Naujausi neurologiniai tyrimai atskleidė socialinių tinklų naudojimo ir smegenų veiklos sąsajas. Būtent „Facebook” ir „Instagram” sukelia dopamino išsiskyrimo modelius, panašius į tuos, kurie būdingi priklausomybei, ir sukuria atlygio ciklus, dėl kurių vartotojai nuolat tikrina pranešimus. Šių platformų algoritmai sąmoningai nukreipti į psichologinį pažeidžiamumą, ypač nuobodulio ar prastos nuotaikos akimirkomis. Šis išnaudojimas neapsiriboja paprastais įsitraukimo rodikliais, bet gali pakeisti nervų takus taip, kad paveiktų dėmesio trukmę, nerimo lygį ir net kognityvinės kontrolės mechanizmus.
Neurobiologija, slypinti už socialinės žiniasklaidos poveikio dopaminui
Kai žmonės atsitiktinai naršo po socialinės žiniasklaidos kanalus, jų smegenyse vyksta reikšmingi neurocheminiai pokyčiai.
Laukiant „patinka”, komentarų ir pranešimų, smegenyse esančiame atlygio kelyje, konkrečiai branduolio accumbens ir ventralinėje tegmentinėje srityje, išsiskiria dopaminas.
Neurovaizdavimo tyrimai rodo, kad pranešimai suaktyvina tas pačias nervų grandines, kurios dalyvauja malonumo siekiančiame elgesyje. Kiekviena sąveika su socialine žiniasklaida sukuria kintamą atlygio grafiką, panašų į azartinių lošimų mechanizmus, kai nenuspėjamas teigiamas grįžtamasis ryšys sustiprina nuolatinį naudojimąsi.
Ši dopaminerginė stimuliacija paaiškina, kodėl vartotojai nuolat tikrina savo paskyras, nepaisant mažėjančios grąžos, nes smegenų atlygio sistema tampa jautri laukimui, o ne pačiam atlygiui.
Kaip platformų algoritmai išnaudoja smegenų chemiją
„Facebook” ir „Instagram” algoritmai sąmoningai naudojasi pirmiau aprašytomis smegenų dopaminerginėmis silpnosiomis vietomis. Šiose platformose naudojami kintamo atlygio grafikai, panašūs į tuos, kurie naudojami lošimo automatuose, todėl naudotojai įtraukiami nenuspėjamu teigiamu pastiprinimu.
Inžinieriai kuria „įsitraukimo kilpas”, kurios išnaudoja neurologinius kelius, teikdamos pranešimus, „patinka” ir turinio rekomendacijas tokiu laiku, kad maksimaliai padidėtų dopamino išsiskyrimas. Mašininio mokymosi algoritmai stebi, kuris turinys sukelia stipresnę reakciją, tada pateikia daugiau tos medžiagos, kad sustiprintų naudotojo priklausomybę.
Stanfordo ir Masačusetso technologijos instituto (MIT) tyrimai atskleidė, kad šie algoritmai specialiai nukreipti į žemos motyvacijos ar nuobodulio momentus, kai dopamino įtaka sprendimų priėmimui yra stipriausia, ir sukuria neurocheminę priklausomybę, kuri tiesiogiai lemia didesnį platformos naudojimą.
Kintamas atlygis: Lošimo automatas jūsų kišenėje
Socialinės žiniasklaidos platformose nuolat naudojami kintamo atlygio mechanizmai, kurie atspindi azartinių lošimų psichologiją. Vartotojai slinkdami per kanalus niekada nežino, kada susidurs su įdomiu turiniu, sukeliančiu dopamino išsiskyrimą, todėl patiria panašią į lošimo automatų patirtį.
Šis nenuspėjamumas verčia naudotojus tikrinti pranešimus ir gaivinančius kanalus, ieškant neurocheminio pasitenkinimo, kurį teikia „patinka”, komentarai ir dalijimasis. Tyrimai rodo, kad šie kintantys atlygiai sukelia didesnę priklausomybę nei nuspėjami atlygiai, nes smegenys trokšta išspręsti netikrumo problemą.
Atsitiktinės atrankos socialinio patvirtinimo teikimas paverčia išmaniuosius telefonus nešiojamaisiais atlygio dozatoriais, kurie su pertrūkiais stiprina vartotojus. Šis elgsenos dizaino metodas išnaudoja natūralų žmogaus pažeidžiamumą nenuspėjamiems apdovanojimams ir sukuria galingas įsitraukimo kilpas.
Socialinis palyginimas ir nerimo grįžtamojo ryšio kilpa
Socialinis palyginimas ir nerimo grįžtamojo ryšio kilpa
Socialinės žiniasklaidos platformos iš prigimties skatina aplinką, kurioje naudotojai nuolat save vertina pagal kitus, todėl psichologai tai vadina „socialinio palyginimo teorija”. Naršydami po kruopščiai paruoštus bendraminčių gyvenimo aprašymus, smegenys automatiškai įsitraukia į socialinį lyginimą, t. y. savo pasiekimus, išvaizdą ir patirtį lygina su idealizuotomis kitų žmonių versijomis.
Šis procesas sukuria neurologinį grįžtamąjį ryšį, kai lyginimas sukelia nerimą, o tai skatina tolesnį tikrinamąjį elgesį. Tyrimai rodo, kad ilgai veikiant tokiems lyginimo dirgikliams išsiskiria streso hormonas kortizolis ir kartu sumažėja serotonino kiekis. Ši biocheminė reakcija gali sustiprinti nepilnavertiškumo ir nerimo jausmą ir priversti naudotojus ieškoti patvirtinimo papildomai įsitraukiant į platformą.
Dėmesio susiskaidymas ir kognityviniai pokyčiai
Socialinės žiniasklaidos platformoms būdingi nuolatiniai pertrūkiai iš esmės keičia tai, kaip žmogaus smegenys apdoroja informaciją ir išlaiko dėmesį. Tyrimai rodo, kad „Facebook” ir „Instagram” aplinka, kurioje gaunami pranešimai, išmoko naudotojų smegenis ieškoti naujovių nuolatinio dėmesio sąskaita.
Neuromokslininkai užfiksavo, kad po ilgalaikio socialinės žiniasklaidos naudojimo sumažėja pilkosios medžiagos tankis regionuose, atsakinguose už kognityvinę kontrolę. Vartotojams išsivysto „nuolatinis dalinis dėmesys”, t. y. būsena, kai dėmesio koncentracija nuolat dalijama. Dėl tokio susiskaidymo sutrinka gilus mąstymas ir sudėtingų problemų sprendimo gebėjimai.
Šie kognityviniai pokyčiai gali sumažinti asmenų, dirbančių bendruomenėse, veiksmingumą atliekant užduotis, reikalaujančias nuolatinio susikaupimo, empatijos ir subtilaus žmonių poreikių supratimo.
Išsilaisvinimas: įrodymais pagrįstos sveikesnių skaitmeninių įpročių strategijos
Tyrimai rodo, kad neigiamam socialinės žiniasklaidos poveikiui kognityvinėms savybėms pakeisti reikia tikslingų intervencijos strategijų. Tyrimai rodo, kad 1-4 savaičių trukmės skaitmeninės detoksikacijos laikotarpiai gali gerokai sumažinti nerimą ir pagerinti dėmesio sutelkimą. Empiriškai pagrįsti metodai: suplanuoti naudojimo langai, pranešimų išjungimas, fizinis atsiribojimas nuo prietaisų valgant ir prieš miegą.
Kognityvinės elgsenos metodai, kuriais mažinami platformų atlygio lūkesčiai, yra ypač veiksmingi. Sąmoningumo praktika, integruota su technologijų naudojimu, duoda daug žadančių rezultatų mažinant kompulsyvų tikrinimą. Įdiegus „ekrano laiko” stebėsenos priemones, 76 % tyrimo dalyvių sumažėjo kasdienis naudojimasis ekranu, o po šešių mėnesių stebėjimo rezultatai išliko geresni.
