Ledinis vanduo per karščius dėl savo fiziologinio poveikio yra nenaudingas. Jis sukelia kraujagyslių susiaurėjimą, apriboja šalia odos esančias kraujagysles ir trukdo veiksmingai atvėsti. Prieš įsisavindamas šaltą skystį, organizmas turi išeikvoti energijos jam pašildyti, todėl vėluoja hidratacija. Kambario temperatūros (15-21 °C) vanduo greičiau pasisavinamas ir nesukelia virškinimo diskomforto, kurį gali sukelti šalti gėrimai. Medikai rekomenduoja šiek tiek vėsų vandenį, žolelių arbatą arba elektrolitų gėrimus, kad būtų užtikrintas idealus drėkinimas. Supratimas apie šią šiluminę dinamiką padeda išvengti su karščiu susijusių komplikacijų.
Kūno šiluminio šoko reakcija į ledinius skysčius
Kai žmogaus organizmas, ir taip jau esant aukštai temperatūrai, staiga susiduria su lediniu vandeniu, vienu metu pasireiškia trys skirtingos fiziologinės reakcijos.
Pirma, prie odos esančios kraujagyslės greitai susitraukia, nukreipdamos kraujo srautą nuo periferinės kraujotakos. Antra, virškinimo sistema patiria šoką ir laikinai sustabdo tinkamą hidratacijos pasisavinimą. Trečia, organizmas nukreipia energiją šaltam skysčiui sušildyti, užuot efektyviai vėsinęs save.
Dėl šios šiluminio šoko reakcijos susidaro neproduktyvi situacija, kai karščio streso metu organizmas turi dirbti intensyviau. Kambario temperatūros arba šiek tiek vėsus vanduo idealiai įsisavinamas nesukeliant šių gynybinių mechanizmų, todėl jis veiksmingiau palaiko hidrataciją ir reguliuoja kūno temperatūrą per karščius.
Kaip ledinis vanduo apriboja kraujotaką ir blogina vėsinimą
Dauguma medicinos ekspertų sutinka, kad pagrindinis ledo vandens trūkumas karštomis sąlygomis yra susijęs su jo poveikiu kraujagyslėms. Kai vartojamas labai šaltas skystis, organizme prasideda apsauginė kraujagyslių susitraukimo reakcija, susiaurinanti netoli odos paviršiaus esančias kraujagysles.
Ši fiziologinė reakcija neleidžia efektyviai išsklaidyti šilumos iš kūno branduolio į išorę, kur paprastai vėsinama garuojant prakaitui. Dr. Sarah Michaels, šilumos reguliavimo specialistė, aiškina: „Kūnas iš esmės nukreipia kraujotaką nuo odos, kad apsaugotų pagrindinę temperatūrą, ir paradoksaliai sulaiko šilumą viduje, kai jos labiausiai reikia.” Šis sutrikęs vėsinimo mechanizmas gali sulėtinti temperatūros reguliavimą, kai to labai reikia.
Drėkinimas kambario temperatūroje: Medicininė rekomendacija
Drėkinimas kambario temperatūroje: Medicininė rekomendacija
Medicinos specialistai nuolat rekomenduoja kambario temperatūros vandenį kaip idealų hidratacijos pasirinkimą per karščius. Kitaip nei ledinį vandenį, kambario temperatūros skysčius lengviau įsisavina virškinimo sistema, todėl jie greičiau ir efektyviau drėkinami.
Tyrimai rodo, kad organizmas išeikvoja papildomos energijos, kad sušildytų ledinį vandenį iki kūno temperatūros, ir tik tada jį pasisavina. Šios energijos sąnaudos neutralizuoja vėsinimosi pastangas karščio metu. Kambario temperatūros vanduo (maždaug 15-21 °C) puikiai įsisavina šilumą ir palaiko natūralius termoreguliacijos procesus.
Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai šį metodą ypač pataria taikyti asmenims, turintiems širdies ir kraujagyslių problemų, pagyvenusiems žmonėms ir tiems, kurie vasaros mėnesiais užsiima įtempta veikla lauke.
Dažniausi virškinimo sutrikimai, kuriuos sukelia šalti gėrimai karštyje
Be absorbcijos efektyvumo problemų, per karščius vartojami lediniai gėrimai gali sukelti keletą nemalonių virškinimo reakcijų. Staigus temperatūros pokytis gali sukelti skrandžio spazmus ir pilvo skausmus, nes raumenys greitai susitraukia reaguodami į šaltį.
Daugeliui žmonių, vartojančių ledinius gėrimus, kyla pilvo pūtimas ir susidaro dujų, nes šalta temperatūra gali sulėtinti virškinimo procesus. Jautrią virškinimo sistemą turintiems žmonėms šalti gėrimai gali sustiprinti rūgšties refliukso simptomus, sukeldami stemplės spazmus.
Šios problemos ypač aktualios per karščius, kai organizmas ir taip patiria stresą. Virškinimo diskomfortas gali sustiprinti esamus su karščiu susijusius simptomus ir apsunkinti tinkamą hidrataciją.
Geresnės alternatyvos: Ką gydytojai iš tikrųjų siūlo gerti
Sveikatos priežiūros specialistai rekomenduoja per karščius ne griebtis ledinio vandens, o gerti kambario temperatūros arba šiek tiek vėsesnius gėrimus, kad būtų užtikrinta ideali hidratacija.
Gydytojai siūlo žolelių arbatas, kokosų vandenį ir elektrolitų prisotintus gėrimus kaip puikias alternatyvas. Šie gėrimai padeda palaikyti tinkamą skysčių balansą ir veiksmingiau nei ledinis vanduo palaiko organizmo vėsinimo mechanizmus.
Vaisiais pagardintas vanduo su agurkais, mėtomis ar citrusiniais vaisiais drėkina organizmą ir suteikia papildomų maistinių medžiagų bei elektrolitų. Tiems, kurie ilgai sportuoja lauke, sportiniai gėrimai su subalansuotais elektrolitais apsaugo nuo dehidratacijos ir raumenų mėšlungio.
Medicinos ekspertai taip pat rekomenduoja vartoti daug vandens turinčius maisto produktus, pavyzdžiui, arbūzus, agurkus ir braškes, kad natūraliai papildytumėte skysčių kiekį.
