Mokslininkai nustatė, kad dirbtiniai saldikliai gali padidinti alkį, nes neatitinka saldaus skonio ir numatomų kalorijų. Tai sutrikdo įprastus smegenų atlygio kelius ir medžiagų apykaitos signalus. Kai po saldumynų negaunama kalorijų, organizmas tai kompensuoja sustiprindamas alkio signalus. Tyrimai rodo, kad dirbtiniai saldikliai gali pakeisti žarnyno mikrobiotą ir paveikti apetitą reguliuojančius hormonus. Tyrimais nustatyta, kad reguliariai juos vartojant sunkiau išlaikyti numestą svorį. Įrodymai rodo, kad norint efektyviai kontroliuoti svorį reikia permąstyti šiuos cukraus pakaitalus.
Mokslas apie saldiklius ir alkio signalus
Kaip dirbtiniai saldikliai veikia natūralius organizmo alkio mechanizmus? Tyrimai rodo, kad šie junginiai gali sutrikdyti smegenų atlygio kelius, nes suteikia saldumo be kalorijų. Šis neatitikimas supainioja įprastus medžiagų apykaitos signalus.
Kai saldikliai susijungia su skonio receptoriais, jie sukelia iš anksto numatomas reakcijas, ruošiančias organizmą suvartoti kalorijų. Kai kalorijų negaunama, organizmas tai kompensuoja sustiprindamas alkio signalus. Tyrimai rodo, kad dirbtiniai saldikliai taip pat gali pakeisti žarnyno mikrobiotą ir paveikti tokius hormonus kaip grelinas ir leptinas, kurie reguliuoja apetitą.
Be to, neurovaizdų tyrimai rodo, kad smegenų aktyvavimo modeliai, reaguojant į dirbtinius ir natūralius saldiklius, skiriasi, o tai gali sumažinti pasitenkinimą maistu.
Kaip dirbtiniai saldikliai sutrikdo smegenų atlygio kelius
Smegenų atlygio sistema išsivystė tam, kad sustiprintų išgyvenimui būtiną elgesį, o natūralus cukraus vartojimas yra geriausias to pavyzdys.
Kai dirbtiniai saldikliai suaktyvina skonio receptorius, nesuteikdami laukiamų kalorijų, atsiranda neurologinis neatitikimas smegenų dopamino keliuose.
Tyrimai rodo, kad šis sutrikimas lemia neišsamų atlygio signalą, dėl kurio gali padidėti potraukis, nes smegenys siekia laukiamo kalorijų atlygio.
Funkciniai magnetinio rezonanso tyrimai rodo, kad vartojant dirbtinius ir natūralius saldiklius skiriasi pagumburio ir migdolinės liaukos aktyvacijos modeliai.
Ši neurologinė painiava galiausiai gali paskatinti kompensacinį valgymo elgesį, nes atlygio grandinė bando išspręsti saldžiojo skonio ir kaloringumo neatitikimą.
Cukraus pakaitalų metabolinės pasekmės
Naujausi tyrimai atskleidė paradoksalų dirbtinių saldiklių poveikį medžiagų apykaitai, prieštaraujantį jų, kaip pagalbinių svorio reguliavimo priemonių, paskirčiai. Tyrimai rodo, kad šie pakaitalai gali keisti gliukozės apykaitą ir jautrumą insulinui, galimai prisidėdami prie metabolinio sindromo.
Vartojant nulinio kaloringumo saldiklius, organizmas patiria neatitikimą tarp tikėtino kalorijų suvartojimo ir faktiškai gautos energijos. Atrodo, kad šis neatitikimas sukelia kompensacinius mechanizmus, įskaitant didesnį kalorijų suvartojimą vėlesnių valgymų metu ir sutrikusią žarnyno mikrobiomo sudėtį.
Be to, reguliariai vartojant maistą gali sumažėti maisto terminis poveikis – virškinimo metu išeikvojama energija, todėl dar labiau sumažėja medžiagų apykaitos efektyvumas. Šios išvados rodo, kad dirbtiniai saldikliai gali netyčia paskatinti, o ne užkirsti kelią medžiagų apykaitos sutrikimams.
Realus poveikis svorio valdymo pastangoms
Laboratorinių tyrimų rezultatus pavertus praktiniais svorio valdymo rezultatais, paaiškėjo, kad dirbtinių saldiklių rinkodaros teiginiai vis labiau nesutampa su klinikine tikrove.
Ilgalaikiai stebėjimo tyrimai rodo, kad asmenims, reguliariai vartojantiems dirbtinai saldintus produktus, dažnai būna sunkiau išlaikyti sumažėjusį svorį, palyginti su tais, kurie jų visiškai vengia. Trejų metų perspektyviniame tyrime nustatyta, kad kasdien geriančių dietinius gazuotus gėrimus rizika nutukti buvo 41 % didesnė nei nevartojančiųjų. Sveikatos priežiūros specialistai vis dažniau praneša, kad pacientai, kurie daug vartoja cukraus pakaitalų, susiduria su svorio metimo problemomis.
Šis realus poveikis rodo, kad dirbtiniai saldikliai gali pakenkti svorio kontrolei, nes didina potraukį maistui, trikdo sotumo signalus ir galimai keičia žarnyno mikrobiotą.
Sveikesnės alternatyvos potraukiui cukrui malšinti
Be dirbtinių saldiklių, yra daugybė įrodymais pagrįstų alternatyvų, kaip veiksmingai kovoti su potraukiu cukrui ir nesukelti didesnio alkio.
Neskaldyti vaisiai suteikia natūralaus saldumo ir kartu suteikia skaidulų, kurios lėtina cukraus įsisavinimą ir skatina sotumo jausmą. Skonį suteikiantys prieskoniai, tokie kaip cinamonas, vanilė ir kardamonas, gali patenkinti skonį, nedarydami įtakos gliukozės kiekiui kraujyje.
Sąmoningas valgymas padeda atpažinti tikrąjį alkį, o ne įpratimu grįstą potraukį. Pakankamas baltymų ir sveikų riebalų vartojimas stabilizuoja cukraus kiekį kraujyje ir sumažina potraukį.
Palaipsniui mažinant saldumą mityboje, laikui bėgant persikalibruoja skonio preferencijos. Tinkama hidratacija ir nuoseklus valgymo laikas padeda išvengti alkio šuolių, kurie dažnai pasireiškia potraukiu cukrui.
