Novatoriški tyrimai patvirtina, kad geranoriškumas labai naudingas psichikos sveikatai. Tyrimai rodo, kad gerumas sumažina depresijos simptomus 23 %, o pasitenkinimas gyvenimu padidėja 19 %. Šią naudą lemia padidėjęs oksitocino, serotonino ir dopamino kiekis bei sumažėjęs kortizolio kiekis. Dėl fiziologinių pokyčių ilgam laikui pagerėja psichologinis atsparumas ir socialinis ryšys. Sveikatos priežiūros sistemos dabar greta tradicinio gydymo rekomenduoja ir gerumu grindžiamas intervencijas. Supratus šį poveikį grindžiantį mokslą, galima atrasti galingų priemonių, padedančių pagerinti bendrą gerovę.
Mokslas apie gerumą ir psichinę gerovę
Nors gerumas dažnai laikomas tik moraline dorybe, jis turi išmatuojamą fiziologinį ir psichologinį poveikį žmogaus sveikatai. Tyrimai rodo, kad gerumas skatina oksitocino, serotonino ir dopamino– neuromediatorių, susijusių su teigiamomis emocijomis ir streso mažinimu – išsiskyrimą.
Tyrimai rodo, kad praktikuojant gerumą suaktyvėja klajoklio nervas, kuris yra susijęs su teigiamomis emocijomis ir socialiniais ryšiais. Be to, reguliarus altruistinis elgesys susijęs su mažesniu kortizolio kiekiu ir mažesniu uždegiminių žymenų kiekiu organizme.
Neurovaizdavimas atskleidė, kad matant ar atliekant gerus veiksmus suaktyvėja smegenų atlygio centrai, panašiai kaip ir gaunant materialinį atlygį, o tai rodo, kad geranoriškumas teikia vidinę psichologinę naudą, panašią į išorinį atlygį.
Pagrindinės novatoriško tyrimo išvados
Žurnale „Journal of Positive Psychology” paskelbtame svarbiame 2022 m. tyrime iš esmės išplėstas mūsų supratimas apie gerumą kaip psichikos sveikatos intervenciją.
Tyrėjai nustatė, kad dalyviams, kurie atliko gerumo veiksmus kitiems, 23 % sumažėjo depresijos simptomų ir 19 % padidėjo pasitenkinimas gyvenimu, palyginti su kontroline grupe. Tyrime užfiksuotas reikšmingas nerimo lygio sumažėjimas, o nauda išliko iki trijų mėnesių po intervencijos laikotarpio.
Stebėtina, kad rezultatai atskleidė, jog net maži kasdieniai gerumo veiksmai sukelia išmatuojamus neurocheminius pokyčius, įskaitant padidėjusią oksitocino gamybą ir sumažėjusį kortizolio kiekį. Šie fiziologiniai pokyčiai tiesiogiai siejosi su geresniu psichologiniu atsparumu ir didesniu socialiniu ryšiu.
Reguliarių gerumo veiksmų fiziologinė nauda
Neurologiniai gerumo tyrimai atskleidžia tris pagrindinius fiziologinius privalumus, kurie neapsiriboja vien trumpalaikiu emociniu pasitenkinimu. Reguliarūs gerumo veiksmai didina oksitocino gamybą, mažina kraujospūdį ir gerina širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatą.
Tyrimai rodo, kad šešias savaites gerumą praktikavusių dalyvių kortizolio kiekis sumažėjo 23 %, o tai turi tiesioginės įtakos streso mažinimui.
Be to, geranoriškumas suaktyvina malonumo kelius smegenyse, panašius į tuos, kuriuos sukelia maistas ir fiziniai pratimai. Po gailestingumo veiksmų padidėja klajoklio nervo, atsakingo už daugelio organizmo funkcijų reguliavimą, aktyvumas, sustiprėja parasimpatinės nervų sistemos reakcija, pagerėja virškinimo funkcija, imuninis atsakas ir miego kokybė.
Socialinis ryšys: Kaip altruizmas kovoja su izoliacija?
Keturi pagrindiniai mechanizmai, siejantys altruistinį elgesį su didesniais socialiniais ryšiais ir mažesne izoliacija. Pirma, geranoriškumas sukuria abipusiškumą, t. y. abipusės paramos tinklus, kurie apsaugo nuo vienatvės. Antra, altruistiniai veiksmai signalizuoja apie prosocialius ketinimus, todėl kiti labiau linkę užmegzti ir palaikyti santykius su geradariu.
Trečia, padedantysis elgesys skatina oksitocino, „suartėjimo hormono”, išsiskyrimą ir stiprina socialinius ryšius. Galiausiai, reguliari savanoriška veikla suteikia struktūruoto socialinio bendravimo galimybių, ypač naudingų asmenims, linkusiems į izoliaciją.
Tyrimai rodo, kad šie mechanizmai ypač veiksmingi pagyvenusių žmonių tarpe, kur tikslinga savanorystė mažina su izoliacija susijusį pažinimo funkcijų pablogėjimą ir depresiją. Svarbu tai, kad net ir nedideli gerumo veiksmai pastebimai pagerina suvokiamą socialinę integraciją.
Gerumo kaip psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimas
Remdamiesi altruizmo socialinės naudos įrodymais , psichikos sveikatos specialistai pradėjo sistemingai įtraukti gerumu pagrįstas intervencijas į gydymo protokolus. Šie metodai apima struktūruotas savanorystės programas, dėkingumo dienoraščio rašymą ir atsitiktinių gerumo veiksmų užduotis.
Tyrimai rodo, kad depresiją ir nerimą patiriantiems pacientams, reguliariai užsiimantiems altruistine veikla, pastebimai pagerėja. Sveikatos priežiūros sistemos vis dažniau rekomenduoja šias intervencines priemones kartu su tradiciniu gydymu, atkreipdamos dėmesį į jų nedidelę kainą ir minimalų šalutinį poveikį.
Gydytojai praneša, kad geriausi rezultatai pasiekiami, kai gerumo veikla atitinka pacientų vertybes ir interesus. Įgyvendinimo gairėse pabrėžiama, kad reikia pradėti nuo nedidelių, lengvai įgyvendinamų veiksmų ir tik tada pereiti prie didesnių įsipareigojimų, taip užtikrinant tvarų altruizmo integravimą į kasdienę veiklą.
Platesnė reikšmė visuomenės sveikatos politikai
Daugėjant įrodymų, patvirtinančių, kad geranoriškumo intervencijos gerina atskirų asmenų psichikos sveikatos būklę, visuomenės sveikatos politikos formuotojai pradėjo nagrinėti, kaip altruizmu grindžiamos programos galėtų veikti bendruomenės ir populiacijos lygmeniu.
Kelios savivaldybės įgyvendino gerumo iniciatyvas mokyklose, darbovietėse ir sveikatos priežiūros įstaigose ir pranešė, kad sumažėjo psichikos sveikatos paslaugų naudojimas ir susijusios išlaidos. Išlaidų ir naudos analizės rodo, kad už kiekvieną į gerumo programas investuotą eurą bendruomenės sutaupo maždaug 2,75-4,60 euro mažesnių sveikatos priežiūros išlaidų.
Pasaulio sveikatos organizacija dabar rekomenduoja įtraukti prosocialaus elgesio skatinimą į nacionalines psichikos sveikatos strategijas. Šiose strategijose pripažįstama, kad gerumas yra ne tik asmeninė dorybė, bet ir galinga visuomenės sveikatos priemonė.
