Neurologai kaip galimus ankstyvosios demencijos požymius įvardija kelis regos pokyčius, kurie dažnai pasireiškia anksčiau nei atminties sutrikimai. Šie sutrikimai yra šie: gylio suvokimo sunkumai, sumažėjęs spalvų ( ypač mėlynos ir violetinės spalvos) skirstymas, sutrikęs regos ir erdvės suvokimas, sumažėjęs jautrumas kontrastui, nenormalūs akių judesiai ir regos haliucinacijos. Skirtingai nuo įprastų su senėjimu susijusių regėjimo pokyčių, kuriuos gali ištaisyti akiniai, su demencija susiję regėjimo sutrikimai išlieka nepaisant tinkamų akinių ir dažnai sukelia neįprastą sumišimą. Šių skirtumų supratimas padeda anksčiau įsikišti ir taikyti veiksmingesnius gydymo metodus.
Ryšys tarp regos apdorojimo ir kognityvinių funkcijų silpnėjimo
Kaip regėjimas veikia senstančių suaugusiųjų smegenų funkciją? Tyrimai rodo stiprų dvikryptį ryšį tarp regos apdorojimo ir kognityvinės sveikatos. Smegenų regos žievė reikalauja didelių nervinių išteklių, o šios sistemos sutrikimai gali signalizuoti apie platesnio masto neurologinius pokyčius.
Tyrimai rodo, kad regos sutrikimai dažnai pasireiškia prieš kognityvinių funkcijų pablogėjimą arba kartu su juo. Kai smegenys sunkiai teisingai interpretuoja regimąją informaciją, tai gali reikšti neurodegeneraciją regionuose, atsakinguose ir už regos apdorojimą, ir už atmintį. Šis ryšys paaiškina, kodėl kai kurie demencija sergantys pacientai patiria regos ir erdvės sunkumų, sunkumų atpažįstant pažįstamus daiktus ar haliucinacijų prieš pasireiškiant atminties simptomams.
Šio ryšio supratimas padeda slaugytojams nustatyti ankstyvuosius kognityvinių funkcijų silpnėjimo požymius.
Šeši vizualiniai pokyčiai, galintys pranešti apie ankstyvąją demenciją
Keletas specifinių regos pokyčių gali būti ankstyvieji įspėjamieji demencijos požymiai, dažnai atsirandantys anksčiau, nei atsiranda labiau atpažįstami kognityviniai simptomai. Tai šie sutrikimai: gylio suvokimo sunkumai, dėl kurių neteisingai įvertinami atstumai; sumažėjęs spalvų skirstymas, ypač mėlynos ir violetinės spalvų diapazone; sutrikęs regos ir erdvės suvokimas, sukeliantis navigacijos problemų; sumažėjęs jautrumas kontrastui, dėl kurio sunku atskirti objektus nuo fono; nenormalūs akių judesiai arba fiksacijos modeliai; regos haliucinacijos, ypač dažnos sergant Lewy kūnelių demencija.
Ankstyvas šių pokyčių atpažinimas gali padėti laiku įsikišti. Nors ne visiems, kuriems pasireiškia šie regėjimo simptomai, išsivysto demencija, jie pateisina medicininį įvertinimą, ypač tada, kai juos lydi kiti kognityviniai sutrikimai arba jie pasireiškia vyresnio amžiaus suaugusiesiems, turintiems rizikos veiksnių.
Kaip demencija veikia smegenų regos aiškinimo sistemą
Demencijos poveikis regėjimui neapsiriboja vien tik akimis, bet iš esmės sutrikdo sudėtingą smegenų vaizdo apdorojimo tinklą. Demencijai progresuojant, blogėja už regimosios informacijos interpretavimą atsakingi nerviniai takai, ypač tokiuose regionuose kaip regos žievė ir momeninė skiltis.
Ši neurodegeneracija turi įtakos tam, kaip smegenys interpretuoja erdvinius santykius, atpažįsta objektus ir apdoroja gylio suvokimą. Net kai akys veikia normaliai, smegenys iš gaunamų signalų sunkiai surenka nuoseklius vaizdinius pasakojimus.
Tokios ligos, kaip Alzheimerio liga, pažeidžia parietalinę smegenų skiltį, todėl sutrinka regimasis ir erdvinis suvokimas, o Lewy kūnelio demencija dažnai sukelia regos haliucinacijas dėl baltymų sankaupų, sutrikdančių normalius regos apdorojimo centrus.
Įprastų su amžiumi susijusių regėjimo pokyčių atskyrimas nuo demencijos simptomų
Daugelis vyresnio amžiaus suaugusiųjų senstant patiria regėjimo pokyčių, tačiau norint atskirti šiuos normalius pakitimus nuo demencijos sukeltų pakitimų, reikia juos atidžiai įvertinti.
Dėl normalaus senėjimo paprastai sumažėja regėjimo aštrumas, sutrinka spalvų skirstymas ir sunku prisitaikyti prie tamsos. Šie pokyčiai vystosi palaipsniui ir gali būti koreguojami akiniais arba geresniu apšvietimu.
Priešingai, su demencija susijusios regos problemos, nepaisant normalios akių sveikatos, dažnai pasireiškia sunkumais, susijusiais su gylio suvokimu, erdviniais santykiais ir veido atpažinimu. Asmenys gali neteisingai atpažinti objektus, susidurti su kontrastu arba patirti regos haliucinacijų.
Kai regos sutrikimai sukelia neįprastą sumišimą, dezorientaciją pažįstamoje aplinkoje arba sunkumus atliekant anksčiau paprastas regos užduotis, būtina atlikti profesionalų įvertinimą.
Kodėl ankstyvas regos pokyčių nustatymas yra svarbus gydymo rezultatams
Anksti nustačius su demencija susijusius regos pokyčius, galima laiku imtis intervencijos, kuri gali labai pagerinti gyvenimo kokybę ir sulėtinti funkcinį nuosmukį.
Ankstyvas nustatymas leidžia sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams įgyvendinti prisitaikymo strategijas, kol būklė dar labai nepablogėjo. Šios intervencijos gali apimti specializuotą regos terapiją, aplinkos pakeitimus ir kognityvinės reabilitacijos metodus, pritaikytus konkretiems regos ir suvokimo trūkumams šalinti.
Tyrimai rodo, kad pacientai, kuriems taikomas ankstyvas su regėjimu susijusių demencijos simptomų gydymas, ilgiau išlaiko nepriklausomybę ir patiria mažesnę slaugytojų naštą. Be to, ankstyva intervencija suteikia pacientams galimybę dalyvauti klinikiniuose tyrimuose ir naudotis naujais gydymo būdais, kurie gali pakeisti ligos progresavimą, kol regos apdorojimo centrai išlieka iš dalies nepažeisti.
Išsamūs akių tyrimai: Ką paklausti gydytojo apie kognityvinę sveikatą?
Reguliariai atliekami išsamūs akių tyrimai suteikia svarbią galimybę aptarti galimas sąsajas tarp regėjimo pokyčių ir kognityvinės sveikatos. Pacientai turėtų klausti oftalmologų apie neįprastus regos apdorojimo sunkumus, gylio suvokimo pokyčius ar spalvų skirstymo problemas, kurios gali būti susijusios su kognityvinių funkcijų pablogėjimu.
Pagrindiniai klausimai, kuriuos reikėtų užduoti vizito metu, yra šie:
- Kaip mano regėjimo pokyčiai gali būti susiję su smegenų sveikata?
- Ar neįprasti regėjimo simptomai turėtų būti pagrindas konsultuotis su neurologu?
- Kokiais pagrindiniais tyrimais galima stebėti tiek regos, tiek kognityvines funkcijas?
- Kaip dažnai turėtų būti atliekami tolesni tyrimai, atsižvelgiant į mano rizikos veiksnius?
Regėjimo istorijos dokumentavimas padeda nustatyti dėsningumus, kuriuos gydytojai gali stebėti ilgesnį laiką, galimai atskleisdami ankstyvuosius demencijos požymius anksčiau, nei tradiciniai kognityviniai vertinimai nustato pokyčius.
