Trys žmonės su planšetėmis rankose. Trisdešimt keturios darbo dienos. Dvylika butų per tris aukštus. Tai nėra ateities vizija — tai jau pastatytas pastatas Bezansone, netoli Reimso, Prancūzijoje. Projektas vadinasi ViliaSprint2, ir jis keičia supratimą apie tai, ką reiškia statyti daugiabučius socialiniam būstui. Skaičiai stulbina — bet už jų stovi dar įdomesnis procesas.
Gantrinis spausdintuvas vietoje mūrininkų
Statybos prasidėjo Bezanno rajone, kur projekto komanda naudojo specializuotą mažo anglies pėdsako betoną su sintetinėmis mikropluoštėmis. Gantrinis spausdintuvas sluoksnis po sluoksnio dėliojo sienas ir pagrindinius tūrius, o nedidelės brigados šalia įrengdavo gelžbetonines atramas ir perdangas.
„Tradiciniam tokio masto pastatui reikėtų šešių darbuotojų ir kelis kartus ilgesnio grafiko,” — pažymėjo projekto koordinatoriai. Čia — trys operatoriai, valdantys mašiną per planšetes. Jokio medžiagų nešiojimo ant pečių, jokio pavojingo darbo aukštyje be reikalo. Sunkus fizinis darbas ir medžiagų pernešimas sumažintas iki minimumo. Surenkamosios plokštės integruotos su atspausdintu apvalkalu, supaprastinant visą surinkimo procesą.
Betonas, kurio anglies pėdsakas trečdaliu mažesnis
Projekto medžiagų pasirinkimas nėra atsitiktinis. Naudojamas specialiai 3D spausdinimui sukurtas betonas, kurio anglies pėdsakas bent trisdešimt procentų mažesnis nei standartinio betono. Jo sudėtyje — smulkūs užpildai iki aštuonių milimetrų ir sintetinės mikropluoštės, mažinančios priklausomybę nuo tradicinio armatūrinio sutvirtinimo.
Pilno stiprio užpildas užtikrina ir ekstruzijos tikslumą, ir mechaninį atsparumą. Pastatas atrodo ir stovi taip pat tvirtai kaip bet kuris tradicinis — bet jo statyba paliko mažesnį pėdsaką aplinkai. Gyventojams tai reiškia namą, kuris yra techniškai tvirtas, tausojantis išteklius ir atitinkantis šiuolaikinius aplinkosaugos standartus.
Kuo tai skiriasi nuo įprasto daugiabučio
Palyginimas su tradiciniu metodu atskleidžia kelis aiškius skirtumus. Pirma — darbo jėga. Trys operatoriai vietoj šešių darbininkų. Antra — sunkaus fizinio darbo ir medžiagų nešiojimo sumažinimas, kuris tiesiogiai gerina darbo sąlygas aikštelėje. Trečia — darbų grafiko sutrumpinimas, nes spausdintuvo perstatymai minimalūs, o surinkimas supaprastintas.
Rezultatas — labiau kontroliuojamas ir mažiau fiziškai varginantis procesas. Gyvenamoji paskirtis ta pati. Butų kokybė ta pati. Bet kelias iki jų — visiškai kitoks. Ir tai ne smulkmena — tai esminis pokytis sektoriuje, kuriame fizinis saugumas ir darbo sąlygos dešimtmečius buvo problema.
Socialinis būstas kitomis priemonėmis
Socialinio būsto tiekėjams ViliaSprint2 yra ne vien technologinė demonstracija — tai praktinis bandymų atvejis, kuris gali pakeisti visą sektoriaus logiką. Dvylika butų per tris aukštus, aštunių šimtų kvadratinių metrų naudingo ploto. Automatizuotas sienų spausdinimas. Surenkamos perdangos. Mažesnis darbo jėgos poreikis ir trumpesnis darbų grafikas.
Jei metodas pasiteisins ir plačiau — jis galėtų padėti būsto organizacijoms visoje Europoje didinti pasiūlą, gerinti darbo sąlygas ir statyti greičiau, pigiau bei su mažesniu poveikiu aplinkai. Mažo anglies pėdsako betonas ir dalinis armatūros pakeitimas jau dabar atitinka griežtėjančius aplinkosaugos reikalavimus.
Ar trys operatoriai su planšetėmis kada nors pakeis tradicinę statybos brigadą? Galbūt ne visur ir ne visada. Bet Bezansone — aštuntame šimte kvadratinių metrų, dvylika butų, trys aukštai — jie jau tai padarė.
