Alkoholis jau seniai žinomas kaip vienas didžiausių kepenų priešų, nes net nedideli kiekiai gali sukelti hepatitą, cirozę ir kitas rimtas ligas.
Tačiau nauji tyrimai rodo, kad pavojus šiam gyvybiškai svarbiam organui kyla ne tik dėl alkoholio. Tarptautinė mokslininkų komanda nustatė, kad bendras mūsų kasdienio gyvenimo elementas taip pat gali kelti rimtą grėsmę kepenims, praneša „Planet News”, cituodamas „Oxford Academic” paskelbtą tyrimą.
Netikėtas atradimas: cukrus gali būti pavojingesnis už alkoholį
Naujausi tyrimai, atlikti bendradarbiaujant mokslininkams iš kelių prestižinių pasaulio universitetų, atskleidė stulbinančią išvadą – perdirbtas cukrus, ypač fruktozė, gali padaryti kepenims daugiau žalos nei vidutinis alkoholio vartojimas.
„Ilgą laiką visi dėmesys buvo sutelktas į alkoholį kaip pagrindinį kepenų ligų kaltininką, tačiau mūsų duomenys rodo, kad turime atkreipti dėmesį į dar vieną paplitusį veiksnį – pridėtinį cukrų, ypač fruktozę, kuri yra daugelio perdirbtų maisto produktų sudėtyje,” – teigia tyrimo vadovas dr. Michaelas Jensenas iš Oksfordo universiteto.
Kodėl fruktozė kenkia kepenims?
Fruktozė, dar vadinama vaisių cukrumi, yra natūraliai randama vaisiuose, tačiau šiuolaikinėje mityboje jos daugiausiai gaunama iš pramoniškai perdirbto maisto ir gėrimų, kuriuose naudojamas kukurūzų sirupas su dideliu fruktozės kiekiu.
Tyrėjai nustatė, kad skirtingai nuo gliukozės, kuri gali būti naudojama visose organizmo ląstelėse energijai gaminti, fruktozė metabolizuojama beveik išimtinai kepenyse. Kai šio cukraus suvartojama daug, kepenys yra priverstos paversti fruktozę riebalais, sukeldamos procesą, vadinamą de novo lipogeneze.
„Šis procesas ilgainiui gali sukelti riebalų kaupimąsi kepenyse, o tai yra pirmasis žingsnis link nealkoholinės riebalinės kepenų ligos (NAFLD), kuri gali progresuoti iki uždegimo, kepenų pažeidimo ir galiausiai net ciroze,” – paaiškina tyrimo bendraautorius dr. Li Wei iš Harvardo medicinos mokyklos.
Kas labiausiai rizikuoja?
Tyrimas, apėmęs daugiau nei 10 000 dalyvių iš įvairių pasaulio šalių, atskleidė, kad tam tikros populiacijos grupės yra labiau pažeidžiamos fruktozės poveikiui:
- Vaikai ir paaugliai – ši grupė dažnai suvartoja didžiausius kiekius saldintų gėrimų ir perdirbtų užkandžių.
- Asmenys, turintys antsvorį ar nutukimą – jau esantis metabolinis disbalansas sustiprina neigiamą fruktozės poveikį.
- Žmonės, turintys genetinį polinkį metabolinėms ligoms – kai kurie genetiniai variantai gali padidinti jautrumą fruktozoei.
- Sėdimą darbą dirbantys žmonės – fizinio aktyvumo stoka sumažina organizmo gebėjimą metabolizuoti cukrus.
Skaičiai, kurie turėtų sunerimti
Tyrime nustatyta, kad žmonės, kurie kasdien suvartoja daugiau nei 50 gramų pridėtinio cukraus (maždaug tiek yra 1,5 skardinės gazuoto gėrimo), turi 3 kartus didesnę riziką susirgti nealkoholine riebaline kepenų liga per ateinančius 10 metų, palyginti su tais, kurie suvartoja mažiau nei 25 gramus per dieną.
Dar labiau nerimą kelia tai, kad vidutinis amerikietis suvartoja apie 77 gramus pridėtinio cukraus per dieną, o europiečiai – apie 58 gramus. Tai gerokai viršija Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą maksimalią 25 gramų normą.
Pavojingi maisto produktai, kurių reikėtų vengti
Remiantis tyrimo rezultatais, mokslininkai išskyrė produktus, kurie kelia didžiausią riziką kepenų sveikatai dėl didelio fruktozės kiekio:
- Saldinti gazuoti gėrimai – viena 330 ml skardinė gali turėti iki 40 gramų cukraus.
- Pramoniniu būdu pagaminti konditerijos gaminiai – sausainiai, pyragėliai, bandelės.
- Saldinti pusryčių dribsniai – kai kuriuose variantuose cukrus sudaro iki 40% produkto svorio.
- Energetiniai ir sportiniai gėrimai – dažnai reklamuojami kaip sveiki, tačiau gali turėti didelius kiekius pridėtinio cukraus.
- Saldinti jogurtai – vienoje porcijoje gali būti iki 20 gramų pridėtinio cukraus.
- Padažai ir užpilai – kečupas, barbekiu padažas ir kai kurie salotų užpilai yra netikėti cukraus šaltiniai.
Kaip apsaugoti kepenis?
Tyrimo autoriai pateikia keletą rekomendacijų, kaip sumažinti riziką kepenims:
- Riboti pridėtinio cukraus vartojimą – siekti neviršyti 25 gramų (apie 6 arbatinius šaukštelius) per dieną.
- Skaityti etiketes – mokytis atpažinti skirtingus cukraus pavadinimus ingredientų sąrašuose (pvz., gliukozės-fruktozės sirupas, kukurūzų sirupas, koncentruotos vaisių sultys).
- Pirmenybę teikti neperdirbtiems maisto produktams – šviežios daržovės, vaisiai, neperdirbti grūdai, baltymai suteikia reikalingų maistinių medžiagų be pridėtinio cukraus.
- Vartoti pakankamai vandens – pakeisti saldintus gėrimus paprastu vandeniu ar nesaldinta arbata.
- Reguliariai mankštintis – fizinis aktyvumas padeda kepenims efektyviau metabolizuoti riebalus ir cukrus.
- Pasirinkti sveikus riebalus – alyvuogių aliejus, riešutai, avokadai suteikia organizmui reikalingų riebalų, neperkraunant kepenų.
Kodėl tai svarbu?
Nealkoholinė riebalinė kepenų liga (NAFLD) tampa vis didesne visuomenės sveikatos problema visame pasaulyje. Manoma, kad ji paveikia apie 25% suaugusių pasaulio gyventojų, o kai kuriose šalyse šis skaičius siekia net 40%.
„Nealkoholinė riebalinė kepenų liga tampa epidemija, o tradiciškai dėmesys buvo sutelktas į alkoholio vartojimo mažinimą. Mūsų tyrimas rodo, kad turime lygiagrečiai kovoti su pridėtinio cukraus vartojimu, jei norime sustabdyti šios ligos plitimą,” – teigia dr. Jensenas.
Ekspertų reakcija
Tyrimo rezultatai sukėlė diskusijas medicinos bendruomenėje. Nors dauguma ekspertų sutinka, kad pridėtinis cukrus yra reikšmingas rizikos veiksnys kepenų ligoms, kai kurie ragina atsargiai interpretuoti rezultatus.
„Šis tyrimas pateikia įtikinamų įrodymų apie fruktozės žalą, tačiau nereikėtų pamiršti, kad alkoholis išlieka labai reikšmingas rizikos veiksnys kepenų ligoms. Idealiu atveju žmonės turėtų riboti tiek alkoholio, tiek pridėtinio cukraus vartojimą,” – komentuoja Amerikos kepenų fondo atstovas dr. Robertas Smithas, kuris nedalyvavo tyrime.
Žvilgsnis į ateitį
Tyrimo autoriai planuoja tęsti tyrimą, stebėdami dalyvius ilgesnį laiką ir vertindami, kaip cukraus vartojimo sumažinimas gali paveikti jau esančią kepenų ligą.
Tuo pačiu metu jie ragina sveikatos politikos formuotojus atkreipti dėmesį į šiuos rezultatus ir svarstyti papildomas priemones, skirtas sumažinti pridėtinio cukraus kiekį maisto produktuose, pvz., aiškesnis ženklinimas, šviečiamosios kampanijos ar net mokesčiai labai saldintam maistui ir gėrimams.
„Mūsų tyrimai rodo, kad kepenų sveikata yra visuomenės sveikatos krizė, kurią galime išspręsti. Tačiau tam reikia tiek individualių pastangų, tiek sisteminių pokyčių, kaip visuomenė prieiname prie maisto,” – baigia dr. Jensenas.
Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir neturėtų būti laikomas medicininiu patarimu. Visada konsultuokitės su savo gydytoju dėl sveikatos klausimų.
