Nukritę lapai dažnai atrodo kaip atliekos, tačiau tinkamai juos panaudojus jie gali tapti vertinga dirvožemio trąša. Straipsnyje nagrinėjami trys praktiniai metodai – standartinis kompostavimas, juodos plastikinės maišų technika ir paprastas lapų krūva – lyginant greitį, reikalingą erdvę ir pastangas. Jame nurodomos pagrindinės atsargumo priemonės, pvz., ligotų ar graikinių riešutų lapų pašalinimas ir azoto papildai. Praktiniai rezultatai skiriasi, o sėkmę lemia keletas konkrečių pasirinkimų.
Standartinė komposto krūva arba konteineris
Standartinėje komposto krūvoje arba konteineryje nukritę lapai sumaišomi su kitomis organinėmis medžiagomis pakaitomis sluoksniais, kad būtų sukurtas subalansuotas anglies ir azoto mišinys bei struktūra, leidžianti cirkuliuoti orui. Stebėtojai pažymi, kad susmulkinti lapai greičiau suyra; sumaišius žolės nuopjovas, virtuvės atliekas arba stiebus, gaunamas azotas ir įvairovė.
Drėgmė turi būti išlaikoma, bet ne per didelė; periodiškas maišymas įleidžia deguonį ir pagreitina mikrobų veiklą. Sergantys lapai ir graikinių riešutų lapai pašalinami, kad būtų apsaugotas dirvožemis ir augalai.
Per maždaug šešis–dvylika mėnesių (6–12 mėnesių) krūva duoda lapų humusą, tinkamą lysvėms, bordiūrams ir vejai, padedantį kitiems dėl pagerinto dirvožemio ir mulčio.
Juodų plastikinių maišų metodas
Lapus sudėkite į tvirtus juodus plastikinius maišus, šiek tiek suspaudžiant ir įpilant pakankamai vandens, kad jie būtų drėgni, bet ne permirkę; šis metodas pasinaudoja saulės šiluma ir maiše esančia drėgme, kad pagreitintų skilimą, tuo pačiu išlaikant medžiagą atskirtą nuo kitų komposto sudedamųjų dalių.
Tyrėjas pažymi, kad uždaroma šiluma pagreitina mikrobų veiklą, per kelis mėnesius pagaminant švarų lapų humusą, jei maišai periodiškai praduriami, kad į juos patektų minimalus kiekis deguonies.
Tai tinka savanoriams, kurie tvarko ribotą erdvę arba partijas platinimui.
Rizika apima anaerobinį kvapą, jei pernelyg drėgna, ir lėtesnį skilimą be vėdinimo.
Reguliarios patikros, retkarčiais ištuštinimas arba pakartotinis sudrėkinimas ir ligotų arba draudžiamų lapų vengimas išsaugo kokybę ir saugumą.
Paprasta lapų krūva
Paprastam, mažai pastangų reikalaujančiam metodui naudojama paprasta lapų krūva, susidariusi sukraunant susmulkintus arba sveikus nukritusius lapus apsaugotoje vietoje, laikant masę drėgną ir retkarčiais ją apverčiant, kad patektų deguonis; šis metodas remiasi natūralia mikrobų veikla ir užtrunka maždaug šešis–dvylika mėnesių, kol susidaro naudingas lapų humusas.
Stebėtojai pastebi privalumus: pagerėjusi dirvožemio struktūra, mulčias ir trąšos lysvėms, kai papildoma azotu.
Atidžiai atrenkant atmetami sergantys, graikinių riešutų arba lėtai irantys lapai.
Priežiūra reikalauja retkarčiais laistyti ir vėdinimo.
Krūva tinka bendruomenės sodams ir savanorių projektams, kur nedidelis darbas duoda prieinamą, dirvožemį praturtinantį humusą.
