Tyrimai rodo galimą ryšį tarp telefonų laikymo kišenėse ir prastesnės spermos kokybės. Tyrimai rodo ryšį tarp telefono artumo ir sumažėjusio spermos judrumo, koncentracijos ir morfologijos. Mokslininkai šį poveikį sieja su šiluminiu ir nešiluminiu elektromagnetinės spinduliuotės poveikiu. Nors išvados nėra vienareikšmės ir priežastinis ryšys nėra galutinai nustatytas, daugelis ekspertų rekomenduoja imtis atsargumo priemonių, pavyzdžiui, laikyti telefonus atokiau nuo reprodukcinių organų. Mokslas toliau vystosi, nes mokslininkai tiria šiuolaikinių technologijų ir reprodukcinės sveikatos ryšį.
Elektromagnetinė spinduliuotė ir reprodukcinė sveikata
Kaip tiksliai nematomos bangos, sklindančios iš išmaniųjų telefonų, gali paveikti reprodukcinę sveikatą?
Išmanieji telefonai skleidžia nejonizuojančią elektromagnetinę spinduliuotę (EMR), kuri, absorbuojama kūno audinių, skleidžia šilumą. Skirtingai nei jonizuojančioji spinduliuotė, ji negali suardyti cheminių ryšių ar tiesiogiai pažeisti DNR.
Tyrimai rodo, kad ilgalaikis elektromagnetinės spinduliuotės poveikis netoli reprodukcinių organų gali turėti įtakos spermos kokybės parametrams, įskaitant judrumą, morfologiją ir gyvybingumą, nes sukelia oksidacinį stresą ir padidina sėklidžių temperatūrą.
Tyrimų rezultatai nevienareikšmiai: vieni rodo ryšį tarp intensyvaus telefonų naudojimo ir sumažėjusio spermatozoidų skaičiaus, kiti – ribotą poveikį.
Šiluminis poveikis tebėra pagrindinis patvirtintas mechanizmas, kuriuo išmaniųjų telefonų spinduliuotė gali paveikti reprodukcinę funkciją.
Ką šiuolaikiniai tyrimai atskleidžia apie telefono spinduliuotę ir spermos kokybę
Naujausi išmaniųjų telefonų spinduliuotės poveikį vyrų reprodukcinei sveikatai tiriantys tyrimai parodė daugiau niuansų nei ankstesni tyrimai.
Kelios sisteminės apžvalgos rodo galimą ryšį tarp ilgalaikio mobiliųjų telefonų poveikio ir sumažėjusio spermatozoidų judrumo, koncentracijos ir morfologijos.
Tačiau daugelyje tyrimų išlieka metodologinių trūkumų, įskaitant nenuoseklius poveikio matavimus ir nepakankamą klaidinančių kintamųjų kontrolę.
2021 m. atlikta 18 tyrimų metaanalizė nustatė statistiškai reikšmingas mobiliųjų telefonų naudojimo ir spermos parametrų sąsajas, tačiau tyrėjai pabrėžė, kad reikalingi standartizuoti protokolai.
Dabar mokslininkai rekomenduoja laikytis atsargumo priemonių,t. y., jei įmanoma, laikyti telefonus toliau nuo reprodukcinių organų, tačiau pripažįsta, kad įtikinamų priežastinio ryšio įrodymų vis dar trūksta.
Šiluminis ir nešiluminis poveikis vyrų vaisingumui
Nagrinėdami mobiliojo telefono spinduliuotės ir vyrų vaisingumo ryšį , mokslininkai išskiria du pagrindinius mechanizmus: terminį ir neterminį poveikį.
Šiluminis poveikis pasireiškia, kai telefono skleidžiama šiluma pakelia kapšelio temperatūrą ir gali sutrikdyti spermos gamybą, kuriai reikalinga šiek tiek žemesnė nei kūno temperatūra. Tyrimai rodo, kad net trumpalaikis sėklidės temperatūros padidėjimas gali pabloginti spermos parametrus.
Nešiluminis poveikis yra susijęs su elektromagnetine spinduliuote, tiesiogiai trikdančia ląstelių procesus. Tyrimai rodo, kad ši spinduliuotė gali pažeisti spermos DNR, padidinti oksidacinį stresą ir sutrikdyti ląstelės membranos funkciją – visa tai nekeliant temperatūros.
Šis poveikis gali pasireikšti, kai spinduliuotės lygis yra mažesnis už tarptautines saugos ribas. Mokslininkai toliau tiria, kuris mechanizmas kelia didesnį susirūpinimą vyrų reprodukcinei sveikatai.
Telefono artumo ir spermatozoidų skaičiaus tyrimai realiame pasaulyje
Keliuose stebėjimo tyrimuose nustatyta mobiliųjų telefonų naudojimo modelių ir išmatuojamų spermos parametrų pokyčių koreliacija .
Vaisingumo klinikose atlikti tyrimai rodo, kad vyrų, kurie telefonus nešiojasi priekinėse kišenėse, spermatozoidų judrumas sumažėja 8-9 %, palyginti su tais, kurie telefonus nešiojasi kitur.
2016 m. atliktoje metaanalizėje, kurioje buvo ištirti 1492 mėginiai, nustatytas sistemingas ryšys tarp telefono artumo ir sumažėjusio spermatozoidų skaičiaus, judrumo ir gyvybingumo.
Tačiau šie tyrimai negali galutinai nustatyti priežastinio ryšio dėl metodologinių trūkumų, įskaitant savianalizės šališkumą ir sunkumus kontroliuojant klaidinančius veiksnius, tokius kaip gyvenimo būdo kintamieji ir kiti spinduliuotės šaltiniai.
Mokslininkai pabrėžia, kad koreliacijos stiprumas įvairiuose tyrimuose labai skiriasi.
Kaip telefono saugojimo vieta veikia galimą riziką reprodukcijai
Pasirodo, kad vieta, kurioje vyrai visą dieną paprastai laiko savo mobiliuosius telefonus, turi didelę įtaką galimai reprodukcinei rizikai.
Tyrimai rodo, kad telefonus laikant priekinėse kišenėse netoli sėklidžių patiriamas didžiausias radijo dažnio elektromagnetinės spinduliuotės (RF-EMR) poveikis. Šis artumo pavojus labai sumažėja, kai telefonai nešiojami galinėse kišenėse, striukės kišenėse ar rankinėse.
Tyrimai rodo, kad bent 2,5-5 cm atstumas tarp telefonų ir lytinių organų gerokai sumažina spinduliuotės poveikį. Kai kurie tyrėjai rekomenduoja naudoti lėktuvo režimą laikant telefoną kišenėje kaip atsargumo priemonę.
Nors absoliutūs rizikos lygiai tebėra diskutuotini, ekspertai paprastai pataria atidžiai laikyti telefoną kaip paprastą, nieko nekainuojantį būdą potencialiai išsaugoti reprodukcinę sveikatą.
Apsaugos priemonės technologijomis besirūpinantiems vyrams
Apsaugos priemonės technologijomis besidomintiems vyrams
Vyrai, susirūpinę dėl galimo mobiliųjų įrenginių spinduliuotės poveikio, gali įgyvendinti keletą praktinių apsaugos priemonių, kad sumažintų apšvitos riziką.
Ekspertai rekomenduoja telefonus nešiotis rankinėse, o ne kišenėse, o skambinant naudoti garsiakalbį arba ausines, kad padidėtų atstumas iki lytinių organų.
Kai kurie specialistai siūlo nešiojant prietaisus arti kūno naudoti lėktuvo režimą ir apriboti prietaisų naudojimą mažo signalo stiprumo laikotarpiais, kai padidėja spinduliuotė.
Nuo spinduliuotės saugantys telefonų dėklai ir maišeliai, nors ir nėra moksliškai patvirtinti, yra dar viena galimybė susirūpinusiems asmenims.
Reguliarios pertraukos nuo technologijų taip pat gali sumažinti bendrą apšvitą kasdienės veiklos metu.
Ekspertų nuomonės: Atskirti faktus nuo baimės
Nors apsaugos priemonės yra praktinis būdas atsargiems žmonėms, svarbiau suprasti, ką ekspertai iš tikrųjų mano apie telefono spinduliuotę ir vyrų vaisingumą.
Pagrindiniai reprodukcinės medicinos specialistai pabrėžia, kad dabartiniai įrodymai rodo, jog tarp telefono naudojimo ir spermos parametrų yra koreliacinis, o ne priežastinis ryšys.
Pasaulio sveikatos organizacija radijo dažnių spinduliuotę klasifikuoja kaip „galimai kancerogeninę”, pažymėdama, kad įrodymų apie poveikį reprodukcijai yra nedaug.
Stanfordo universiteto daktaras Michaelas Eisenbergas pažymi, kad nors laboratoriniai tyrimai rodo galimą poveikį, reali klinikinė reikšmė lieka neaiški.
Dauguma ekspertų rekomenduoja imtis pagrįstų atsargumo priemonių, kartu pripažindami, kad, remiantis turimais mokslo duomenimis, panika yra nepagrįsta.
Mobiliųjų įrenginių palyginimas: Kurie iš jų skleidžia daugiausiai spinduliuotės netoli reprodukcinių organų
Kiek skiriasi skirtingų išmaniųjų telefonų modelių ir gamintojų skleidžiama spinduliuotė?
Įvairių prietaisų savitosios sugerties normos (SAR) vertės, kuriomis matuojama kūno audinių sugeriama spinduliuotė, labai skiriasi.
Gamintojai privalo pranešti apie SAR lygius, kurių teisinės ribos JAV yra 1,6 W/kg, o Europoje – 2,0 W/kg.
Nors kai kurie senesni tam tikrų gamintojų modeliai registruoti arčiau šių ribų, dauguma šiuolaikinių išmaniųjų telefonų skleidžia gerokai mažiau spinduliuotės.
Didelę reikšmę turi atstumas: spinduliuotės poveikis eksponentiškai mažėja, kai tarp prietaiso ir reprodukcinių organų lieka mažiau vietos.
Telefonai, aktyviai ieškantys signalų arba esantys silpno ryšio zonose, paprastai skleidžia daugiau spinduliuotės nei tie, kurių ryšys yra stiprus.
Ateities tyrimų kryptys ir nauji įrodymai
Ateities mokslinių tyrimų kryptys ir nauji įrodymai
Nepaisant dešimtmečius trunkančių mobiliųjų įrenginių skleidžiamos elektromagnetinės spinduliuotės tyrimų, vis dar trūksta žinių apie ilgalaikį poveikį reprodukcinei sveikatai.
Nauji mokslinių tyrimų prioritetai – ištirti spinduliuotės poveikį spermatozoidų DNR vientisumui, nustatyti galimą poveikį kelioms kartoms ir nustatyti aiškų dozės ir atsako ryšį tarp poveikio trukmės ir vaisingumo rezultatų.
Mokslininkai kuria labiau standartizuotus tyrimų protokolus ir pažangius apšvitos matavimo metodus.
Ypatingą susidomėjimą kelia galimas mobiliosios spinduliuotės ir kitų aplinkos veiksnių, turinčių įtakos vaisingumui, sinergetinis poveikis.
Siekiant gauti patikimesnių įrodymų, atliekami perspektyviniai kohortiniai tyrimai, kuriais stebimi įvairių populiacijų vaisingumo rezultatai.
Šie pasiekimai pagaliau gali padėti išspręsti prieštaringas išvadas, kurios apsunkino visuomenės sveikatos rekomendacijas.
