Gal jau laikas iškeisti kosmetikos procedūras į bilietą į naują šalį? Naujausi moksliniai tyrimai siūlo netikėtą sprendimą kovojantiems su senėjimo ženklais – keliones. Pasirodo, naujų vietų tyrinėjimas, pažinimas ir patirtys ne tik džiugina akį, bet ir reikšmingai veikia mūsų smegenų veiklą, jaunina mąstymą bei lėtina senėjimo procesus.

Kaip kelionės keičia mūsų smegenis?

Neuroplastiškumas – tai smegenų savybė keistis ir prisitaikyti visą gyvenimą. Mokslininkai ilgą laiką manė, kad suaugusiojo smegenys yra fiksuotos ir nekintančios, tačiau šiuolaikiniai tyrimai atskleidė priešingai – mūsų smegenys išlieka plastiškos visą gyvenimą, o naujų ryšių kūrimas yra įmanomas bet kuriame amžiuje.

Kelionės yra vienas efektyviausių būdų skatinti neuroplastiškumą, nes jos:

1. Stimuliuoja dendritų augimą – keliaujant smegenys formuoja naujus junginius tarp neuronų, vadinamus dendritais. Neuromokslininkas Paulas Nussbaumas savo tyrimuose nustatė ryšį tarp naujų patirčių ir dendritų augimo, kuris stiprina smegenų veiklą ir gali padėti kovoti su kognityvinių funkcijų silpnėjimu.
2. Didina smegenų pilkosios medžiagos tankį – tyrimai rodo, kad naujų aplinkų tyrinėjimas gali padidinti pilkosios medžiagos tankį smegenų srityse, susijusiose su atmintimi ir erdviniu mąstymu.
3. Stiprina kognityvinį rezervą – smegenų gebėjimą kompensuoti su amžiumi susijusius pokyčius ir potencialiai atitolinti demencijos atsiradimą.

Moksliniai įrodymai: kelionės kaip vaistas smegenims

Globalios senėjimo koalicijos baltojoje knygoje (2018 m.) pabrėžiama, kad kelionės, kurios apima naujas patirtis, didina kognityvinę stimuliaciją. Tyrimai rodo, kad reguliarus dalyvavimas socialinėje ar laisvalaikio veikloje, įskaitant keliones, gali sumažinti demencijos ir Alzheimerio ligos riziką.

Kolumbijos verslo mokyklos atliktame tyrime, publikuotame Vadybos akademijos žurnale, buvo analizuojamas ryšys tarp tarptautinių kelionių ir kūrybiškumo mados namų dizaineriams. Rezultatai parodė, kad dizaineriai, kurie daugiau keliavo, kūrė kūrybiškesnius modelius. Mokslininkai padarė išvadą, kad kelionės, ypač gyvenimas ir darbas užsienio šalyje, verčia žmogų mąstyti kitaip ir sukuria „kognityvinį lankstumą”, kuris lemia didesnį kūrybiškumą.

Garsusis neuromokslininkas Dr. Marian Diamond, tyręs Alberto Einšteino smegenis, įrodė, kad naujos patirtys skatina mūsų kognityvines galias. Jo eksperimentai su laboratorinėmis žiurkėmis pirmą kartą pateikė tvirtus įrodymus apie smegenų plastiškumą – smegenų gebėjimą augti ir keistis laikui bėgant.

Šeši būdai, kaip kelionės kovoja su senėjimu

1. Sumažina stresą ir kortizolio lygį

Lėtinis stresas pagreitina senėjimo procesus ląstelių lygmeniu, paveikdamas telomerų – chromosomų galų, kurie trumpėja su amžiumi – ilgį. Kelionės gali sumažinti kortizolio (streso hormono) kiekį organizme net iki 30%.

Viskonsino universiteto tyrime, kuriame dalyvavo 1500 moterų, buvo stebimas atostogų poveikis jų psichinei sveikatai penkerius metus. Tyrėjai nustatė, kad moterys, kurios dažniau atostogavo (du kartus per metus), buvo žymiai mažiau linkusios sirgti depresija, patirti nuovargį ar dirglumą nei tos, kurios atostogavo rečiau (kartą per dvejus metus).

2. Didina smegenų lankstumą ir kūrybiškumą

Jutos universiteto kognityvinės psichologijos specialistas Davidas Strejeris savo tyrime pademonstravo „trijų dienų efektą” – tiriamieji, kurie praleido tris dienas keliaudami gamtoje, sprendė kūrybinius galvosūkius 50% efektyviau nei prieš kelionę.

Profesorius Adamas Galinsky, atlikęs daugybę tyrimų apie kūrybiškumo ir tarptautinių kelionių ryšį, teigia: „Užsienio patirtys didina kognityvinį lankstumą, mąstymo gilumą ir integralumą”, o tai yra esminiai faktoriai, padedantys išlaikyti smegenų jaunystę.

3. Gerina atmintį ir smegenų funkcijas

Keliaujant mūsų smegenys nuolat apdoroja naują informaciją, kurdamos naujus neuroninius ryšius. Tyrimai rodo, kad buvimas naujoje vietoje gali padidinti empatiją, energiją, susitelkimą ir dėmesį, o tai padeda formuoti stiprius prisiminimus.

Neurologas Dr. Dean Sherzai, Alzheimerio prevencijos programos Loma Linda universitete bendradirektorius, aiškina, kad kelionės naudingos visoms šešioms kognityvinėms sritims: dėmesiui, kalbai, vykdomosioms funkcijoms, vizualiniam-erdviniam suvokimui, atmintimi ir orientacijai.

4. Skatina pozityvias emocijas ir optimizmą

Net ir pats kelionės planavimas gali pakelti dopamino – laimės hormono – lygį organizme. Neuromokslininkai nustatė, kad smegenų atlygio centras aktyvuojasi ne tik keliaujant, bet ir planuojant ar tik galvojant apie keliones.

Psichologijos tyrimų duomenys rodo, kad kelionių laukimas ir planavimas gali sukelti laimės pojūtį, kuris kartais būna net stipresnis nei pati kelionė. Šis pozityvus emocinis fonas padeda palaikyti bendrą organizmo sveikatą ir lėtina senėjimo procesus.

5. Gerina fizinę ištvermę ir judėjimą

Kelionės natūraliai skatina judėjimą – vaikščiojimą naujuose miestuose, kopimą į kalvas geresniam vaizdui ar net šokimą į bangas. Šis fizinis aktyvumas didina kraujotaką į smegenis, gerina deguonies patekimą ir mažina rizikos veiksnius, susijusius su širdies ir kraujagyslių ligomis, kurios yra pagrindiniai senėjimo akceleratoriai.

Neurologijos klinikiniuose tyrimuose nustatyta, kad fizinis aktyvumas lemia pagerėjimus bendruose kognityviniuose procesuose, apdorojimo greityje ir dėmesyje bei vykdomosiose funkcijose (planavimas, tikslų siekimas, savikontrolė).

6. Skatina socialinį bendravimą ir naujas pažintis

Keliaujant natūraliai užmezgami pokalbiai su vietiniais gyventojais ar kitais keliautojais. Socialinių ryšių palaikymas yra vienas svarbiausių ilgaamžiškumo veiksnių, ką patvirtina ir ilgaamžiškumo zonų („Blue Zones”) tyrimai.

Harvardo universiteto mokslininkai, 80 metų sekę žmonių gyvenimą ir sveikatą, nustatė, kad laimingiausi ir ilgiausiai gyvenantys žmonės buvo tie, kurie palaikė stiprius socialinius ryšius.

Kodėl naujovės taip svarbios smegenims?

Dr. Diamond eksperimentai su laboratorinėmis žiurkėmis parodė, kad žiurkės, augintos praturtintose aplinkose (su daugybe žaislų ir kitų žiurkių bendravimui), turėjo storesnę smegenų žievę nei tos, kurios buvo augintos skurdžioje aplinkoje (be kitų žiurkių ir žaislų). Tie patys principai galioja ir žmogaus smegenims.

Kelionės yra tobulas būdas praturtinti aplinką, nes jos pateikia:

• Vizualinių stimulų įvairovę (nauji kraštovaizdžiai, architektūra)
• Naujus garsus ir kvapus
• Kalbinę stimuliaciją (naujos kalbos ar dialektai)
• Skirtingus kultūrinius kontekstus ir socialines normas
• Naujas kulinarines patirtis
• Nenumatytas situacijas, reikalaujančias problemų sprendimo

Kiekvienas aplinkos praturtinimas – nuo intelektualinių iššūkių iki naujų patirčių – skatina smegenų aktyvumą, vedantį prie augimo ir reorganizacijos.

Molekulinis kelionių poveikis senėjimui

Senėjimas molekuliniu lygiu dažnai pasireiškia uždegiminiais procesais organizme, oksidaciniu stresu ir mitochondrijų disfunkcija. Kelionės ir su jomis susijęs stresas mažinimas bei naujos patirtys gali teigiamai veikti šiuos procesus:

1. Telomerų ilgis – stresas ir lėtiniai uždegimai skatina telomerų trumpėjimą, kas lemia ląstelių senėjimą. Reguliarus atsipalaidavimas keliaujant gali padėti išsaugoti telomerų ilgį.
2. Augimo faktoriai – kelionės metu patiriamas judėjimas ir stimuliacija didina neurotrofinių faktorių, tokių kaip BDNF (smegenų kilmės neurotrofinis faktorius), gamybą. BDNF yra būtinas neuronų augimui ir naujų neuronų jungčių formavimuisi.
3. Oksidacinis stresas – naujos patirtys ir atsipalaidavimas mažina oksidacinį stresą, kuris yra vienas pagrindinių senėjimo procesų skatintojų ląstelių lygmeniu.

Kaip maksimizuoti kelionių anti-senėjimo poveikį?

Ne visos kelionės vienodai veiksmingos kovojant su senėjimu. Norint gauti maksimalią naudą, reikėtų:

1. Rinktis naujas vietas ir patirtis – kartoti tas pačias atostogas toje pačioje vietoje nesuteiks tiek naudos smegenims, kiek naujų vietų ir kultūrų pažinimas.
2. Įtraukti aktyvias veiklas – vietoj pasyvaus gulėjimo paplūdimyje, įtraukite žygius, dviračių turus, šokių pamokas ar vietinių amatų mokymąsi.
3. Bendrauti su vietiniais – bandykite kalbėti vietine kalba, lankykitės ne turistiniuose restoranuose, dalyvaukite vietiniuose renginiuose.
4. Sukurti iššūkius – kelionėje sąmoningai susiduriant su nekenksmingais iššūkiais, kaip navigavimas nepažįstamame mieste be GPS ar vietinio patiekalo gaminimas, stimuliuojamos smegenys.
5. Skirti laiko refleksijai – rašyti kelionių dienoraštį, fotografuoti ar tiesiog skirti laiko apmąstyti naujas patirtis padeda įtvirtinti naujus neuroninius ryšius.

Ar reikia tolimų kelionių?

Gera naujiena – nebūtina keliauti į kitą pasaulio galą, kad pajustumėte kelionių naudą smegenims. Tyrimai rodo, kad net ir artimesnės kelionės ar „staycations” – tapimas turistu savo mieste – gali turėti panašų poveikį, jei jos pateikia naujų patirčių.

Deanna „Dede” Norungolo, konsultacinės psichologijos specialistė, pabrėžia, kad net ir trumpalaikės kelionės gali turėti teigiamą poveikį žmonėms, kenčiantiems nuo nerimo ar depresijos. „Nauji potyriai aktyvuoja smegenų atlygio centrus ir skatina dopamino išsiskyrimą, o tai gerina nuotaiką ir bendrą savijautą”, – aiškina ji.

Išvada: kelionės kaip investicija į ilgaamžiškumą

Mokslininkai vis dažniau pripažįsta, kad kelionės nėra tik prabangos ar laisvalaikio forma – tai investicija į smegenų sveikatą ir ilgaamžiškumą. Reguliarus naujų vietų ir kultūrų tyrinėjimas gali būti vienas efektyviausių būdų išlaikyti jaunatvišką protą ir lėtinti senėjimo procesus.

Taigi, planuodami savo biudžetą sveikatai ir grožiui, galbūt verta persvarstyti prioritetus – vietoj dar vienos botokso procedūros ar brangios kreminės kaukės, galbūt vertėtų investuoti į lėktuvo bilietą į naują šalį ar bent savaitgalio išvyką į nepažintą regioną? Jūsų smegenys jums už tai padėkos, dovanodamos ne tik ryškesnius prisiminimus, bet ir jaunatvišką mąstymą ilgesniam laikui.

Šis straipsnis yra skirtas bendram informaciniam tikslui ir nėra medicininė konsultacija. Prieš keisdami savo sveikatingumo ar gyvenimo būdo praktikas, visada pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu.