Medicinos ekspertai vis dažniau įspėja apie įprastą miegą ant dešiniojo šono. Tyrimai ir klinikiniai stebėjimai sieja tai su pablogėjusiu rūgšties refliuksu, pakitusia kepenų ir tulžies pūslės dinamika, sutrikusia kraujotaka dešinėje rankoje ir galimu stuburo bei kaklo įtempimu. Tam tikros grupės, įskaitant žmones, sergančius GERD, širdies nepakankamumu ar esantys vėlyvoje nėštumo stadijoje, gali susidurti su didesne rizika. Pasekmės yra ne tik susijusios su komfortu – yra praktinių priemonių ir alternatyvų, kurias gydytojai rekomenduoja siekiant sumažinti žalą.
Su miegojimu ant dešiniojo šono susiję sveikatos pavojai
Nors kiekvieno žmogaus anatomija ir sveikatos būklė skiriasi, miegas ant dešiniojo šono gali kelti pastebimą pavojų sveikatai. Gydytojai pastebi padidėjusį rūgšties refliuksą ir sutrikusį virškinimą, kai skrandžio ir stemplės padėtis skatina refliuksą. Spaudimas kepenų ir tulžies sritims gali pabloginti kepenų ar tulžies pūslės būklę, todėl reikia būti atsargiems.
Ilgalaikis gulėjimas ant dešiniojo šono gali sutrikdyti kraujotaką dešinėje viršutinėje galūnėje, sukelti tirpimą ir dilgčiojimą. Nėščioms pacientėms nerekomenduojama ilgai gulėti ant dešiniojo šono, nes sumažėjęs gimdos kraujotakas gali paveikti vaisiaus kraujotaką. Kvėpavimo vertinimai rodo, kad gulėjimas ant dešiniojo šono yra susijęs su didesniu knarkimu ir kvėpavimo sunkumais nei gulėjimas kitose padėtyse. Šie duomenys padeda slaugytojams pateikti saugesnes rekomendacijas dėl miego.
Kaip dešiniojo šono poilsis veikia kepenis ir virškinimą
Keletas tyrimų ir klinikinių stebėjimų rodo, kad miegas ant dešiniojo šono gali daryti tiesioginį spaudimą kepenims ir gretimiems virškinimo organams, galimai sutrikdydamas kepenų drenavimą ir pakeisdamas virškinimo trakto peristaltiką. Klinikinių ataskaitų tyrimai šią padėtį sieja su sutrikusiais žarnyno judėjimais ir sulėtėjusiu virškinimo procesu, ypač tiems, kurie jau turi kepenų ar virškinimo trakto sutrikimų.
Lyginamieji tyrimai rodo, kad gulėjimas ant kairiojo šono yra palankiausias idealaus anatominio išsidėstymo, tulžies pūslės drenavimo ir sumažinto organų suspaudimo atžvilgiu. Praktikuojantys gydytojai, rekomenduojantys pacientų poreikiais grindžiamą priežiūrą, siūlo prireikus apsvarstyti gulėjimo ant kairiojo šono arba ant nugaros pozicijas. Reikia atlikti tolesnius tyrimus, tačiau dabartiniai duomenys patvirtina rekomendacijas keisti gulėjimo poziciją
Miegas ant dešiniojo šono ir rūgšties refliuksas: ką rodo moksliniai įrodymai
Kaip miego poza įtakoja naktinį refliuksą? Įrodymai rodo, kad miegas ant dešiniojo šono skatina gastroezofaginį refliuksą, nes skrandis išsilygina taip, kad jo turinys lengviau patenka į stemplę. Klinikiniai tyrimai rodo, kad miegas ant kairiojo šono sumažina naktinį rūgšties poveikį, nes skrandis lieka žemiau stemplės.
Žmonėms, sergantiems GERD, gydytojai paprastai rekomenduoja vengti miegoti ant dešiniojo šono, nes tokioje padėtyje apatinis stemplės sfinkteris gali lengviau atsipalaiduoti arba atsiverti, didindamas refliukso ir rėmens riziką. Tiems, kurie prižiūri pacientus ar artimuosius, reikėtų teikti pirmenybę miegui ant kairiojo šono kaip paprastam, įrodymais pagrįstam elgesio koregavimui, siekiant sumažinti naktinį refliuksą ir susijusius simptomus.
Stuburo ir kaklo įtempimas miegant ant dešiniojo šono
Daugelis žmonių, kurie mėgsta miegoti ant dešiniojo šono, gali nesąmoningai daryti netolygų spaudimą stuburui ir kaklui, nes natūralus kūno išlinkimas ir svorio pasiskirstymas gali sukurti sukimo jėgas, kurios apkrauna slankstelius ir minkštuosius audinius. Stebėjimo ir klinikiniai ataskaitos rodo, kad gulėjimas ant dešiniojo šono dažnai sukelia stuburo sukimo ir fokalinį apkrovimą, kuris gali pasireikšti ryto sustingimu, lokalizuotu skausmu ar spinduliuojančiu diskomfortu.
Ilgalaikis gulėjimas gali pabloginti esamas ligas, pvz., diskų išvaržas ar nervų suspaudimas, ir padidinti pečių bei kaklo audinių apkrovą. Gydytojai rekomenduoja įvertinti miego padėtį ir pagalbines lovos priemones, kad būtų sumažintas mechaninis stresas ir paskatintas gijimas.
Kas turėtų ypač vengti miegoti ant dešiniojo šono
Klinikų gydytojai dažnai įspėja tam tikras grupes vengti miegoti ant dešiniojo šono, nes anatominiai, fiziologiniai ir pooperaciniai veiksniai gali padidinti riziką arba sustiprinti simptomus. Nėščioms moterims tai daryti nerekomenduojama dėl galimo gimdos kraujotakos ir vaisiaus aprūpinimo deguonimi sumažėjimo.
Žmonės, sergantys rūgšties refliuksu arba GERD, gali patirti pablogėjusį naktinį refliuksą, kai guli dešiniuoju šonu. Žmonės, sergantys staziniu širdies nepakankamumu, rizikuoja sutrikti kraujotakai, jei šoninis spaudimas pakeičia veninį grįžimą.
Neseniai dešiniąją pusę operuoti pacientai, pvz., po cholecistektomijos, turėtų vengti spaudimo operuotoje vietoje, kad sumažintų skausmą ir komplikacijas. Asmenys, sergantys miego apnėja, gulėdami ant dešiniojo šono gali patirti padidėjusį kvėpavimo takų nestabilumą ir kvėpavimo sutrikimus.
Geresnės alternatyvos: miegojimo ant kairiojo šono ir nugaros privalumai
Keletas tyrimų ir klinikinių stebėjimų rodo, kad dėl tam tikrų sveikatos problemų kairiojo šono ir gulėjimo ant nugaros pozicijos yra priimtinesnės alternatyvos nei gulėjimas ant dešiniojo šono. Įrodymai rodo, kad kairiojo šono pozicija gerina veninį grįžtamąjį kraujo tekėjimą, kraujotaką ir virškinimo judėjimą, galbūt mažindama širdies apkrovą ir palaikydama organų perfuziją.
Klinikiniai gydytojai pastebi naudą nėščioms pacientėms, kai miegas ant kairiojo šono pagerina gimdos ir placentos kraujotaką bei maistinių medžiagų tiekimą. Miegas ant nugaros dažnai sumažina gastroezofaginį refliuksą ir naktinį rėmuo, palyginti su miegojimu ant dešiniojo šono, tačiau jis gali pabloginti obstrukcinę miego apnėją jautriems asmenims.
Tiems, kurie nori sumažinti peties skausmą, knarkimą ar sutrikusį poilsį, miegas ant kairiojo šono ar nugaros suteikia akivaizdžių privalumų.
Padėties patarimai, kaip sumažinti diskomfortą, kai turite miegoti ant dešiniojo šono
Nors kairioji pusė ir gulimas ant nugaros padėtis gali būti fiziologiškai naudingos, kai kurie žmonės vis tiek nori arba turi miegoti dešinėje pusėje; tokiais atvejais tikslingas padėties pasirinkimas gali sumažinti spaudimą kepenims ir tulžies pūslės bei sumažinti raumenų ir kaulų įtampą.
Rekomenduojama po dešiniuoju šonu padėti mažą pagalvėlę arba susuktą rankšluostį, kad sumažėtų vidaus organų spaudimas. Tarp kelių padėkite tvirtą pagalvėlę, kad išlygintumėte klubus ir sumažintumėte juosmens sukimo. Apsvarstykite galimybę po juosmeniu padėti žemą pagalvėlę, kad papildomai paremti
Skatinkite keisti puses nakties metu, kad būtų ribojamas nuolatinis dešinės pusės apkrovimas. Nedideli čiužinio koregavimai arba antčiužinis gali dar labiau padidinti komfortą be didelių įrangos pakeitimų.
Pagalvės ir čiužiniai miego padėties koregavimui
Aiški pagalvės ir čiužinio pasirinkimo įvertinimas atskleidžia jų pagrindinį vaidmenį atkuriant stuburo išilginę ašį miego metu. Tyrimas rodo, kad atminties putos variantai palaiko natūralų stuburo išlinkį miegantiems ant šono, o specialios pagalvės po galva ir tarp kelių išlaiko neutralią klubų ir kaklo padėtį.
Miegantiems ant nugaros tinkamiausi yra vidutinio kietumo čiužiniai, kurie šiek tiek prisitaiko prie kūno formų, neleidžia klubams ir pečiams pernelyg įsmukti ir mažina juosmens įtampą. Tinkamas čiužinio kietumas ir strategiškai išdėstyti pagalvės padeda paskirstyti spaudimą, riboja sąnarių sukimo jėgą ir skatina atkuriamąją laikyseną. Rekomendacijose pirmenybė teikiama pagalbinėms priemonėms, kurios tinka slaugytojams ir pacientams, ieškantiems patvarių, kūno suderinimui skirtų sprendimų.
Kada kreiptis į gydytoją dėl su miego sutrikimais susijusių simptomų
Atpažinus įspėjamuosius požymius, dėl kurių reikalingas medicininis įvertinimas, galima atskirti įprastus miego sutrikimus nuo būklių, kurioms reikalingas gydymas. Nuolatiniai sutrikimai, pernelyg didelis mieguistumas dienos metu, garsus knarkimas ar pastebėti kvėpavimo sustojimai yra priežastis kreiptis į specialistą, kad jis įvertintų, ar nėra tokių sutrikimų kaip miego apnėja, nemiga ar neramių kojų sindromas.
Klinikų gydytojai naudoja miego tyrimus, vaistus ir kognityvinę elgesio terapiją, kad diagnozuotų ir gydytų šias ligas. Asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis – širdies ligomis, cukriniu diabetu ar neurologiniais sutrikimais – arba patiriantys staigius miego ritmo pokyčius, turėtų pasikonsultuoti su gydytoju, kad įvertintų vaistų poveikį, stresą ar medicinines priežastis.
Kai nuovargis, sumažėjęs darbingumas ar pažinimo funkcijų susilpnėjimas trukdo atlikti priežiūros ar darbo funkcijas, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į gydytoją.
