Nekaltas įkandimas, pavojingos pasekmės
Lietuvos miškuose ir pievose tyko nematomas pavojus, kurio pasekmės gali būti gyvybiškai pavojingos. Erkių aktyvumo sezonas prasideda pavasarį ir tęsiasi iki vėlyvo rudens, o didžiausias pavojus tyko gegužės–birželio ir rugpjūčio mėnesiais. Nors erkės kūneliai maži, vos keli milimetrai, jų keliamų pavojų mastas yra milžiniškas. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto infektologai kasmet fiksuoja šimtus atvejų, kai po erkės įkandimo pacientams diagnozuojamos pavojingos ligos, kurios negydytos gali sukelti ilgalaikes pasekmes.
Trys pavojingiausi erkių keliami pavojai
Erkės organizmui kenkia trimis pagrindiniais būdais. Pirma, jos perduoda pavojingas infekcines ligas, kurios gali pažeisti nervų sistemą, sąnarius ir kitus gyvybiškai svarbius organus. Antra, erkių įkandimai sukelia stiprias imuninės sistemos reakcijas, kurios kartais būna pavojingesnės nei pati infekcija. Trečia, įkandimo vietos tampa mikroskopinėmis žaizdomis, per kurias į organizmą gali patekti kitų patogenų, sukeldami antrinę infekciją.
Laimo liga ir erkinis encefalitas – tai tik pradžia
Dažniausiai pasitaikančios erkių platinamos ligos – Laimo liga ir erkinis encefalitas. Laimo liga, kurią sukelia Borrelia burgdorferi bakterijos, pasireiškia charakteringu raudonos spalvos odos bėrimu, panašiu į taikinį. Negydyta liga gali pažeisti širdį, nervų sistemą ir sąnarius. Tuo tarpu erkinis encefalitas yra virusinė infekcija, galinti sukelti rimtus neurologinius simptomus, įskaitant meningitą ir encefalitą.
Pastaraisiais metais mokslininkai vis daugiau dėmesio skiria ir alerginėms reakcijoms, tokioms kaip alfa-gal sindromas – reta, bet potencialiai mirtina būklė, kai po erkės įkandimo žmogus tampa alergiškas raudonai mėsai. Lietuvos alergologų ir klinikinių imunologų draugijos duomenimis, Lietuvoje jau užfiksuoti keli tokie atvejai, nors ši diagnozė dažnai lieka neatpažinta.
Kaip vyksta užkrėtimas?
Įsisiurbusi erkė pradeda siurbti kraują ir išskiria seiles su kraujo krešėjimą stabdančiomis ir imunitetą slopinančiomis medžiagomis. Tokia terpė tampa idealia aplinka bakterijoms, virusams ir kitiems ligų sukėlėjams patekti į žmogaus organizmą. Mokslininkų tyrimai rodo, kad erkės seilėse esančios medžiagos laikinai užslopina vietinį imunitetą, todėl organizmas nesugeba efektyviai kovoti su patekusiais patogenais pirmaisiais įkandimo momentais.
Lietuvoje dažniausiai sutinkama juodoji erkė (Ixodes ricinus) – pagrindinis Laimo ligos ir erkinio encefalito platintojas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, Lietuvoje erkių paplitimas skiriasi priklausomai nuo regiono. Didžiausias erkių aktyvumas fiksuojamas miškingose vietovėse, ypač Aukštaitijos, Dzūkijos ir Žemaitijos nacionaliniuose parkuose.
Laiko faktorius gali būti lemiamas
Kad infekcija būtų perduota, erkė dažniausiai turi būti įsisiurbusi ne trumpiau kaip 24–48 valandas. Būtent todėl kuo greitesnis jos pašalinimas gali apsaugoti nuo rimtų padarinių. Erkinio encefalito virusas į žmogaus organizmą patenka per kelias valandas po įsisiurbimo, o Borrelia bakterijoms prireikia ilgesnio laiko – vidutiniškai 36-48 valandų. Infektologai pabrėžia, kad kiekviena valanda, kai erkė lieka įsisiurbusi, didina infekcijos riziką eksponentiškai.
Alfa-gal sindromas: naujas pavojus iš erkių pasaulio
Net jei erkė nėra užkrėsta, jos įkandimas gali sukelti stiprią imuninę reakciją – nuo paprasčiausio niežėjimo iki sudėtingų alerginių reakcijų. Viena pavojingiausių – alfa-gal sindromas, kurį sukelia tam tikrų erkių įkandimas. Po užkrėtimo organizmas pradeda reaguoti į alfa-gal molekulę, esančią raudonoje mėsoje, sukeldamas uždelstą alerginę reakciją – dilgėlinę, virškinimo sutrikimus ar net gyvybei pavojingą anafilaksiją.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) alergologai neseniai pradėjo tirti šį fenomeną Lietuvoje ir pastebėjo, kad alfa-gal sindromo simptomai dažnai klaidingai diagnozuojami kaip kitos virškinimo sistemos ligos. Unikalus šios alergijos bruožas – reakcija pasireiškia ne iš karto, o praėjus 3-6 valandoms po raudonos mėsos vartojimo, todėl pacientai retai sieja simptomus su maistu.
Statistika, kuri verčia sunerimti
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje kasmet registruojama apie 3000 Laimo ligos atvejų ir maždaug 300-400 erkinio encefalito atvejų. Nerimą kelia tai, kad sergamumas šiomis ligomis per pastaruosius 10 metų išaugo beveik dvigubai. Erkinio encefalito paplitimas Lietuvoje yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje – 20-30 atvejų 100 000 gyventojų.
Apsisaugojimo strategija: trys gynybos linijos
Medikai rekomenduoja taikyti kelių pakopų apsaugos strategiją. Pirmoji gynybos linija – tinkama apranga. Ilgos rankovės, šviesių spalvų drabužiai, kelnės, sukištos į kojines – erkėms tai tikras galvos skausmas. Šviesūs drabužiai ne tik suteikia fizinį barjerą, bet ir padeda lengviau pastebėti ant jų ropojančias erkes.
Antroji gynybos linija – repelentai. EPA patvirtinti repelentai su DEET, pikaridinu ar permetrinu apdoroti drabužiai gali atbaidyti erkes iki 90% efektyvumu. Lietuvos farmacijos rinkoje yra specialių priemonių, sukurtų būtent apsaugai nuo erkių. Verta atkreipti dėmesį, kad natūralūs repelentai, tokie kaip citrinžolės ar levandų aliejai, yra mažiau efektyvūs ir veikia trumpiau.
Trečioji gynybos linija – kruopšti apžiūra. Grįžus iš gamtos, būtina išsamiai apžiūrėti visą kūną, ypač paslėptas vietas: kirkšnis, pažastis, zonas aplink ausis ir plaukuotą galvos dalį. Tyrimai rodo, kad erkės dažniausiai renkasi šiltas, drėgnas ir plonesne oda padengtas kūno vietas.
Greita reakcija – geriausias ginklas
Greitas erkės pašalinimas per pirmąsias valandas gali padėti išvengti infekcijos. Rekomenduojama kuo greičiau nusiprausti po dušu ir išskalbti drabužius karštu vandeniu. Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamas erkės pašalinimo būdas – naudoti pincetą ir traukti erkę statmenai odos paviršiui, nesukant ir nespaudžiant jos kūnelio. Populiarus mitas, kad erkę reikia tepti aliejumi, degtine ar kitomis medžiagomis, yra ne tik neefektyvus, bet ir pavojingas – taip erkė gali išskirti daugiau seilių su patogenais į žaizdą.
Skiepai: papildoma, bet ne visapusė apsauga
Nors nuo erkinio encefalito yra efektyvūs skiepai, nuo Laimo ligos vakcinos dar nėra. Lietuvos užkrečiamųjų ligų specialistai pabrėžia, kad net ir pasiskiepiję žmonės turėtų saugotis erkių įkandimų, nes skiepai apsaugo tik nuo vienos konkrečios ligos. Be to, skiepų efektyvumas nėra 100%, todėl apsaugos priemonės išlieka svarbios.
Sąmoningumas ir budrumas – geriausias ginklas
Erkės – ne tik vasaros nepatogumas, bet reali grėsmė sveikatai, kurią galime sumažinti atsakingu elgesiu gamtoje. Nors visiškai išvengti kontakto su erkėmis beveik neįmanoma, tačiau tinkama prevencija ir greita reakcija pastebėjus įsisiurbusią erkę gali padėti išvengti rimtų pasekmių. Mokslininkai prognozuoja, kad dėl klimato kaitos erkių aktyvumo sezonas Lietuvoje ilgės, o jų paplitimo arealas plėsis, todėl sąmoningumas tampa dar svarbesnis.
Pasaulinė tendencija rodo, kad erkių platinamos ligos tampa vis didesne visuomenės sveikatos problema. Lietuvai, kaip miškingai šaliai su palankiomis sąlygomis erkėms veistis, šis iššūkis yra ypač aktualus. Tik bendromis visuomenės, medikų ir mokslininkų pastangomis galime sumažinti erkių keliamą pavojų ir apsaugoti save bei artimuosius nuo šių nematomų, bet labai pavojingų parazitų.
