Mažas, dryžuotas vikšras ir žali lapai, atrodytų – įprasta vasaros daržo scena. Tačiau ši, iš pirmo žvilgsnio nereikšminga, būtybė sukelia paniką sodininkų bendruomenėse visoje Europoje. Tai – buksmedinis ugniukas (Cydalima perspectalis), sparčiai plintantis kenkėjas, kuris per kelias savaites gali sunaikinti tai, ką formavome dešimtmečius – mūsų buksmedžių gyvatvores.
Kas tas buksmedinis ugniukas?
Tai drugio rūšis, kilusi iš Rytų Azijos (ypač Kinijos, Japonijos ir Korėjos), bet per pastaruosius du dešimtmečius ji sėkmingai įsitvirtino Europoje – įskaitant ir Lietuvą. Pirmą kartą Europoje šis kenkėjas pastebėtas Vokietijoje 2007 m., o šiandien jis jau tapo grėsme sodams nuo Prancūzijos iki Baltijos šalių.
Pati pavojingiausia fazė – vikšro stadija. Šios lervos, kurias matome nuotraukoje, žaliu su baltu šonu ir juodais taškeliais, aktyviai minta buksmedžių lapais ir ūgliais. Vieno sezono metu jos gali sunaikinti kelis metrus gyvatvorės.
Kodėl tai tokia problema?
Buksmedžiai (lot. Buxus sempervirens) vertinami dėl tankios žalumos, lėto augimo ir puikios formavimo galimybės. Jie yra mėgstamiausias pasirinkimas sodo krašteliams, formoms ar klasikinėms gyvatvorėms. Buksmedinio ugniuko vikšrai ne tik nuskabo lapus – jie palieka plikus stiebelius, išmatų gumulus ir išskiria šilkinius siūlus, kurie painiojasi tarp šakų.
Jei nesiimama veiksmų, augalas per vieną sezoną gali žūti. Dar blogiau – ugniukai žiemoja buksmedžių viduje ir pavasarį atsinaujina dar stipriau.
Kaip jį atpažinti?
Vikšrus atpažinti nesunku – jie būna:
apie 3–4 cm ilgio
ryškiai žalios spalvos su juoda galvute
turi baltą juostą šonuose ir eiles juodų taškelių
Jų išskiriami šilko siūlai bei išmatų sankaupos dažnai pirmieji išduoda jų buvimą dar prieš pastebint patį kenkėją.
Drugelis (suaugęs vabzdys) – balto sparnų fono su rudais pakraščiais, aktyvus naktimis, bet gali būti pastebimas ir dieną.
Kokie ženklai rodo užkrėtimą?
Lapai ima gelsti ar net dingsta, palikdami plikus stiebus
Matomos tinklelio tipo šilkinės struktūros tarp šakelių
Pastebimi žali vikšrai ar juodi jų išmatų grūdeliai
Bendra augalo forma atrodo „išskusta“, išretėjusi
Ką daryti, jei pastebėjote ugniukus?
Rankinis šalinimas – jei augalas nedidelis, galima rinkti vikšrus rankomis ir naikinti.
Apkarpymas – pažeistas šakas geriau nupjauti ir sunaikinti (ne kompostuoti!).
Plovimas stipria srove – kartais padeda pašalinti lervas ir jų siūlus.
Biologiniai preparatai – vienas efektyviausių sprendimų yra Bacillus thuringiensis pagrindu sukurti purškikliai, veikiantys kaip natūralus insekticidas.
Feromoninės gaudyklės – padeda stebėti suaugusių drugelių aktyvumą ir planuoti purškimą.
Prevencija – reguliarus apžiūrėjimas nuo ankstyvo pavasario iki rudens ir greita reakcija.
Ar galima išvengti?
Kol kas visiškai išnaikinti buksmedinio ugniuko – beveik neįmanoma. Tačiau galima labai sėkmingai valdyti jo populiaciją, užkertant kelią masinei žalai. Pirmiausia – tai reguliarus augalų tikrinimas, ypač šiltuoju metų laiku. Jei gyvenate vietovėje, kur šie kenkėjai jau pasirodė, verta apsvarstyti prevencinį purškimą biologinėmis priemonėmis bent kartą per sezoną.
Taip pat svarbu informuoti kaimynus – nes jei ugniukas vešės vos už tvoros, jis netruks sugrįžti ir pas jus.
Gal alternatyva buksmedžiams?
Kai kurie sodininkai jau svarsto atsisakyti buksmedžių ir rinktis mažiau pažeidžiamus augalus, pvz.:
kukmedžius (Taxus)
lanksvas (Spiraea)
ileksus (Ilex crenata, japoniškas bugienis)
Tai sprendimas tiems, kurie pavargo nuo kasmetinės kovos ir nori ilgalaikės sodo ramybės.
Išvada: maži kenkėjai, dideli nuostoliai
Buksmedinis ugniukas – tai ryškus priminimas, kaip greitai invaziniai vabzdžiai gali pakeisti sodininkystės kraštovaizdį. Vienas neįspūdingas vikšras, kurio daugelis net nepastebėtų, gali sunaikinti metų darbo vaisius per kelias savaites. Tačiau žinojimas – tai pirmas žingsnis apsaugos link.
Stebėkite, reaguokite laiku ir pasidalykite informacija su bendruomene. Tik taip apsaugosime savo sodus nuo šio tyliojo naikintojo.
