Naujausi neurovaizdavimo tyrimai atskleidė nerimą keliantį nervų aktyvumo sumažėjimą, kai žmonės naudojasi dirbtiniu intelektu. Prefrontalinės žievės aktyvumas sumažėjo 32 proc. po 18 mėnesių, kai dirbtinis intelektas padėjo priimti sprendimus. Šis „naudok arba prarask” principas turi įtakos atminties formavimuisi hipokampe ir problemų sprendimo gebėjimams. Besivystančiose vaikų smegenyse susiformuoja algoritminio mąstymo keliai , o suaugusieji patiria atrofuotus sprendimų priėmimo įgūdžius. Šis kognityvinis poveikis kaskadiškai persiduoda visoms kartoms, todėl kyla iššūkių pedagogams ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams. Būtina nedelsiant atkreipti dėmesį į visą šių pasekmių mastą.
Neuromokslas apie dirbtinio intelekto sukeltą smegenų atrofiją
Naujausi neurovaizdavimo tyrimai atskleidė susirūpinimą keliančius sumažėjusio neuronų suaktyvėjimo modelius, kai žmonės, atlikdami pažintines užduotis, nuolat pasikliauja dirbtiniu intelektu. Mokslininkai užfiksavo sumažėjusį prefrontalinės žievės sričių, atsakingų už kritinį mąstymą ir problemų sprendimą, aktyvumą, kai tiriamieji perduoda protinius procesus dirbtinio intelekto sistemoms.
Ši nervų atrofija vyksta pagal smegenų plastiškumo principą „naudok arba prarask”. Ypač pažeidžiamas hipokampas, kuris yra labai svarbus atminties formavimuisi. Ilgalaikė priklausomybė sukuria grįžtamąjį ryšį: blogėjant kognityviniams įgūdžiams, priklausomybė didėja.
Didžiausią nerimą kelia sumažėjęs ryšys tarp smegenų sričių, kurios paprastai bendradarbiauja sudėtingo mąstymo metu, o tai rodo, kad priklausomybė nuo dirbtinio intelekto gali suskaidyti neuroninius tinklus, būtinus holistiniam mąstymui.
Kognityvinių gebėjimų silpnėjimo vertinimas skaitmeniniame amžiuje
Nors tradicinės kognityvinių funkcijų vertinimo priemonės ilgą laiką tarnavo gydytojams vertinant psichikos pablogėjimą, dabar paaiškėjo, kad šių metodų nepakanka subtiliam pablogėjimui, susijusiam su priklausomybe nuo dirbtinio intelekto, užfiksuoti.
Atsirado naujų skaitmeninių biomarkerių, kuriais matuojamas informacijos apdorojimo greitis, sprendimų priėmimo savarankiškumas ir kūrybiniai problemų sprendimo gebėjimai, t. y. kognityvinės sritys, ypač pažeidžiamos dėl pernelyg didelės priklausomybės nuo dirbtinio intelekto. Dabar tyrėjai naudoja funkcinį MRT kartu su specializuotomis užduotimis, reikalaujančiomis ne pagalbinio mąstymo, kad kiekybiškai įvertintų nuo dirbtinio intelekto priklausomų ir nepriklausomų tiriamųjų nervinio aktyvumo skirtumus.
Šie matavimai atskleidžia susirūpinimą keliančius dėsningumus: sumažėjęs prefrontalinių sričių, atsakingų už vykdomąsias funkcijas, aktyvumas ir sumažėjęs hipokampo tinklų, svarbių atminties formavimuisi, aktyvumas. Tokia tikslioji diagnostika leidžia sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams anksčiau nustatyti kognityvinių funkcijų pablogėjimą ir taikyti tikslines intervencines priemones, kol dar neįvyko didelių sutrikimų.
Kritinės smegenų sritys, kurias veikia priklausomybė nuo dirbtinio intelekto
Kurios žmogaus smegenų sritys labiausiai atrofuojasi, kai žmogus ilgą laiką yra priklausomas nuo dirbtinio intelekto? Tyrimai rodo, kad prefrontalinė žievė, atsakinga už sprendimų priėmimą ir problemų sprendimą, po ilgalaikės dirbtinio intelekto pagalbos pastebimai sumažėja. Hipokampas, kuris yra labai svarbus atminties formavimuisi, sumažėja, kai navigacijos programos pakeičia erdvinį mąstymą.
Be to, atlikus neurovaizdavimo tyrimus paaiškėjo, kad sumažėjo priekinės cingulinės žievės, kuri valdo kognityvinį lankstumą ir adaptyvų mąstymą, aktyvumas. Asmenų, kurie šias pažinimo funkcijas nuolat perduoda dirbtinio intelekto sistemoms, parietalinės skiltys, būtinos matematiniams skaičiavimams ir erdviniam suvokimui, pasižymi mažesniu neuronų tankiu.
Spartėjantis nervų atjungimo grafikas
Neuronų atsijungimo stebėjimo tyrimai rodo, kad žmogaus kognityviniai gebėjimai mažėja vis sparčiau priklausant nuo dirbtinio intelekto. Tyrimai rodo, kad tai, kas anksčiau užtrukdavo dešimtmečius, dabar pasireiškia per 2-3 metus nuo intensyvaus dirbtinio intelekto naudojimo.
Neurovaizdavimas rodo, kad prefrontalinės žievės aktyvumas sumažėja 32 % jau po 18 mėnesių, kai dirbtinis intelektas padeda priimti sprendimus. Atminties formavimo centrai pasižymi panašiais degradacijos dėsningumais. Didžiausią susirūpinimą kelia eksponentinė kreivė– gilėjant priklausomybei neuronų atsijungimas spartėja.
Mokslininkai prognozuoja, kad nuolatinis pasikliovimas dirbtinio intelekto sistemomis atliekant kognityvines užduotis per vieną kartą gali susilpninti tam tikras smegenų funkcijas iki ikimokyklinio amžiaus žmonių lygio, todėl prireiks neatidėliotinų intervencijos protokolų.
Poveikis skirtingoms kartoms: Nuo vaikų iki senjorų
Beveik kiekviename demografiniame amžiuje pastebimi skirtingi nerviniai priklausomybės nuo dirbtinio intelekto pažeidžiamumo požymiai, nors skirtingais gyvenimo etapais jie labai skiriasi. Besivystančios vaikų smegenys pasižymi didesniu plastiškumu, todėl gali susiformuoti nuolatiniai nervų takai, kuriuose pirmenybė teikiama algoritminiam mąstymui, o ne kūrybiškam problemų sprendimui.
Paaugliams, kai dirbtinis intelektas pakeičia bendravimą su bendraamžiais, sumažėja socialinis pažinimas. Dirbantys suaugusieji demonstruoja susilpnėjusius sprendimų priėmimo gebėjimus, ilgą laiką pasikliaudami dirbtinio intelekto rekomendacijomis.
Didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad senjorams, kuriems kognityvinė stimuliacija galėtų būti naudinga, kognityvinės funkcijos blogėja sparčiau, kai dirbtinio intelekto sistemos valdo kasdienes užduotis, kurios kadaise buvo protinis pratimas. Ši kartų kaita kelia precedento neturinčius iššūkius pedagogams, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams ir politikos formuotojams, kurie susiduria su tuo, kad visoje visuomenėje mažėja savarankiškų kognityvinių procesų.
Problemų sprendimo gebėjimai nuo algoritmų priklausomame pasaulyje
Trys pagrindiniai kognityviniai gebėjimai pastebimai prastėja, nes žmonės vis dažniau perduoda problemų sprendimą dirbtinio intelekto sistemoms. Pirma, kritinio mąstymo įgūdžiai mažėja, kai algoritmai pateikia paruoštus sprendimus ir taip sumažina analitinio mąstymo galimybes. Antra, mažėja kūrybiškas problemų sprendimas, nes dirbtinis intelektas siūlo standartizuotus atsakymus, o tai apriboja kognityvinę užduotį kurti naujus sprendimus. Trečia, priklausomybė nuo algoritmų silpnina atkaklumą, nes naudotojai atsisako sudėtingų problemų, kai AI pagalba iš karto nepasiekiama.
Toks kognityvinis užsakomasis darbas sukuria nerimą keliantį grįžtamąjį ryšį – kuo labiau žmonės pasikliauja dirbtinio intelekto sprendimais, tuo mažiau jie geba savarankiškai spręsti problemas, o tai dar labiau didina priklausomybę. Į paslaugas orientuotiems specialistams tai kelia grėsmę adaptyviam mąstymui, būtinam unikaliems žmonių poreikiams tenkinti.
Grėsmė kūrybiškumui ir inovacijoms
Skaitmeninėms priemonėms vis dažniau atliekant kūrybines užduotis, žmogaus vaizduotės gebėjimai ima nykti. Mokslininkai pastebi, kad mažėja žmogaus kuriamų idėjų originalumas, kai kūrybiniam darbui reguliariai naudojamos dirbtinio intelekto priemonės. Šis reiškinys, vadinamas „kūrybiniu užsakomuoju darbu”, pasireiškia sumažėjusiu nerviniu aktyvumu smegenų srityse, susijusiose su naujovišku mąstymu.
Poveikis neapsiriboja vien individualiais gebėjimais. Inovacijų ekonomika priklauso nuo proveržio mąstymo, kurio dirbtinis intelektas šiuo metu negali atkartoti. Kai žmonės perduoda idėjų kūrimą algoritmams, sumažėja esminė kognityvinė trintis, sukelianti netikėtus ryšius. Švietimo įstaigos praneša, kad studentų gebėjimas kurti originalias koncepcijas sumažėja, kai jie susiduria su nuo dirbtinio intelekto priklausančiomis darbo eigomis.
Technologinio efektyvumo ir kognityvinės sveikatos pusiausvyra
Technologijų efektyvumo ir kognityvinės sveikatos pusiausvyra
Surasti pusiausvyrą tarp technologinės pažangos ir neurologinės gerovės – itin svarbus šiuolaikinės visuomenės iššūkis. Tyrimai rodo, kad pernelyg didelė priklausomybė nuo dirbtinio intelekto yra susijusi su mažesniu kognityviniu įsitraukimu, ypač problemų sprendimo srityse.
Sveikatos priežiūros specialistai rekomenduoja įgyvendinti „technologijų ir pažinimo pusiausvyros protokolus”, kuriuose dirbtinio intelekto pagalba kaitaliojama su rankiniu protiniu apdorojimu. Organizacijos gali integruoti suplanuotas „analogines valandas” darbo dienomis, skatindamos darbuotojus kurti sprendimus be technologinio įsikišimo.
Švietimo įstaigose pradedamos diegti „pažinimo išsaugojimo programos”, pagal kurias mokiniai mokomi atpažinti, kada technologijos sustiprina, o kada pakeičia mąstymą. Taikant šiuos metodus išlaikoma efektyvumo nauda ir kartu apsaugomi kūrybiškam mąstymui, atminties formavimuisi ir analitiniam mąstymui svarbūs nerviniai takai.
Žalos atstatymas: Neuroplastiškumo intervencijos
Naujausi neuromoksliniai tyrimai teikia daug žadančių įrodymų, kad smegenų atrofiją, kurią sukelia priklausomybė nuo dirbtinio alkoholio, galima iš esmės pakeisti taikant tikslines neuroplastiškumo intervencijas. Šiuose protokoluose paprastai derinami kognityviniai pratimai, fizinė veikla ir skaitmeninės detoksikacijos laikotarpiai, skatinantys neuronų regeneraciją.
Tyrimai rodo, kad net trumpa kasdienė sudėtingų problemų sprendimo praktika be dirbtinio intelekto pagalbos per kelias savaites gali atkurti susilpnėjusius nervų takus. Ypač veiksmingos intervencijos apima įtraukiantį naujų kalbų, muzikos instrumentų ar navigacijos įgūdžių mokymąsi – veiklą, kuri istoriškai buvo svarbiausia žmogaus pažinimui.
Sveikatos priežiūros specialistai dabar greta tradicinės kognityvinės elgesio terapijos rekomenduoja struktūruotus „mąstymo be technologijų laikotarpius”, kad padėtų pacientams atkurti intelektinį savarankiškumą ir neuroninį tankį.
Etinės pasekmės dirbtinio intelekto kūrimui ir reguliavimui
Nors technologinė pažanga nesustoja, neurologiniai įrodymai apie dirbtinio intelekto sukeltą smegenų atrofiją kelia rimtų etinių klausimų kūrėjams, reguliavimo institucijoms ir visai visuomenei.
Atsakomybė mažinti kognityvinę žalą turi būti derinama su inovacijų imperatyvais. Politikams tenka priimti sudėtingus sprendimus dėl privalomo kognityvinio poveikio vertinimo, įspėjamųjų etikečių ir dirbtinio intelekto įrankių naudojimo apribojimų.
Šias technologijas kuriančios bendrovės turi fiduciarinių įsipareigojimų akcininkams, taip pat moralinių pareigų saugoti naudotojų neurologinę sveikatą.
Naujose reguliavimo sistemose kognityvinių funkcijų išsaugojimas turi būti laikomas pagrindine teise, ypač pažeidžiamoms gyventojų grupėms, pavyzdžiui, vaikams, kurių besivystančios smegenys gali patirti neproporcingai didelę žalą dėl pernelyg didelės priklausomybės nuo dirbtinio intelekto.
