Po romantiško išsiskyrimo vyrų mirtingumas yra didesnis nei moterų. Jų mažesni socialiniai tinklai verčia pasikliauti partnerio emocine parama, todėl nutrūkus santykiams jie tampa pažeidžiami. Riziką didina ir biologiniai veiksniai – vyrų širdies ir kraujagyslių sistema stipriau reaguoja į emocinį stresą, padidėja kraujospūdis ir hormonų reakcija. Kultūrinės normos, neskatinančios emocijų raiškos, skatina destruktyvius įveikos mechanizmus, pavyzdžiui, piktnaudžiavimą narkotinėmis medžiagomis. Supratus šiuos pavojus, galima rengti tikslines intervencines priemones, kurios gali išgelbėti gyvybes.
Paslėptas mirčių mokestis už vyrų širdgėlą
Kodėl po romantiškų išsiskyrimų vyrai patiria didesnę mirtingumo riziką? Tyrimai rodo, kad tai lemia keli veiksniai.
Vyrai paprastai turi mažesnius socialinius tinklus ir dažnai pasikliauja pirmiausia romantinėmis partnerėmis, kurios jiems teikia emocinę paramą. Kai santykiai nutrūksta, daugeliui vyrų trūksta alternatyvių paramos sistemų sielvartui įveikti.
Tyrimai rodo, kad po išsiskyrimo vyrai dažniau elgiasi rizikingai, įskaitant piktnaudžiavimą alkoholiu, neatsargų vairavimą ir nesirūpinimą medicinine priežiūra.
Fiziologiškai sudaužyta širdis gali sukelti stresinę kardiomiopatiją, kuri paveikia pažeidžiamus asmenis.
Šis izoliacijos, nesveikų įveikos mechanizmų ir fiziologinio streso derinys sukuria tobulą audrą, dėl kurios padidėja vyrų, patyrusių širdies smūgį, mirtingumas.
Biologiniai mechanizmai, lemiantys vyrų širdies ir kraujagyslių pažeidžiamumą
Nors emocinė trauma paveikia visus, vyrų širdies ir kraujagyslių sistema biologiniu lygmeniu skirtingai reaguoja į širdgėlą.
Tyrimai rodo, kad vyrų, palyginti su moterimis, kraujospūdis paprastai būna aukštesnis, o simpatinė nervų sistema streso metu reaguoja aktyviau.
Emocinio streso metu vyrų organizme išsiskiria daugiau kortizolio ir adrenalino, todėl ilgiau susitraukia kraujagyslės ir padidėja širdies darbo krūvis.
Be to, testosteronas gali slopinti apsaugines priešuždegimines reakcijas, kurias moterims suteikia estrogenai.
Šį fiziologinį pažeidžiamumą apsunkina vyrų polinkis į nesveikus įveikos mechanizmus.
Padidėjęs streso hormonų kiekis, sumažėjęs kardioprotekcinių veiksnių kiekis ir netinkamas įveikimas sukuria puikią audrą, dėl kurios po emocinės traumos gali kilti širdies ir kraujagyslių sutrikimų.
Visuomenės lūkesčiai ir vyrų sielvarto procesas
Biologinis vyrų pažeidžiamumas, su kuriuo jie susiduria emocinės nelaimės metu, susikerta su galingomis socialinėmis jėgomis, formuojančiomis jų sielvarto procesą.
Visuomenės lūkesčiai dažnai neskatina vyrų išreikšti emocinio skausmo, o skatina stoiškumą ir pasitikėjimą savimi. Daugelis vyrų įsisąmonina, kad pažeidžiamumas reiškia silpnumą, ir dėl to sielvarto laikotarpiais jaučiasi izoliuoti.
Tyrimai rodo, kad vyrai netektį paprastai išgyvena veiklumu ir problemų sprendimu, o ne žodine išraiška. Neturint sveikų emocinių išeičių, jų fiziologinės reakcijos į stresą gali išlikti ilgiau, o tai didina širdies ir kraujagyslių sistemos riziką.
Šis riboto emocinio apdorojimo ir padidėjusio biologinio pažeidžiamumo derinys sukuria pavojingą scenarijų, pagal kurį emocinės žaizdos vyrams, patyrusiems širdies smūgį, tiesiogiai virsta fizine žala.
Neteisingas diagnozavimas ir nepakankamas su širdgėla susijusių mirčių registravimas
Medicininėje literatūroje nuolat neatsižvelgiama į mirties atvejus, susijusius su emociniu distresu po širdgėlos, arba jie neteisingai priskiriami, todėl apie šį reiškinį pranešama per mažai.
Gydytojai staigias mirtis po santykių praradimo dažnai priskiria širdies priepuoliams ar insultams, neatpažindami esminio emocinio katalizatoriaus.
Ši klaidinga diagnozė ypač aktuali vyrams, kurių simptomai gali pasireikšti fiziškai, o ne emociškai.
Mirties liudijimuose retai nurodomas širdies sumušimas kaip veiksnys, o dėmesys sutelkiamas tik į fiziologinius mechanizmus.
Kultūrinė stigma, susijusi su vyrų emociniu pažeidžiamumu, dar labiau sustiprina šią problemą, nes vyrai rečiau praneša apie psichologines kančias prieš fizinius simptomus, todėl susidaro nepakankamos diagnozės ir neišsamių epidemiologinių duomenų ciklas.
Neseniai išsiskyrusių vyrų įspėjamieji ženklai ir rizikos veiksniai
Neseniai išsiskyrusiems vyrams dažnai būdingi aiškūs įspėjamieji emocinio streso požymiai, kurie gali sukelti rimtų pasekmių sveikatai. Šie požymiai yra pasitraukimas iš socialinės veiklos, piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, blogėjanti fizinė išvaizda ir beviltiškumo apraiškos.
Rizikos veiksniai, didinantys pažeidžiamumą, yra riboti emocinės paramos tinklai, ankstesni psichikos sveikatos sutrikimai ir tradicinė vyriška socializacija, neskatinanti ieškoti pagalbos. Ypatingas pavojus kyla vyrams, turintiems mažai artimų patikėtinių už romantinių santykių ribų.
Miego sutrikimai, apetito pokyčiai ir sveikatos sutrikimų nepaisymas dar labiau padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Ekspertai rekomenduoja stebėti, ar nėra nebūdingos agresijos, per didelio alkoholio kiekio vartojimo ir staigaus nesidomėjimo anksčiau mėgstama veikla, nes tai yra kritiniai rodikliai, reikalaujantys intervencijos.
Prevencinės strategijos ir paramos sistemos emocinę krizę patiriantiems vyrams
Kaip bendruomenės gali sukurti veiksmingas saugos sistemas vyrams, susiduriantiems su emocine krize po išsiskyrimo? Tyrimai rodo, kad geriausiai veikia daugiasluoksniai metodai.
Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai turėtų tikrinti dėl depresijos ir minčių apie savižudybę įprastinių vizitų metu, ypač neseniai išsiskyrusius vyrus.
Specialiai vyrams skirtos tarpusavio paramos grupės sukuria saugią erdvę, kurioje emocijų išraiška yra normali ir nesmerkiama.
Draugų ir šeimos narių mokymas atpažinti įspėjamuosius ženklus leidžia anksti įsikišti.
Technologijos taip pat siūlo perspektyvių sprendimų – psichikos sveikatos programėlės ir internetinės bendruomenės, kurios išsaugo anonimiškumą ir kartu suteikia išteklių.
Darbovietės programos, kurios destigmatizuoja pagalbos ieškojimą ir teikia konfidencialias konsultacijas, gali pasiekti vyrus, kurie priešingu atveju vengtų tradicinių psichikos sveikatos paslaugų.
