Atlikus išsamų 12 metų trukusį tyrimą, kurio metu buvo stebima 10 500 suaugusiųjų, nustatyta, kad kas savaitę košmarus sapnuojantys žmonės patiria 2,8 karto didesnę mirtingumo riziką nei tie, kuriems košmarai nesapnuojami. Tyrėjai nustatė biologinius požymius, įskaitant padidėjusį kortizolio kiekį, uždegimą ir autonominės nervų sistemos sutrikimus. Tikėtina, kad tai susiję su širdies ir kraujagyslių sistemos įtampa, imuninės sistemos disfunkcija ir medžiagų apykaitos sutrikimais. Nors koreliacija nepatvirtina priežastinio ryšio, išvados rodo, kad košmarai gali būti svarbūs ne tik psichologiniai, bet ir sveikatos rodikliai. Tolesni įrodymai atskleidžia galimus atrankinės patikros protokolus ir gydymo metodus.
Perversmą sukėlęs tyrimas: Metodologija ir pagrindinės išvados
Kaip tiksliai tyrėjai nustatė ryšį tarp košmarų ir mirtingumo rizikos? Ilgalaikio tyrimo metu dvylika metų buvo stebima 10 500 35-75 metų amžiaus suaugusiųjų, fiksuojant miego įpročius ir sveikatos būklę. Dalyviai, pildydami patvirtintus klausimynus, pranešė apie košmarų dažnumą, o tyrėjai stebėjo mirtingumo duomenis.
Rezultatai parodė, kad asmenų, kurie kas savaitę sapnuoja košmarus, mirtingumo rizika buvo 2,8 karto didesnė nei tų, kurie košmarus sapnuoja retai. Tačiau tyrime pripažįstama, kad jis turi trūkumų: apie košmarus pranešė patys respondentai, be to, egzistuoja galimi klaidinantys kintamieji, įskaitant nediagnozuotus psichikos sveikatos sutrikimus ir vaistus, turinčius įtakos miegui.
Analizuodami šį ryšį tyrėjai kontroliavo amžių, lytį ir anksčiau buvusias ligas.
Košmarų ir mirtingumo ryšio supratimas
Kodėl košmarai gali lemti ankstyvą mirtį? Mokslininkai siūlo keletą biologinių mechanizmų, siejančių šiuos reiškinius. Dažni košmarai gali rodyti miego sutrikimus, kurie dėl sutrikusio miego režimo ir padidėjusio streso hormonų kiekio kenkia širdies ir kraujagyslių sveikatai.
Taip pat reikėtų atsižvelgti į psichologinius veiksnius. Lėtiniai košmarai susiję su depresija ir nerimo sutrikimais, nustatytais mirtingumo rizikos veiksniais. Be to, traumų sukelti košmarai atspindi neurologines reakcijas į stresą, kurios gali pagreitinti ląstelių senėjimą.
Tačiau koreliacija nepatvirtina priežastinio ryšio. Košmarai gali paprasčiausiai signalizuoti apie esamus sveikatos sutrikimus, o ne juos sukelti. Prieš darant galutines išvadas apie šį sudėtingą ryšį reikia atlikti tolesnius tyrimus, kuriuose būtų nagrinėjami konkretūs košmarų tipai, dažnio slenksčiai ir biologiniai žymenys.
Biomarkeriai: Už sapno sutrikimų slypintys fiziniai įrodymai
Biologinius košmarų ir mirtingumo sąsajų pagrindus galima išmatuoti naudojant tam tikrus žmogaus organizmo biomarkerius. Tyrimai rodo, kad tarp dažnai košmarus sapnuojančių žmonių yra padidėjęs kortizolio kiekis, padidėjęs uždegiminių žymenų (ypač interleukino-6 ir C reaktyvaus baltymo) kiekis ir sutrikęs autonominės nervų sistemos reguliavimas.
Neurovaizdavimo tyrimai atskleidė, kad šių asmenų amygdalos hiperaktyvumas ir pakitęs prefrontalinės žievės funkcionavimas REM miego metu. Be to, atlikus širdies ritmo kintamumo matavimus, pastebimi reikšmingi širdies autonominės kontrolės sutrikimai.
Šie fiziologiniai žymenys koreliuoja su padidėjusia alostatine apkrova,t. y. kumuliacine biologine lėtinio streso našta, galinčia paaiškinti pastebėtą mirtingumo riziką. Norint nustatyti galutinius priežastinius ryšius tarp šių biožymenų ir sveikatos rodiklių, reikia atlikti tolesnius longitudinius tyrimus.
Ne tik psichologija: kaip košmarai veikia fizinę sveikatą
Nors psichologinės kančios dėl košmarų yra gerai užfiksuotos, vis daugiau įrodymų rodo, kad šie naktiniai sutrikimai tiesiogiai veikia viso kūno fiziologines funkcijas.
Tyrimai rodo, kad košmarai suaktyvina simpatinę nervų sistemą, didina kortizolio ir uždegiminių žymenų, kurie apkrauna širdies ir kraujagyslių sistemą, kiekį. Ši lėtinė reakcija į stresą sutrikdo imuninę funkciją ir medžiagų apykaitos reguliavimą.
Suomijoje atlikto longitudinio tyrimo metu nustatyta, kad dalyviai, dažnai sapnuojantys košmarus, per dešimt metų žymiai dažniau sirgo širdies ligomis, net ir kontroliuojant tradicinius rizikos veiksnius. Panašios Japonijos mokslininkų išvados parodė košmarų dažnumo ir hipertenzijos sąsajas.
Šie fiziologiniai sutrikimai gali paaiškinti, kodėl košmarų sutrikimai galimai prisideda prie trumpesnės gyvenimo trukmės, pabrėžiant, kaip svarbu spręsti miego sutrikimus kaip teisėtą sveikatos problemą.
Atranka ir gydymas: Nauji protokolai medicinos specialistams
Dabar medicinos specialistai susiduria su svarbiu iššūkiu – įtraukti košmarų vertinimą į standartinius pacientų vertinimus, atsižvelgiant į atsirandančias sąsajas tarp chroniškų košmarų ir fizinės sveikatos būklės.
Naujuose atrankinės patikros protokoluose rekomenduojama, kad gydytojai įprastinių patikrinimų metu teirautųsi apie miego kokybę, užduodami konkrečius klausimus apie košmarų dažnumą ir intensyvumą. Gydymo būdai vis dažniau derinami su psichologinėmis intervencijomis, tokiomis kaip vaizdinių repeticijų terapija, ir širdies ir kraujagyslių sistemos stebėsena didelės rizikos pacientams.
Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams reikia atnaujintų mokymų, kad jie galėtų atpažinti ne tik psichologinius košmaro sutrikimus. Kelios medikų asociacijos paskelbė gaires, kuriose pabrėžiamas psichikos sveikatos specialistų ir pirminės sveikatos priežiūros gydytojų bendradarbiavimas gydant nuolatinius košmarus sapnuojančius pacientus, ypač tuos, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis.
