, kuris vėluoja daigumą. Kiekvienas veiksnys palieka aiškius pėdsakus derliuje, todėl reikalingos konkrečios korekcinės priemonės, kad ateityje būtų galima atkurti derlingumą.
Dirvožemio rūgštingumas ir mažas derlingumas
Rūgščiame, maistinių medžiagų neturtingame dirvožemyje burokėliai energiją skiria išlikimui, o ne šaknų augimui, todėl auga mažesni, beskoniai šakniavaisiai.
Tyrimai rodo, kad žemas pH mobilizuoja toksinį aliuminį ir mažina kalcio, magnio ir fosforo kiekį, trukdydamas ląstelių augimui ir angliavandenių kaupimui.
Maistinių medžiagų trūkumas riboja fotosintezės produktų pasiskirstymą šaknims; azoto disbalansas skatina lapų augimą, o ne kaupimo organų.
Praktinis vertinimas apima dirvožemio tyrimą pH ir makroelementų atžvilgiu, po kurio atliekamas korekcinis kalkinimas ir tikslinis tręšimas, siekiant atkurti pusiausvyrą.
Rekomendacijose pabrėžiama, kad reikia imtis tikslingų priemonių derlingumui ir skoniui pagerinti, kad sodininkai ir ūkio valdytojai galėtų tvariai didinti lysvių produktyvumą ir geriau tenkinti bendruomenės maisto poreikius.
Netinkama veislė arba vėlyvas sėjimas
Kodėl burokėliai liko maži, nepaisant tinkamo dirvožemio ir vandens? Tyrimas rodo, kad pasirinkus nesuderinamą veislę arba sėjant po idealaus laikotarpio, sumažėja šaknų potencialas.
Specialistai pažymi, kad greitai bręstančios arba salotų veislės teikia pirmenybę lapams arba greitam derliui, o ne šaknų dydžiui; vėlyva sėja sutrumpina augimo laikotarpį prieš atšalant orui arba derliui.
Norėdami veiksmingai padėti kitiems, rekomenduokite veisles, žinomas dėl didelių šaknų, ir platinkite sėjos kalendorius, pritaikytus vietos klimatui.
Įrašykite veislių našumą, dalinkitės sodinimo datos priminimais ir patarkite laiku sėti pakaitomis.
Šie veiksmai padidina derliaus nuspėjamumą ir padeda bendruomenės sodininkams auginti burokėlius, atitinkančius mitybos ir kulinarinius poreikius.
Nereguliarus arba nepakankamas laistymas
Atmetus veislės pasirinkimą ir sėjos datą, dėmesys kreipiamas į laistymo modelius kaip į dažną per mažų burokėlių priežastį. Tyrimai rodo, kad nereguliarus arba nepakankamas drėgmės tiekimas sulėtina šaknų ląstelių augimą, sukelia nevienodą augimą ir sumažina galutinį skersmenį. Simptomai apima skilusią odą, medžio tekstūrą ir sustingusius viršūnės, nepaisant pakankamo maistinių medžiagų kiekio.
Nuoseklus, saikingas laistymas ir mulčiavimas išlaiko vienodą dirvos drėgmę kritiniu šaknų vystymosi laikotarpiu. Laistymo laikas turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į nuolatinį aprūpinimą, o ne į sporadišką mirkymą; lengvi, dažni patikrinimai padeda atlikti koregavimus. Sodininkai, siekiantys maitinti kitus, turi stebėti dirvos drėgmę, dokumentuoti modelius ir nedelsdami ištaisyti trūkumus, kad galėtų patikimai auginti minkštas, pilno dydžio burokėles.
Per didelis tankumas ir prastas retinimas
Dažnai per tankiai apsodinti burokėlių lysvės atskleidžia tikrąjį veiksnį, ribojantį per mažų šaknų augimą: kon Stebėtojai pastebi, kad tankiai pasodinti daigai konkuruoja dėl šviesos, vandens ir maistinių medžiagų, todėl energija skiriama išgyvenimui, o ne šaknų augimui.
Atidžiai apžiūrėjus dažnai matyti nevienodas dydis, kai kaimynai slopina augimą. Efektyvus retinimas, atliekamas du kartus, kai augalai įsitvirtina, perskirsto išteklius ir sumažina ligų pavojų dėl prasto oro srauto.
Praktikai, kurie teikia pirmenybę tarpams (15–20 cm), leidžia kiekvienam burokui gauti tai, ko jam reikia, kad būtų galima patikimai aprūpinti kitus derliumi. Aiškios ataskaitos ir laiku imtasi veiksmai paverčia perpildytus sklypus produktyviais lysvėmis, padidindami derliaus kokybę ir nuspėjamą paskirstymą tiems, kurie nuo jų priklauso.
Šaltas, sausas daigynas ir silpnas ankstyvasis augimas
Šaltomis, sausomis sąlygomis daigynas tampa pagrindine runkelių augimo kliūtimi, nes žema dirvos temperatūra ir nepakankamas drėgnumas vėluoja daigumą, silpnina daigelius ir riboja šaknų augimą.
Tyrimai rodo, kad lėtas sudygimas sumažina konkurencingumą, padidina jautrumą kenkėjams ir sutrumpina veiksmingą augimo laikotarpį. Stebėtojai rekomenduoja paruošti šiltą, drėgną sėklų lysvę, naudoti mulčą arba gaubtus ir sėti per rekomenduojamą laikotarpį kiekvienai veislei.
Sodininkai turėtų užtikrinti nuolatinį laistymą iš karto po sėjos ir ankstyvojo šaknų formavimosi metu, stebėti dirvos temperatūrą ir vengti mechaninių pažeidimų retinant. Korekcinės priemonės atkuria vienodą sudygimą ir pagerina galutinį šaknų dydį bei kokybę.
