Mėnesį nepaisydami streso valdymo, galite sukelti penkis svarbius kūno signalus. Miego sutrikimai lemia lėtinį nuovargį, nepaisant pakankamo valandų skaičiaus. Sutrinka virškinimo procesai, todėl atsiranda mėšlungis, pilvo pūtimas ir apetito pokyčiai. Dėl nuolatinių raumenų susitraukimų atsiranda įtampos galvos skausmai ir nepaaiškinamas skausmas. Imuninė sistema susilpnėja, todėl padidėja infekcijų pažeidžiamumas. Kartu su emociniu nestabilumu atsiranda kognityvinė migla, dėl kurios sutrinka susikaupimas ir sprendimų priėmimas. Šių įspėjamųjų požymių supratimas padeda išvengti su stresu susijusių sveikatos komplikacijų.
Miego sutrikimai ir lėtinis nuovargis
Nakties miegas dažnai signalizuoja apie klastingą lėtinį stresą žmogaus gyvenime. Šis sutrikimas pasireiškia sunkumais užmigti, dažnais prabudimais arba nesugebėjimu pasiekti atkuriamojo gilaus miego fazių.
Po mėnesio nesuvaldyto streso organizme atsiranda lėtinio nuovargio sindromo simptomų. Kortizolio kiekis išlieka padidėjęs, todėl sutrinka melatonino gamyba ir sutrinka cirkadiniai ritmai. Asmenys jaučia nuolatinį išsekimą, nors iš pažiūros miega pakankamai valandų.
Didėjant miego trūkumui, stiprėja fiziniai simptomai: silpnėja kognityvinės funkcijos, sutrinka imuninis atsakas, mažėja medžiagų apykaitos efektyvumas.
Streso ir miego ciklas tampa savitikslis, nes nuovargis dar labiau sumažina organizmo gebėjimą veiksmingai valdyti stresą.
Virškinimo sutrikimai ir apetito pokyčiai
Virškinimo sistema yra dar vienas pagrindinis mūšio laukas, kuriame vyksta fiziologinis streso karas. Kai kortizolis ir adrenalinas ilgesnį laiką užtvindo organizmą, sutrinka virškinimo procesai.
Kraujas atitraukiamas nuo virškinamojo trakto, todėl atsiranda tokie simptomai kaip mėšlungis, pilvo pūtimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas.
Daugeliui žmonių labai pasikeičia apetitas – streso sukeltas persivalgymas arba visiškas alkio praradimas.
Žarnyno ir smegenų ryšys dar labiau apsunkina šias problemas, nes 95 % serotonino receptorių yra žarnyno gleivinėje. Lėtinis stresas sutrikdo šį subtilų nervų tinklą ir gali sukelti dirgliosios žarnos sindromą, rūgštinį refliuksą arba pabloginti esamas ligas, pavyzdžiui, opinį kolitą.
Įtampos galvos skausmai ir nepaaiškinamas skausmas
Daugeliui nuo nuolatinio streso kenčiančių žmonių būdingi įtampos galvos skausmai, kuriems būdingas nuobodus, nuolatinis spaudimas ar spaudimas per kaktą ar aplink galvą.
Šiuos galvos skausmus paprastai sukelia nuolatiniai raumenų susitraukimai, kuriuos sukelia streso hormonai.
Nepaaiškinamas skausmas dažnai pasireiškia kaklo, pečių ir nugaros srityje, nes raumenys būna įtempti ilgesnį laiką.
Ši nuolatinė įtampa gali sukelti uždegimą ir nemalonius pojūčius net ir nesant fizinės traumos.
Ilgalaikis stresas taip pat gali sumažinti skausmo slenkstį, todėl įprasti pojūčiai tampa intensyvesni.
Šis reiškinys paaiškina, kodėl stresą patiriantys asmenys praneša apie padidėjusį jautrumą paprastai nedideliems nepatogumams ir paslaptingiems skausmams, kurių medicininiai tyrimai negali lengvai nustatyti.
Susilpnėjusi imuninė sistema ir dažnos ligos
Lėtinis streso reakcijos suaktyvėjimas labai slopina imuninės sistemos funkciją, todėl žmonės tampa labiau pažeidžiami įprastų infekcijų ir ligų sukėlėjų.
Kai kortizolio kiekis išlieka padidėjęs kelias savaites, jis trikdo baltųjų kraujo kūnelių, ypač natūralių ląstelių žudikių, kovojančių su virusais, gamybą ir veikimą.
Mėnesį nevaldomas stresas dažnai pasireiškia dažnomis peršalimo ligomis, užsitęsusiu sveikimu po ligos ir miegančių virusų, pavyzdžiui, herpeso, atsinaujinimu.
Tyrimai rodo, kad asmenų, patiriančių nuolatinį stresą, imuninis atsakas sumažėja 50 %, palyginti su tais, kurių streso lygis valdomas.
Dėl susilpnėjusios gynybos sistemos susidaro ciklinė problema – liga sukelia papildomą stresą ir dar labiau susilpnina imunitetą.
Kognityvinė migla ir emocinis nestabilumas
Nuolatinis streso hormonų poveikis palaipsniui silpnina kognityvines funkcijas ir sukelia tai, ką daugelis sveikatos specialistų vadina „kognityviniu rūku”. Šis protinis miglotumas pasireiškia sunkumais susikaupti, susilpnėjusiais gebėjimais priimti sprendimus ir pastebimais atminties sutrikimais, kurie gali smarkiai paveikti kasdienę veiklą.
Be to, ilgalaikis stresas sukelia emocinį nestabilumą, kuriam būdingi nuotaikų svyravimai, dirglumas ir neproporcinga emocinė reakcija į nedidelius dirgiklius. Dėl nuolatinio streso pažeidžiama prefrontalinė žievė, atsakinga už emocijų reguliavimą.
Tyrimai rodo, kad po mėnesio nesuvaldyto streso sumažėja racionalų mąstymą valdančių smegenų sričių aktyvumas ir padidėja emocinių centrų reaktyvumas, todėl susidaro neurologinis disbalansas, kuris sustiprina kognityvinius sutrikimus ir emocinio reguliavimo sutrikimus.
