Tyrimai rodo, kad nuolat nelaimingiems žmonėms būdingas bendras bruožas – neigiamo mąstymo modeliai. Šie žmonės įstringa pasikartojančiame neigiamame mąstyme, kuris stiprina nervinius kelius, susijusius su pesimizmu. Smegenų numatytojo režimo tinklas tampa hiperaktyvus, o kognityvinės kontrolės sritys susilpnėja. Dauguma sunkiai atpažįsta šiuos dėsningumus savyje dėl psichologinių aklųjų dėmių, nors lengvai atpažįsta juos kituose žmonėse. Asmeninių mąstymo modelių įsisąmoninimas yra pirmas esminis žingsnis siekiant ištrūkti iš šio nelaimingumo rato.
Paslėptas bendras lėtinio nelaimingumo požymis
Psichologinę gerovę tyrinėjantys mokslininkai nuolat nustatydavo reikšmingą chroniškai nelaimingų žmonių bruožą – pernelyg didelį mąstymą.
Šis psichinis įprotis apima nuolatinį susitelkimą į neigiamas emocijas, problemas ir suvokiamas nesėkmes, nesiekiant sprendimų. Prestižinių institucijų, įskaitant Stanfordo ir Harvardo universitetus, atlikti tyrimai parodė, kaip mintijimas stiprina nervinius kelius, susijusius su negatyvumu, ir taip sukuria savaime pasikartojančius nelaimingumo ciklus.
Smegenų vaizdavimo tyrimai atskleidė, kad raminimas suaktyvina numatytojo režimo tinklą ir kartu slopina regionus, atsakingus už kognityvinę kontrolę. Šis neurologinis modelis paaiškina, kodėl nelaimingi žmonės dažnai jaučiasi įkalinti savo minčių, nors ir suvokia jų destruktyvų pobūdį.
Supratimas apie ruminavimą suteikia svarbių įžvalgų, kaip spręsti nuolatinio nelaimingumo problemą įvairiose populiacijose.
Kaip suvokimas formuoja jūsų realybę (geriau ar blogiau)
Suvokimas yra pagrindinis filtras, per kurį žmonės patiria ir interpretuoja savo pasaulį. Tyrimai rodo, kad chroniškai nelaimingi žmonės dažnai pasižymi bendru suvokimo iškraipymu – jie tikrovę suvokia per nuolat neigiamus rėmus, daugiausia dėmesio skirdami grėsmėms, praradimams ir trūkumams.
Šis neigiamas suvokimo šališkumas veikia daugiausia nesąmoningai, kurdamas save išpildančias pranašystes, nes smegenys pasirinktinai atkreipia dėmesį į informaciją, patvirtinančią esamus įsitikinimus. Neuromokslas rodo, kad pasikartojantys mąstymo modeliai iš tikrųjų stiprina nervų takus, todėl neigiamas suvokimas tampa vis labiau automatiškas.
Tai labai svarbu: du žmonės, susidūrę su identiškomis aplinkybėmis, gali emociškai skirtingai reaguoti vien dėl savo suvokimo sistemos – vienas randa galimybę, o kitas mato tik kliūtį.
Neigiamų mąstymo modelių savaime išsipildanti pranašystė
Kai įsitvirtina neigiami suvokimo pagrindai, jie sukuria galingą savaime pasikartojantį ciklą, kurį psichologai vadina savaime išsipildančia pranašyste. Šis reiškinys pasireiškia tada, kai asmens lūkesčiai daro įtaką jo elgesiui taip, kad galiausiai tie lūkesčiai pasitvirtina.
Tyrimai rodo, kad asmenys, tikėdamiesi atstūmimo, dažnai elgiasi gynybiškai, taip sukeldami atstūmimą, kurio bijojo. Taip pat tie, kurie tikisi nesėkmės, gali nesąmoningai sabotuoti galimybes arba apskritai vengti iššūkių, stiprindami savo įsitikinimą asmeniniu nepakankamumu.
Neurologiškai šie modeliai stiprina neigiamam mąstymui skirtus nervinius kelius, todėl pesimistinės interpretacijos tampa vis labiau automatiškos ir jas sunku nutraukti be sąmoningo įsikišimo.
Šis kognityvinis įsitvirtinimas tampa bendru nuolat nelaimingų žmonių vardikliu.
Kitų požymių atpažinimas ir jų matymas savyje
Atpažinti neigiamus mąstymo modelius kituose žmonėse dažnai būna gana lengva, o atpažinti tuos pačius modelius savyje – kur kas didesnis iššūkis.
Ši kognityvinė akla dėmė atsiranda dėl psichologinių gynybos mechanizmų, kurie saugo mūsų savivaizdį ir sukelia pasipriešinimą pripažinti asmeninį negatyvumą.
Tyrimai rodo, kad žmonės, vertindami save, turi integruotų šališkumų. Kornelio universitete atlikto tyrimo metu nustatyta, kad dalyviai lengvai atpažino kitų katastrofizavimą ir perdėtą apibendrinimą, tačiau nepastebėjo tokių pačių savo mąstymo modelių.
Pagrindinis skirtumas tarp tų, kurie įveikia negatyvumą, ir tų, kurie lieka įstrigę spąstuose, yra savimonėsugdymas, t. y. noras ištirti savo mintis taip pat objektyviai, kaip ir kitų.
Ištrūkti iš ciklo: Pirmieji žingsniai psichinės laisvės link
Ištrūkti iš ciklo: Pirmieji žingsniai psichinės laisvės link
Kaip pradėti ardyti nematomą neigiamų mąstymo modelių architektūrą? Tyrimai rodo, kad svarbiausias pirmas žingsnis yra pripažinimas. Pripažindami, kad įprastinis pesimizmas yra susikurtas, o ne objektyvi tikrovė, žmonės sukuria pokyčiams būtiną kognityvinę distanciją.
Ekspertai rekomenduoja tris praktinius pradinius taškus: kasdienį dienoraščio rašymą, kad būtų galima nustatyti pasikartojančias neigiamas temas, dėmesingo įsisąmoninimo meditaciją, kad būtų galima stebėti mintis be prisirišimo, ir kognityvinio permąstymo pratimus, kurie paneigia katastrofiškas interpretacijas.
Neuroplastiškumo tyrimai patvirtina, kad nuosekliai praktikuojant šias technikas palaipsniui formuojasi nauji neuronų takai. Šio proceso esmė – ne primesti pozityvumą, o sukurti labiau subalansuotą santykį su savo vidiniu pasakojimu – iš esmės nutraukti nesąmoningo mąstymo ratą.
Įprasto nelaimingumo neurologija
Skenuojant chroniškai nelaimingų žmonių smegenis atskleidžiami saviti nerviniai požymiai, skiriantys juos nuo labiau patenkintų žmonių.
Šie neurologiniai modeliai rodo padidėjusį aktyvumą numatytojo režimo tinkle,kuris siejamas su mąstymu ir savireferenciniu mąstymu, ir sumažėjusią prefrontalinės žievės, kuri reguliuoja emocines reakcijas, funkciją.
Tyrimai rodo, kad nuolatiniai neigiami mąstymo modeliai fiziškai keičia neuroninius kelius dėl neuroplastiškumo.
Už emocijų apdorojimą atsakinga migdolinė liauka tampa itin jautri suvokiamoms grėsmėms, o smegenų atlygio centrai mažiau reaguoja į teigiamus dirgiklius.
Šis neurologinis įsitvirtinimas paaiškina, kodėl nelaimingumas dažnai tampa savaiminiu reiškiniu, sukuriančiu biologinį grįžtamąjį ryšį, kuris sustiprina pesimistinį požiūrį nepriklausomai nuo išorinių aplinkybių.
Aklųjų dėmių ieškojimas sąmoningai apmąstant
Kas būtent laiko nelaimingus žmones įkalintus negatyvumo cikluose? Dažnai tai nesugebėjimas atpažinti asmeninių aklųjų dėmių– nesąmoningų modelių, kurie įtvirtina kančią.
Tyrimai rodo, kad sąmoningas apmąstymas sukuria būtiną erdvę tarp stimulo ir reakcijos, kurioje gali išsivystyti savimonė. Ši praktika apima minčių stebėjimą be vertinimo ir automatinių prielaidų kvestionavimą.
Dažniausiai pasitaikančios aklosios dėmės yra šios:
- Nedidelių nesėkmių katastrofizavimas
- Piktų ketinimų priskyrimas kitų veiksmams
- Įrodymų, prieštaraujančių neigiamiems įsitikinimams, ignoravimas
- Teigiamos patirties atmetimas kaip atsitiktinumo
Psichologai rekomenduoja kasdienius apmąstymus,tokius kaip dienoraščio rašymas, meditacija ar struktūruotas grįžtamasis ryšys, kad išryškintų šiuos modelius.
Paprastas klausimas „Ko aš nematau?” gali paskatinti galingus perspektyvos pokyčius ir nutraukti įsišaknijusias negatyvumo kilpas.
Praktiniai įrankiai, kaip perkurti savo mąstymo modelius
Po to, kai sąmoningai apmąstydami nustatysite akląsias vietas, kitas žingsnis – įgyvendinti konkrečias strategijas neigiamiems mąstymo modeliams pertvarkyti.
Kognityvinio restruktūrizavimo technikos siūlo veiksmingus iškreipto mąstymo keitimo metodus. Jiems priskiriamas ABCD metodas (angl. Adversity, Belief, Consequence, Dispute), kai asmenys sistemingai abejoja neracionaliais įsitikinimais.
Kita vertinga priemonė – dienoraščio rašymas, leidžiantis žmonėms stebėti minčių modelius ir nustatyti pasikartojančias temas.
Kasdienės afirmacijos, suformuluotos kaip konkretūs, esamuoju laiku išsakyti teiginiai, gali palaipsniui pakeisti pasąmonės programavimą. Vizualizacijos pratimai suaktyvina smegenų nervų takus panašiai kaip reali patirtis.
Kad pokyčiai būtų ilgalaikiai, ekspertai rekomenduoja nuosekliai praktikuoti šias technikas bent 21 dieną.
