Mūsų senoliai žinojo daugybę gamtos paslapčių, kurios padėdavo išlaikyti sveikatą be šiuolaikinių vaistų. Viena tokių išminties perlų – augalai, kurie padeda stiprinti kraują. Nors šiandien dažnai girdime, kad geležiai gauti būtina valgyti mėsą, mūsų močiutės žinojo, kad gamtoje galima rasti ne mažiau vertingų alternatyvų.
Kodėl svarbu stiprinti kraują?
Kraujas atlieka gyvybiškai svarbias funkcijas mūsų organizme: perneša deguonį ir maistines medžiagas į visus audinius, pašalina toksines medžiagas, dalyvauja imuniniuose procesuose. Kai kraujyje trūksta geležies ar kitų svarbių elementų, gali išsivystyti mažakraujystė (anemija), pasireiškianti nuovargiu, silpnumu, galvos svaigimu, pablyškusia oda.
Tradicinėje liaudies medicinoje buvo žinoma daug augalų, kurie padeda palaikyti kraujo sveikatą ir kovoti su mažakraujyste. Štai penki iš jų, kurie pagal savo naudingų medžiagų sudėtį gali prilygti ar net pranokti mėsą.
1. Dilgėlė – gamtos geležies lobynas
Dilgėlė (Urtica dioica) – vienas vertingiausių augalų stiprinant kraują. Joje gausu ne tik geležies, bet ir vitaminų C, K, B grupės vitaminų, kalcio, magnio ir kitų mineralų.
Kaip vartoti:
- Jauni dilgėlių lapai (rinkti pavasarį) tinka salotoms, sriuboms
- Džiovintų dilgėlių arbata: 1-2 arbatinius šaukštelius džiovintų lapų užpilkite verdančiu vandeniu, leiskite pritraukti 10-15 minučių
- Sezoninė kūno valymo priemonė: gerkite dilgėlių arbatą 2-3 savaites, po to padarykite pertrauką
Tradicinis močiutės receptas: Pavasarį surinktus jaunus dilgėlių lapus nuplauti, nuplikyti verdančiu vandeniu (kad pradingtų dilginančios savybės), smulkiai sukapoti ir sumaišyti su varške, grietine bei žalumynais. Toks patiekalas ne tik stiprina kraują, bet ir valo organizmą po žiemos.
2. Kiaulpienė – dažnai nepelnytai pamiršta
Kiaulpienė (Taraxacum officinale) – dar vienas nepaprastai vertingas augalas, turtingas geležies, vitaminų A, C, K ir kalcio. Senoliai kiaulpienę vadino „gamtos vaistu”, naudingu visam organizmui, ypač kraujui ir kepenims.
Kaip vartoti:
- Jauni lapai tinka salotoms (kol dar nekarčios)
- Kiaulpienių šaknų arbata: 1 arbatinį šaukštelį džiovintų šaknų užpilkite verdančiu vandeniu, leiskite pritraukti 15 minučių
- Kiaulpienių žiedų medus: surinkite žiedus, užpilkite medumi ir palikite nusistovėti tamsioje vietoje 2 savaites
Tradicinis močiutės receptas: Anksti pavasarį surinktus jaunus kiaulpienių lapus, kol dar nekarčios, nuplauti, sumaišyti su kitomis žalumynų salotomis, pabarstyti sėklomis, pagardinti citrinos sultimis ir alyvuogių aliejumi. Tokios salotos – tikras vitaminų užtaisas po žiemos.
3. Erškėtuogės – vitamino C bomba
Erškėtuogės (Rosa canina) turi rekordinį vitamino C kiekį – iki 20 kartų daugiau nei citrinose! Vitaminas C padeda geriau įsisavinti geležį, todėl erškėtuogės netiesiogiai padeda kovoti su mažakraujyste.
Kaip vartoti:
- Erškėtuogių arbata: 2 arbatinius šaukštelius džiovintų erškėtuogių užpilkite verdančiu vandeniu, leiskite pritraukti 15-20 minučių
- Erškėtuogių uogienė ar sirupas
- Džiovintos erškėtuogės kaip užkandis
Tradicinis močiutės receptas: Džiovintas erškėtuoges sumalti iki miltelių konsistencijos ir kasdien įmaišyti po arbatinį šaukštelį į jogurtą, košę ar kitus patiekalus. Tokiu būdu organizmas gauna reikalingą vitamino C dozę, kuri padeda geriau įsisavinti geležį iš kitų maisto produktų.
4. Juodieji serbentai – uogos kraujo stiprinimui
Juoduosiuose serbentuose gausu ne tik vitamino C, bet ir geležies, kalio, fosforo bei kitų svarbių mikroelementų. Šios uogos tradiciškai buvo naudojamos stiprinti imunitetą ir gerinti kraujo sudėtį.
Kaip vartoti:
- Šviežios uogos (sezono metu)
- Džiovintos uogos
- Juodųjų serbentų lapų arbata: 1 arbatinį šaukštelį džiovintų lapų užpilkite verdančiu vandeniu, leiskite pritraukti 10 minučių
- Juodųjų serbentų uogienė ar sirupas
Tradicinis močiutės receptas: Juodųjų serbentų sirupas su medumi: 1 kg uogų sutrinti, užpilti 1 kg medaus, laikyti tamsioje vietoje. Vartoti po 1 arbatinį šaukštelį, atskiedus šiltu vandeniu, 2-3 kartus per dieną.
5. Šaltalankis – vitaminų ir mineralų šaltinis
Šaltalankio uogos (Hippophae rhamnoides) – tikras vitaminų ir mineralų lobynas. Jose gausu vitaminų A, C, E, taip pat geležies, magnio, cinko ir kitų svarbių mikroelementų.
Kaip vartoti:
- Šaltalankio uogų aliejus: po 5-10 lašų per dieną
- Šaltalankio uogų sultys, atskiestos vandeniu
- Šaltalankio uogų arbata: 1 arbatinį šaukštelį džiovintų uogų užpilkite verdančiu vandeniu, leiskite pritraukti 15 minučių
Tradicinis močiutės receptas: Šaltalankio uogų ir medaus mišinys: 500 g šviežių šaltalankio uogų sutrinti su 500 g medaus, laikyti šaldytuve. Vartoti po 1 arbatinį šaukštelį 2-3 kartus per dieną prieš valgį, užgeriant šiltu vandeniu.
Svarbu žinoti
Nors šie augalai gali būti puikūs pagalbininkai stiprinant kraują, jie negali pakeisti subalansuotos mitybos ir gydytojo konsultacijos, ypač jei kalbame apie rimtesnę mažakraujystę. Be to, kai kurie žmonės gali būti alergiški tam tikriems augalams, todėl visada pradėkite nuo mažų kiekių.
Tradicinė išmintis: Mūsų močiutės žinojo, kad geriausi rezultatai pasiekiami nuosekliai ir kantriai – gamtos vaistai veikia švelniau, bet dažnai jų poveikis yra ilgalaikis ir kompleksinis. Tradiciškai šie augalai buvo vartojami pavasarį ir rudenį, taip suteikiant organizmui reikalingų medžiagų pereinamuoju metų laiku.
Kaip derinti su šiuolaikine mityba
Nors šie augalai yra puikūs geležies ir kitų mikroelementų šaltiniai, optimaliausia juos derinti su įvairia mityba. Geležies įsisavinimą gerina:
- Vitaminas C (erškėtuogės, citrusiniai vaisiai)
- Fermentuoti produktai (rauginti kopūstai, kefyras)
- Vengimas gerti arbatą ar kavą iškart po valgio (taninas trukdo geležies įsisavinimui)
Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nėra skirtas pakeisti profesionalios medicininės konsultacijos. Prieš pradėdami vartoti bet kokius maisto papildus ar keisdami mitybą, pasitarkite su gydytoju.
