Didžiausias cholesterolio mitas, kurį paneigė mokslininkai, yra tas, kad su maistu gaunamas cholesterolis daro didelę įtaką cholesterolio kiekiui kraujyje. Tyrimai rodo, kad didžiąją dalį cholesterolio natūraliai gamina kepenys, o maisto produktai, tokie kaip kiaušiniai ir krevetės, daro jam minimalią įtaką. Iš tikrųjų cholesterolio organizmui reikia ląstelių membranoms, hormonų gamybai ir smegenų veiklai. Sveikatos priežiūros institucijos panaikino griežtus cholesterolio kiekio apribojimus maiste, o daugiausia dėmesio skiria bendram mitybos modeliui ir riebalų kokybei. Visa istorija atskleidžia dar daugiau stebinančių tiesų.
Cholesterolio blogos reputacijos istorinė laiko juosta
Ištyrus cholesterolio juodinimo ištakas paaiškėja, kad tai sudėtingas mokslinis pasakojimas, trunkantis kelis dešimtmečius.
XX a. šeštajame dešimtmetyje mokslininkas Ancelis Keysas paskelbė savo ” Septynių šalių tyrimą”, kuriame susiejo sočiuosius riebalus ir cholesterolį su širdies ligomis.
Ši paradigma įsitvirtino 1960-aisiais, kai Amerikos širdies asociacija pirmą kartą rekomendavo riboti cholesterolio kiekį maiste. 1977 m. JAV vyriausybės mitybos gairėse amerikiečiams buvo oficialiai rekomenduojama mažinti cholesterolio vartojimą.
Devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose paplito neriebios dietos, o cholesterolis tapo visuomenės sveikatos priešu. Farmacijos kompanijos pasinaudojo šiuo pasakojimu ir sukūrė bei agresyviai pardavinėjo vaistus statinus.
Suprasti skirtumą tarp su maistu gaunamo cholesterolio ir cholesterolio kiekio kraujyje
Vienas iš labiausiai įsisenėjusių klaidingų įsitikinimų mitybos moksle yra susijęs su ryšiu tarp su maistu gaunamo cholesterolio ir cholesterolio kiekio kraujyje.
Tyrimai rodo, kad šios dvi cholesterolio formos veikia visiškai skirtingai. Su maistu gaunamas cholesterolis, kurio yra tokiuose maisto produktuose kaip kiaušiniai ir vėžiagyviai, daugeliui žmonių turi minimalią įtaką cholesterolio kiekiui kraujyje.
Tuo tarpu cholesterolis kraujyje daugiausia gaminamas kepenyse, o tam daugiau įtakos turi genetika ir sočiųjų bei transriebalų vartojimas nei su maistu gaunamas cholesterolis.
Šis skirtumas paaiškina, kodėl daugelis sveikatos priežiūros institucijų persvarstė savo rekomendacijas, panaikindamos griežtus cholesterolio kiekio su maistu apribojimus sveikiems suaugusiems žmonėms ir toliau skirdamos dėmesį bendram mitybos modeliui ir riebalų kokybei.
Svarbiausi tyrimai, kurie viską pakeitė
Svarbiausi tyrimai, kurie pakeitė viską
2000-ųjų pradžioje mokslas patyrė didelį pokytį cholesterolio supratimo srityje, kai keli novatoriški tyrimai paneigė dešimtmečius gyvavusias mitybos dogmas.
PURE tyrimas, kuriame dalyvavo 135 000 žmonių penkiuose žemynuose, atskleidė, kad didesnis riebalų vartojimas nesusijęs su dažnesnėmis širdies ir kraujagyslių ligomis. Tuo tarpu Moterų sveikatos iniciatyvoje, kurioje dalyvavo 49 000 dalyvių, nenustatyta, kad mažai riebalų turinčios dietos būtų naudingos sveikatai.
2015 m. žurnale „BMJ” paskelbta metaanalizė įtikinamai parodė, kad nėra jokio ryšio tarp su maistu gaunamo cholesterolio ir sveikų žmonių širdies ligų. Šios išvados paskatino USDA išbraukti cholesterolio apribojimus iš mitybos rekomendacijų, pripažįstant, kad cholesterolio turtingi maisto produktai, pavyzdžiui, kiaušiniai, gali būti sveikos mitybos dalis.
Kodėl jūsų organizmui iš tikrųjų reikia cholesterolio
Šie svarbūs tyrimai iš esmės pakeitė mūsų supratimą apie su maistu gaunamą cholesterolį, tačiau jie taip pat paskatino mokslininkus išnagrinėti pagrindinį cholesterolio vaidmenį žmogaus fiziologijoje.
Cholesterolis yra pagrindinė ląstelių membranų sudedamoji dalis, užtikrinanti jų struktūrinį vientisumą ir skystumą. Jis labai svarbus vitamino D, steroidinių hormonų ir tulžies rūgščių, padedančių virškinti, gamybai.
Smegenyse, ypač priklausomose nuo cholesterolio, jo yra maždaug 25 % visų organizmo atsargų, nors jos sudaro tik 2 % kūno svorio.
Tyrimai rodo, kad itin mažas cholesterolio kiekis gali sutrikdyti pažinimo funkciją ir hormonų gamybą. Organizmas cholesterolio homeostazę palaiko sudėtingais reguliavimo mechanizmais, o kepenys gamina didžiąją dalį cholesterolio natūraliai, nepriklausomai nuo to, kiek jo suvartojama su maistu.
Kiaušiniai ir krevetės: Nuo piktadarių iki maistinių galiūnų
Ilgus dešimtmečius kiaušiniai ir krevetės buvo demonizuojami kaip pavojingi cholesterolio šaltiniai, kurių vartotojai turėtų vengti, kad išsaugotų širdies sveikatą.
Dabar tyrimai rodo, kad šie maisto produktai minimaliai didina cholesterolio kiekį kraujyje. Organizmas natūraliai reguliuoja cholesterolio gamybą ir, padidėjus su maistu suvartojamam kiekiui, reguliuoja vidinę gamybą.
Kiaušiniuose yra aukštos kokybės baltymų, smegenų sveikatą gerinančio cholino ir akis saugančio liuteino. Viename kiaušinyje yra 13 svarbiausių vitaminų ir mineralų, o jų kiekis – vos 314 kilodžaulių.
Krevetėse yra liesų baltymų, seleno ir vitamino B12, be to, jose mažai sočiųjų riebalų. Abu maisto produktai gali būti subalansuotos, širdžiai sveikos mitybos dalis, jei vartojami saikingai, kartu su daug daržovių, vaisių ir neskaldytų grūdų.
Cukraus ir rafinuotų angliavandenių vaidmuo sergant širdies ligomis
Daugėja įrodymų, kad cukrus ir rafinuoti angliavandeniai,o ne su maistu gaunamas cholesterolis, gali būti pagrindiniai mitybos kaltininkai, sukeliantys širdies ligas.
Žurnale „JAMA Internal Medicine” paskelbti moksliniai tyrimai atskleidė, kad asmenys, 25 % ar daugiau kalorijų gaunantys iš pridėtinio cukraus, dvigubai dažniau miršta nuo širdies ligų nei tie, kurių mityboje pridėtinio cukraus yra mažiau nei 10 %.
Vartojant per daug rafinuotų angliavandenių, padidėja insulino kiekis, kyla uždegimas ir trigliceridų kiekis – visi širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai. Be to, perdirbti angliavandeniai dažnai pakeičia maistinių medžiagų turinčius maisto produktus.
Sveikatos specialistai vis dažniau rekomenduoja vertinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką atkreipti dėmesį ne į atskiras maistines medžiagas, o į bendrą mitybos modelį.
Kaip genetika daro įtaką cholesterolio kiekiui
Beveik 80 proc. kraujyje cirkuliuojančio cholesterolio pagaminama kepenyse, o ne gaunama su maistu, o tai rodo, koks svarbus vaidmuo tenka genetikai, lemiančiai individualų cholesterolio kiekį.
Ši genetinė įtaka paaiškina, kodėl šeimos nariams dažnai būdingi panašūs cholesterolio rodikliai, neatsižvelgiant į mitybos įpročius. Mokslininkai nustatė keletą genų, kurie turi įtakos tam, kaip efektyviai organizmas perdirba cholesterolį, įskaitant APOE, PCSK9 ir LDLR variantus.
Asmenų, sergančių šeimine hipercholesterolemija, genetine liga, kuria serga 1 iš 250 žmonių, MTL kiekis gali būti pavojingai padidėjęs, nepaisant sveiko gyvenimo būdo. Suprasdami genetinį polinkį, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai gali parengti individualizuotus gydymo metodus, neapsiribojančius standartinėmis mitybos rekomendacijomis.
Permąstyti statinus: Kada vaistai gali būti (arba nebūti) būtini
Nors genetika daro didelę įtaką cholesterolio kiekiui, vaistai tebėra įprasta intervencijos strategija. Tačiau statinai– pagrindinis medikamentinis gydymas– gali būti reikalingi ne visiems, kurių cholesterolio kiekis yra padidėjęs.
Naujausi tyrimai rodo, kad rizikos vertinimas turėtų būti platesnis nei paprastas MTL skaičius. Tokie veiksniai kaip uždegimo žymenys, šeimos anamnezė ir bendra širdies ir kraujagyslių sveikatos būklė leidžia susidaryti išsamesnį vaizdą apie tai, kam gali būti naudingi vaistai.
Mažos rizikos asmenims, neturintiems papildomų širdies ir kraujagyslių problemų, dažnai pakanka pakeisti gyvenimo būdą. Tuo tarpu sergantiesiems nustatytomis širdies ligomis ar turintiems kelis rizikos veiksnius gydymas statinais paprastai būna naudingesnis.
Gydytojai vis dažniau rekomenduoja individualų požiūrį, prieš skirdami šiuos vaistus pasveria galimą naudą ir šalutinį poveikį.
Širdžiai palankios mitybos kūrimas ne tik dėl cholesterolio
Širdžiai sveika mityba išsivystė kur kas toliau nei vien cholesterolio turinčių maisto produktų vengimas. Dabartinis mitybos mokslas pabrėžia subalansuotą požiūrį, daugiausia dėmesio skiriant visaverčiams maisto produktams, o ne atskiroms maistinėms medžiagoms.
Tyrimai rodo, kad Viduržemio jūros regiono ir DASH dietos gerokai sumažina širdies ir kraujagyslių riziką, nes jose daugiausia dėmesio skiriama vaisiams, daržovėms, neskaldytiems grūdams, liesiems baltymams ir sveikiems riebalams, pavyzdžiui, alyvuogių aliejui ir omega-3 rūgštims. Šie mitybos modeliai natūraliai mažina uždegimą ir gerina bendrą kraujagyslių funkciją.
Mitybos ekspertai dabar rekomenduoja vartoti daugiau skaidulinių medžiagų, augalinių sterolių ir saikingai mažinti natrio vartojimą, užuot kreipę dėmesį tik į cholesterolio kiekį maiste. Šis platesnis požiūris padeda vienu metu šalinti kelis širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius ir tuo pat metu aprūpinti širdies sveikatą palaikančiomis pagrindinėmis maistinėmis medžiagomis.
Individualizuotos mitybos ir cholesterolio valdymo ateitis
Individualizuotos mitybos ir cholesterolio valdymo ateitis
Žmonių reakcija į mitybos intervencijas labai skiriasi priklausomai nuo jų genetinės sudėties, žarnyno mikrobiomo sudėties ir medžiagų apykaitos profilio. Šis supratimas lemia, kad ateityje cholesterolio valdymo srityje bus taikomi individualizuoti mitybos metodai.
Naujos technologijos dabar leidžia gydytojams analizuoti unikalius pacientų biologinius žymenis ir parengti individualias mitybos rekomendacijas. Taikant šias tiksliąsias intervencijas atsižvelgiama į konkrečius genetinius variantus, turinčius įtakos lipidų apykaitai, todėl cholesterolio kiekį galima valdyti veiksmingiau nei taikant universalius metodus.
Tyrimai rodo, kad individualizuoti mitybos planai gali pagerinti mitybos planų laikymąsi ir rezultatus, nes mitybos strategijos suderinamos su individualiais sveikatos profiliais. Kadangi šios technologijos tampa vis prieinamesnės, jos žada pakeisti cholesterolio valdymą nuo bendrų rekomendacijų iki tiksliais duomenimis pagrįstos priežiūros.
Dažnai užduodami klausimai
Kaip greitai mitybos pokyčiai gali paveikti cholesterolio kiekį?
Mitybos pokyčiai gali paveikti cholesterolio kiekį per tris-šešias savaites. Ženklus pagerėjimas dažnai pastebimas po trijų mėnesių nuoseklios sveikos mitybos, ypač mažinant sočiųjų riebalų kiekį ir didinant tirpiųjų skaidulų vartojimą.
Ar stresas arba miego trūkumas gali turėti įtakos cholesterolio kiekiui?
Stresas ir miego trūkumas iš tiesų gali turėti įtakos cholesterolio kiekiui. Lėtinis stresas gali padidinti MTL cholesterolio kiekį ir sumažinti DTL cholesterolio kiekį. Taip pat netinkamas miegas sutrikdo lipidų apykaitą, todėl gali padidėti bendrojo cholesterolio ir trigliceridų kiekis.
Ar fiziniai pratimai skirtingai veikia skirtingus cholesterolio tipus?
Fiziniai pratimai skirtingai veikia cholesterolio tipus. Jis didina naudingojo DTL cholesterolio kiekį ir mažina kenksmingojo MTL ir trigliceridų kiekį. Reguliari aerobinė veikla laikui bėgant ypač sustiprina šį skirtingą poveikį cholesterolio profiliui.
Ar cholesterolio tyrimai yra tikslūs ligos ar uždegimo metu?
Cholesterolio tyrimai gali būti mažiau tikslūs ligos ar uždegimo metu. Ūmios būklės gali laikinai pakeisti lipidų profilį, o infekcijos metu jų kiekis gali sumažėti. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai paprastai rekomenduoja atlikti tyrimus, kai pacientai yra įprastos sveikatos būklės.
Kaip hormonų pokyčiai veikia cholesterolio kiekį per visą gyvenimą?
Hormonų pokyčiai per gyvenimą daro didelę įtaką cholesterolio kiekiui. Moterų lipidų profilį keičia lytinis brendimas, nėštumas ir menopauzė, o vyrų lipidų kiekis palaipsniui didėja su amžiumi. Skydliaukės hormonai taip pat atlieka svarbų vaidmenį cholesterolio apykaitoje.
