Gydytojai teigia, kad kačių ir šunų turėjimas gali atitolinti pažinimo funkcijų silpnėjimą dėl kelių mechanizmų. Gyvūnai iki 33 % sumažina kortizolio kiekį ir apsaugo smegenų audinį nuo irimo. Šunų savininkai gauna kognityvinės naudos dėl 22 papildomų minučių kasdienės mankštos, o abu augintiniai skatina socialinę sąveiką, kuri apsaugo nuo protinio nuosmukio. Reguliari augintinių priežiūra lavina vykdomąsias smegenų funkcijas ir laiko suvokimą. Neurocheminė nauda, įskaitant padidėjusį oksitocino ir serotonino kiekį, kaupiasi ir laikui bėgant sukelia reikšmingą neuroprotekcinį poveikį.
Streso mažinimo poveikis: kaip naminiai gyvūnai mažina kortizolio kiekį
Mokslininkai jau seniai pastebėjo raminamąjį augintinių poveikį žmonėms, tačiau naujausi moksliniai tyrimai patvirtina, kad reguliarus bendravimas su katėmis ir šunimis labai sumažina kortizolio – pagrindinio streso hormono– kiekį organizme.
Kai kortizolio lygis yra nuolat padidėjęs, smegenų audinys, ypač hipokampe ir prefrontalinėje žievėje, gali nykti, o tai pagreitina kognityvinį senėjimą. Gyvūnų augintinių savininkams vos po 15 minučių bendravimo su gyvūnu kortizolio kiekis sumažėja iki 33 %.
Šis streso mažinimo mechanizmas veiksmingiausias, kai vyksta fizinis kontaktas. Glostant augintinio kailį išsiskiria oksitocinas ir serotoninas – neurotransmiteriai, kurie neutralizuoja žalingą kortizolio poveikį ir skatina nervų regeneraciją– iš esmės sukuria biocheminį skydą, apsaugantį nuo su amžiumi susijusio pažinimo funkcijų silpnėjimo.
Fizinis aktyvumas ir smegenų sveikata: Pasivaikščiojimo su šunimi privalumai
Trys pagrindiniai pastarąjį dešimtmetį atlikti tyrimai rodo, kad šunų savininkai užsiima daug didesniu fiziniu aktyvumu nei ne augintinių savininkai, kasdien vidutiniškai 22 minutes papildomai užsiimdami vidutinio sunkumo fizine veikla.
Šis padidėjęs aktyvumas tiesiogiai veikia smegenų sveikatą. Žurnale „Neurology” paskelbti tyrimai rodo, kad reguliarus vaikščiojimas 2 proc. padidina hipokampo tūrį ir veiksmingai 1-2 metais sustabdo su amžiumi susijusį smegenų mažėjimą.
Širdžiai ir kraujagyslėms naudingi kasdieniai pasivaikščiojimai taip pat pagerina smegenų kraujotaką.
Nors katėms nebūtina vaikščioti, jos vis tiek skatina judėti žaisdamos ir atlikdamos priežiūros procedūras. Tiek šuo, tiek katė sukuria nuoseklius fizinio įsitraukimo modelius, kurie, kaip dabar pripažįsta neurologai, yra labai svarbūs kognityvinių funkcijų palaikymui senstant.
Socialiniai ryšiai: Kaip augintiniai išplečia jūsų žmonių tinklą: kaip augintiniai išplečia jūsų žmonių tinklą
Be fizinės naudos, gyvūnų augintinių turėjimas suteikia daug galimybių socialinei sąveikai, kuri prisideda prie kognityvinio atsparumo. Tyrimai rodo, kad šunų savininkai pasivaikščiojimų metu reguliariai bendrauja su kitais augintinių savininkais, taip užmegzdami nuolatinius bendruomeninius ryšius, kurie padeda kovoti su izoliacija.
Su augintiniais susijusi veikla, pavyzdžiui, dresūros pamokos, šunų parkai ir apsilankymai pas veterinarijos gydytoją, padeda užmegzti pokalbius ir užmegzti santykius, kurie kitu atveju negalėtų išsivystyti. Toks bendravimas suteikia protinę stimuliaciją ir emocinę paramą, kuri apsaugo nuo kognityvinių funkcijų silpnėjimo.
Net ir kačių šeimininkai gauna socialinę naudą, nes dalijasi patirtimi su kitais kačių entuziastais ir internetinėmis bendruomenėmis. Šie išplėsti socialiniai tinklai yra apsauginiai veiksniai nuo demencijos, nes padeda palaikyti bendravimo įgūdžius ir užtikrina įvairias pažintines veiklas senstant.
Rutina ir atsakomybė: Kognityvinė naminių gyvūnėlių priežiūros grafikų nauda
Kasdienės priežiūros procedūros, susijusios su naminių gyvūnėlių laikymu, suteikia kognityvinę sistemą, kuri gali padėti palaikyti vyresnio amžiaus žmonių protinį aštrumą. Tyrimai rodo, kad šeriant, vedžiojant ir prižiūrint naminius gyvūnus reikia planuoti, naudoti atmintį ir valdyti laiką – visa ši veikla lavina vykdomąsias smegenų funkcijas.
Šios struktūruotos pareigos sukuria tai, ką neurologai vadina „kognityviniais inkarais” per visą dieną. Tokie atramos taškai padeda išlaikyti laiko suvokimą ir užtikrina tikslingą veiklą, kuri padeda kovoti su kognityvinių funkcijų silpnėjimu. Nustatyta, kad asmenims, kuriems pasireiškia ankstyvosios demencijos simptomai, nuspėjamas naminių gyvūnėlių priežiūros tvarkaraščio pobūdis akivaizdžiai pagerina atminties išsaugojimą ir kognityvinių duomenų apdorojimo greitį, palyginti su panašios sveikatos būklės ne naminių gyvūnėlių savininkais.
Gyvūnų augintinių draugijos neurochemija: Oksitocinas ir ne tik.
Žmogaus ir gyvūno ryšio biocheminis pagrindas toli gražu neapsiriboja paprasta draugyste ir atskleidžia sudėtingas neurochemines sąveikas, kurios iš esmės, labai, labai, labai veikia smegenų sveikatą.
Tyrimai rodo, kad glostant gyvūnus išsiskiria oksitocinas– „ryšio hormonas”, kuris mažina kortizolio kiekį ir uždegiminius žymenis, susijusius su kognityvinių funkcijų silpnėjimu. Be to, bendravimas su gyvūnais stimuliuoja dopamino ir serotonino gamybą, t. y. neurotransmiterių, kurie yra labai svarbūs nuotaikos reguliavimui ir nervų plastiškumui.
Ši neurocheminė nauda laikui bėgant kaupiasi, galimai stiprindama nervų takus ir kurdama kognityvinius rezervus, kurie atitolina demencijos pradžią. Nuolatinė, teigiama neurocheminė aplinka, kurią skatina santykiai su naminiais gyvūnais, turi neuroprotekcinį poveikį, kuris papildo tradicines smegenų sveikatos intervencines priemones ir yra prieinamas kelias į ilgesnį kognityvinį gyvenimą.
Prisilietimų terapija: kaip gyvūnų glostymas veikia smegenų funkciją
Fizinis kontaktas su gyvūnais suaktyvina daugybę jutimo takų žmogaus smegenyse ir sukelia neurologinių reakcijų kaskadą, kuri pagerina kognityvines funkcijas. Kai žmonės glosto gyvūnus, jų smegenyse išsiskiria serotoninas ir dopaminas, kartu mažėja kortizolio kiekis, todėl mažėja su stresu susijęs nervų uždegimas, kuris prisideda prie kognityvinių funkcijų silpnėjimo.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad ritmiški judesiai glostant augintinio kailį stimuliuoja lytėjimo receptorius, kurie perduoda signalus per centrinę nervų sistemą ir aktyvina somatosensorinę žievę. Šis suaktyvinimas palaiko nervinį plastiškumą senstančiose smegenyse, ypač regionuose, atsakinguose už atmintį ir jutiminį apdorojimą. Prisilietimų terapija su gyvūnais teikia kognityvinę naudą, analogišką tam tikroms meditacijos praktikoms, išsaugodama vyresnio amžiaus žmonių pilkosios medžiagos tūrį.
Medicininiai tyrimai, patvirtinantys naminių gyvūnėlių ir smegenų ryšį
Nuo 2010 m. atlikus daugybę išilginių tyrimų nustatyta, kad naminių gyvūnėlių turėjimas yra tvirtai susijęs su mažesniu vyresnio amžiaus žmonių kognityvinių funkcijų silpnėjimu.
Johnso Hopkinso universitete atlikti tyrimai parodė, kad senjorų, turinčių naminius gyvūnus, kognityviniai gebėjimai per šešerius metus buvo 1,2 balo geresni nei neturinčių naminių gyvūnų. Taip pat Japonijoje atliktas 11 000 suaugusiųjų tyrimas parodė, kad šunų savininkai 30 % rečiau serga demencija.
Žurnale „Journal of Alzheimer’s Disease” paskelbtos išvados, kad bendravimas su naminiais gyvūnais skatina neurogenezę hipokampe, o Mičigano universiteto mokslininkai užfiksavo, kad vos po 15 minučių kasdienio bendravimo su gyvūnais padidėja BDNF baltymo kiekis,būtinas nervų plastiškumui.
Šie tyrimai rodo, kad bendravimas su naminiais gyvūnais teikia išmatuojamą neuroprotekcinę naudą.
