Tyrimai rodo, kad tamsiai skrudinta kava gali būti naudingesnė ilgaamžiškumui dėl didesnio N-metilpiridinio kiekio, kuris didina antioksidantų gamybą. Tyrimai rodo, kad saikingas kavos vartojimas (3-5 puodeliai per dieną) gali 12-21 % sumažinti mirtingumo riziką. Taip pat svarbu, kad filtruota kava pašalina potencialiai kenksmingus diterpenus ir išsaugo naudingus junginius. Jei norite maksimalaus poveikio sveikatai, gerkite ekologišką, filtruotą tamsiai skrudintą kavą su minimaliu kiekiu priedų. Specifiniai ruošimo būdai gali dar labiau optimizuoti šias gyvenimą ilginančias savybes.
Mokslas apie gyvenimą ilginančias kavos savybes
Tyrimai rodo, kad kavos vartojimas susijęs su ilgesne gyvenimo trukme, atlikta daugybė didelės apimties epidemiologinių tyrimų. Atrodo, kad šis ryšys priklauso nuo dozės, o saikingas kavos vartojimas (3-5 puodeliai per dieną) duoda didžiausią naudą.
Kavoje yra daugiau kaip 1 000 biologiškai aktyvių junginių, kurie prisideda prie jos poveikio sveikatai. Polifenoliai, pavyzdžiui, chlorogeno rūgštis, pasižymi stipriomis antioksidacinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis. Šie junginiai padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus, mažina oksidacinį stresą, susijusį su senėjimu ir lėtinėmis ligomis.
Be to, kavos vartojimas siejamas su geresniu jautrumu insulinui, mažesne 2 tipo diabeto rizika ir apsauga nuo neurodegeneracinių ligų. Kavoje esantis kofeinas ir kiti junginiai taip pat gali pagerinti medžiagų apykaitą ir ląstelių atkūrimo mechanizmus.
Tamsiai skrudinta ir šviesiai skrudinta kava: Kurios savybės yra naudingesnės ilgaamžiškumui?
Nagrinėjant kavos potencialą prailginti gyvenimą, skrudinimo procesas yra labai svarbus veiksnys, turintis įtakos biocheminei gėrimo sudėčiai.
Tyrimai rodo, kad tamsiai skrudintoje kavoje yra daugiau N-metilpiridinio – junginio, kuris skatina antioksidantų gamybą ląstelėse. 2018 m. žurnale „Molecular Nutrition & Food Research” paskelbtame tyrime nustatyta, kad tamsiai skrudintos kavos ekstraktas stipriau apsaugo nuo oksidacinio streso nei šviesiai skrudinta kava.
Ir atvirkščiai, šviesiai skrudinta kava išsaugo didesnį chlorogeninės rūgšties, kuri pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, kiekį.
Tačiau šiuo metu mokslininkai sutaria, kad tamsiai skrudinta kava gali būti naudingesnė ilgaamžiškumui, visų pirma dėl geresnių antioksidacinių savybių ir mažesnio rūgštingumo.
Svarbus polifenolių vaidmuo rytiniame kavos gėrime
Polifenoliai – stiprūs biologiškai aktyvūs junginiai, kurių gausu kavoje, – yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl šis gėrimas prisideda prie ilgaamžiškumo. Šie antioksidantai neutralizuoja laisvuosius radikalus, kurie pažeidžia ląsteles ir spartina senėjimo procesus.
Kavoje yra keletas pagrindinių polifenolių, įskaitant chlorogeno rūgštis, kurių priešuždegiminės savybės įrodytos daugeliu tyrimų.
Tyrimai rodo, kad polifenolių kiekis labai skiriasi priklausomai nuo virimo būdo, o naudojant lėtesnius ekstrakcijos būdus, pavyzdžiui, prancūzišką spaudimą ir šaltąjį virimą, jų koncentracija yra didesnė nei taikant greitus metodus.
Be to, Arabica veislės kavoje paprastai yra daugiau polifenolių nei Robusta kavoje, nors pastaroji kompensuojama didesniu kofeino kiekiu, kuris yra naudingas sveikatai.
Kokią įtaką kavos sveikatai naudingiems junginiams turi kavos virimo būdai?
Kavos virimo būdas daro didelę įtaką sveikatai naudingų junginių, kurie prisideda prie ilgaamžiškumo, išsiskyrimui.
Tyrimai rodo, kad ilgiau verdant kavą paprastai išgaunama daugiau polifenolių ir antioksidantų, o naudojant prancūziško spaudimo ir filtravimo metodus naudingieji junginiai išsaugomi efektyviai.
Temperatūra taip pat labai svarbi; 90-96 °C temperatūros vanduo optimizuoja ekstrakciją, nesunaikindamas subtilių biologiškai aktyvių molekulių.
Pažymėtina, kad ruošiant kavą šaltuoju būdu gaunama kava, kurios rūgštingumas yra mažesnis, o polifenolių profilis skiriasi nuo karštojo kavos ruošimo būdo.
Espresso, nepaisant trumpo ekstrakcijos laiko, sukuria koncentruotą gėrimą, kurio viename tūrio vienete yra daug sveikatai naudingų junginių, nors filtravimo metodai gali pašalinti potencialiai kenksmingus diterpenus.
Mėlynosios zonos įžvalgos: Ilgiausiai gyvenančių pasaulio žmonių kavos įpročiai
Tarp pasaulio „mėlynųjų zonų”, t. y. regionų, kuriuose žmonės nuolat gyvena iki 100 metų ir ilgiau, išskirtiniai kavos vartojimo įpročiai gali lemti išskirtinį ilgaamžiškumą.
Sardinijos (Italija) gyventojai reguliariai geria espreso kavą, kuria dažnai mėgaujasi visą dieną.
Ikariečiai Graikijoje ruošia tradicinę virintą kavą, kurioje gausu antioksidantų.
Okinavos gyventojai pirmenybę teikia žaliajai arbatai, tačiau saikingai vartoja kavą.
Kosta Rikoje gyvenantys nikojiečiai paprastai vartoja vietoje užaugintą vidutinio skrudinimo kavą, paruoštą naudojant tradicinius virimo būdus su minimaliu apdorojimu.
Visuose šiuose regionuose kavos gėrimas yra ir socialinis ritualas, ir mitybos praktika.
Mėlynosios zonos gyventojai paprastai vartoja juodą kavą, be saldžių priedų, ir tai yra ramios kasdienės rutinos dalis.
Be kofeino: Mažiau žinomi junginiai, kurie yra svarbiausi
Nors kavos tyrimuose daugiausia dėmesio skiriama kofeinui, keli mažiau žinomi kavos pupelėse esantys junginiai labai prisideda prie kavos pupelių gyvybę ilginančių savybių.
Chlorogeninės rūgštys yra stiprūs antioksidantai, mažinantys uždegimą ir gerinantys gliukozės apykaitą.
Trigonelinas padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje ir pasižymi neuroprotekciniu poveikiu.
Kepimo metu susidaręs N-metilpiridinis suaktyvina detoksikacijos fermentus kepenyse.
Kavoje esantys fenoliniai junginiai pasižymi priešvėžinėmis savybėmis, nes slopina ląstelių pažeidimus ir mutaciją.
Melanoidinai, susidarantys skrudinimo proceso metu, palaiko žarnyno sveikatą, nes veikia kaip prebiotikai ir suriša potencialiai kenksmingus metalus.
Kahveolis ir kavfestolis – natūralūs diterpenai, kurių daugiausia randama nefiltruotoje kavoje, laboratoriniais tyrimais įrodė reikšmingą priešuždegiminį ir priešvėžinį poveikį.
Ekologiška, šešėlyje užauginta kava: Paaiškinta išskirtinė nauda sveikatai
Daugelis sveikata besirūpinančių kavos mėgėjų renkasi ekologiškas, šešėlyje auginamas kavos rūšis ne tik dėl aplinkosaugos etikos.
Tyrimai rodo, kad šiose kavose yra didesnė naudingų antioksidantų ir polifenolių koncentracija, palyginti su įprastinėmis alternatyvomis. Kadangi nenaudojami sintetiniai pesticidai, išvengiama galimų sveikatai kenksmingų cheminių medžiagų, o dėl auginimo šešėlyje pupelės bręsta lėtai, todėl susidaro sudėtingesni biocheminiai profiliai.
Žurnale „Journal of Agricultural and Food Chemistry” paskelbti tyrimai rodo, kad ekologiškos kavos pupelėse yra iki 40 % daugiau antioksidantų nei įprastai auginamose kavos pupelėse.
Šie junginiai, įskaitant chlorogenines rūgštis ir melanoidinus, yra susiję su mažesniu uždegimu, geresniu jautrumu insulinui, geresne širdies ir kraujagyslių funkcija – visa tai prisideda prie ilgesnio gyvenimo.
Optimalus paros suvartojimas: Rasti savo tobulą ilgaamžiškumo dozę
Tyrimai rodo, kad norint nustatyti idealią kavos dozę ilgaamžiškumui užtikrinti, reikia subalansuoti teigiamą poveikį ir galimus trūkumus.
Dauguma tyrimų rodo, kad didžiausią naudą duoda 3-5 puodeliai kavos per dieną, o mirtingumo rizikos sumažėjimas, peržengus šią ribą, tampa vienodas.
Tačiau individualūs veiksniai, tokie kaip genetika, sveikatos būklė ir kofeino apykaita, daro didelę įtaką asmeninėms riboms.
CYP1A2 geno variantas turi įtakos tam, kaip greitai metabolizuojamas kofeinas – greitai metabolizuojantys asmenys gali saugiai vartoti daugiau kavos nei lėtai metabolizuojantys asmenys.
Sergantieji hipertenzija, nerimo sutrikimais ar miego sutrikimais turėtų apsvarstyti mažesnį suvartojamos kavos kiekį arba rinktis kavą be kofeino.
Specialistai rekomenduoja palaipsniui rasti savo asmeninį „aukso viduriuką”, stebint energijos lygį, miego kokybę ir širdies ir kraujagyslių sistemos reakciją.
Kavos derinimas su kitais maisto produktais siekiant sustiprinti poveikį sveikatai
Kavos nauda sveikatai gali būti labai sustiprinta strategiškai derinant ją su papildomais maisto produktais.
Kavos derinimas su cinamonu sustiprina jos antioksidacines savybes ir padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje.
Juodasis šokoladas, sujungtas su kava, sukuria galingą antioksidantų sinergiją, kuri palaiko širdies ir kraujagyslių sveikatą.
Pridėjus nedidelį kiekį žole maitinto sviesto arba kokosų aliejaus, kava tampa ilgalaikiu energijos šaltiniu, skatinančiu sotumą ir kognityvines funkcijas.
Ieškantiems priešuždegiminės naudos, į kavą galima dėti ciberžolės su juodaisiais pipirais.
Kalcio turtingi priedai, pavyzdžiui, migdolų pienas, gali kompensuoti galimą kavos kalcio nykimą, o baltymų turtingi kompanionai padeda subalansuoti kavos poveikį cukraus kiekio kraujyje reguliavimui.
Kavos ir ilgaamžiškumo ryšys: Naujausi mokslinių tyrimų laimėjimai
Per pastarąjį dešimtmetį atliktais novatoriškais tyrimais nustatytas įtikinamas ryšys tarp saikingo kavos vartojimo ir ilgesnio gyvenimo trukmės. Žurnale „JAMA Internal Medicine” paskelbtuose tyrimuose nustatyta, kad kasdien išgeriant 1-8 puodelius, mirtingumo rizika sumažėjo 12-16 %, nepriklausomai nuo kofeino kiekio.
2022 m. atlikta metaanalizė, kurioje dalyvavo 171 000 dalyvių, atskleidė, kad nesaldintos kavos mėgėjų mirties rizika per septynerius metus buvo 16-21 % mažesnė.
Didžiausią naudą duoda filtruota kava, iš kurios pašalinami diterpenai – junginiai, galintys didinti cholesterolio kiekį.
Mokslininkai šį poveikį aiškina turtingu kavos antioksidantų profiliu, ypač chlorogeninėmis rūgštimis ir trigonelinu, kurie kovoja su oksidaciniu stresu ir uždegimu – pagrindiniais su amžiumi susijusių ligų veiksniais.
