Magnetinės audros, stiprėjančios 2025 m. artėjant 25-ojo Saulės ciklo pikui, gali turėti didelį poveikį žmonių sveikatai. Tyrimai rodo, kad šie geomagnetiniai trikdžiai gali padidinti kraujospūdį, ypač hipertenzija sergantiems pacientams, sutrikdyti miego režimą, sumažindami REM miego efektyvumą, ir padidinti emocinį jautrumą, įskaitant dirglumą ir nerimą. Labiausiai pažeidžiami vyresnio amžiaus žmonės ir asmenys, sergantys širdies ir kraujagyslių ar neurologinėmis ligomis. Supratus šias sąsajas ir stebint saulės spinduliuotės prognozes, galima geriau valdyti galimą poveikį sveikatai saulės maksimumo laikotarpiais.
Magnetinių audrų ir dabartinio Saulės ciklo moksliniai pagrindai
Kaip būtent magnetinės audros kyla dėl, atrodytų, tolimos Saulės veiklos? Šie trikdžiai kyla, kai Saulė išmeta masę vainiko kryptimi, išleisdama į kosmosą milijardus tonų įkrautų dalelių.
Šioms dalelėms sąveikaujant su Žemės magnetosfera, kyla geomagnetinės audros.
Šiuo metu esame 25-ajame Saulės cikle, kuris prasidėjo 2019 m. gruodžio mėn. ir turėtų pasiekti piką apie 2025 m.
Mokslininkai prognozuoja, kad šis ciklas bus aktyvesnis nei ankstesnysis ir gali sukelti stipresnes ir dažnesnes magnetines audras.
Saulės maksimumo fazės metu padidėja Saulės dėmių aktyvumas, Saulės žybsniai ir vainikinės masės išmetimai – visa tai prisideda prie geomagnetinių sutrikimų, galinčių paveikti Žemės magnetinį lauką.
Žemės magnetinio lauko sąveika su Saulės aktyvumu
Žemės magnetinis laukas yra pagrindinė mūsų planetos apsaugos nuo nuolatinės Saulės spinduliuotės sistema. Šis nematomas skydas, kurį sukuria išsilydžiusios geležies Žemės branduolys, didžiąją dalį Saulės įkrautų dalelių nukreipia į ašigalius.
Saulės audrų metu magnetosfera suspaudžiama į Saulę atgręžtoje pusėje ir pailgėja priešingoje pusėje. Kai intensyvūs Saulės vėjai pralaužia šį magnetinį barjerą, jie sukelia geomagnetinius trikdžius.
Šie trikdžiai pasireiškia kaip poliarinės poros netoli ašigalių ir gali trikdyti palydovų darbą, ryšių sistemas ir elektros tinklus.
Sąveika kinta priklausomai nuo Saulės ciklo intensyvumo, o stipriausios audros gali pakeisti vietinio magnetinio lauko savybes.
Geomagnetinių sutrikimų poveikio sveikatai dokumentavimo istorija
Daugelyje istorinių įrašų, datuojamų XVIII a., pateikiami pirmieji dokumentuoti stebėjimai, kuriuose geomagnetinės audros siejamos su poveikiu žmonių sveikatai.
1743 m. švedų astronomas Andersas Celsius pastebėjo neįprastus kompaso rodyklės judesius, kurie sutapo su aurora borealis pasirodymais, ir pranešė apie vietos gyventojų nusiskundimus sveikata.
Rusų mokslininkas Aleksandras Čiževskis XX a. trečiajame dešimtmetyje atliko novatoriškus tyrimus, sistemingai analizuodamas Saulės aktyvumo ir įvairių fiziologinių bei psichologinių parametrų sąsajas.
Jo darbai padėjo heliobiologijos pagrindus.
Kraujospūdžio svyravimai: Moksliniai įrodymai ir atvejų analizė
Daugelyje tyrimų užfiksuotas ryšys tarp geomagnetinių audrų ir žmonių kraujospūdžio svyravimų.
Maskvos Kosmoso tyrimų institute atlikti tyrimai parodė, kad magnetinių sutrikimų metu paprastai padidėja kraujospūdis, o hipertenzija sergantys pacientai patiria didesnį poveikį.
2018 m. Lietuvoje atliktas tyrimas, kuriame analizuoti 25 metų medicininiai įrašai, atskleidė, kad didelio geomagnetinio aktyvumo laikotarpiais hospitalizacijų dėl hipertenzinių krizių padaugėjo 13 %.
Norvegijoje ir Japonijoje atlikti atvejų tyrimai parodė panašius dėsningumus, kai audros metu sistolinis kraujospūdis padidėdavo 5-8 mmHg.
Mokslininkai šiuos pokyčius sieja su audros įtaka melatonino gamybai ir autonominės nervų sistemos funkcijai, turinčiai įtakos širdies ir kraujagyslių reguliacijai.
Sutrikęs miego režimas ir melatonino gamyba Saulės reiškinių metu
Ryšys tarp geomagnetinių audrų ir sutrikusio miego yra užfiksuotas įvairiuose moksliniuose tyrimuose. Tyrimai rodo, kad magnetinio lauko svyravimai gali paveikti melatonino, hormono, reguliuojančio miego ir budrumo ciklus, gamybą.
Saulės reiškinių metu dėl epifizės jautrumo elektromagnetiniams trikdžiams gali sumažėti melatonino sekrecija, todėl gali atsirasti nemiga, dažni prabudimai ir prasta miego kokybė.
2019 m. atliktame tyrime buvo stebimi miego parametrai geomagnetinių audrų metu ir nustatyta, kad labai sumažėjo REM miego ir bendras miego efektyvumas.
Atrodo, kad miego sutrikimų turintys asmenys yra ypač jautrūs šiam poveikiui, o simptomai sustiprėja padidėjusio Saulės aktyvumo laikotarpiais.
Su geomagnetiniu aktyvumu susijęs emocinis jautrumas ir nuotaikos pokyčiai
Tyrimais, nagrinėjančiais žmogaus psichologinę reakciją į aplinkos veiksnius, nustatytas reikšmingas ryšys tarp geomagnetinio aktyvumo ir emocinių būsenų.
Tyrimai rodo, kad per magnetines audras žmonės dažnai praneša apie padidėjusį dirglumą, nerimą ir emocinį jautrumą.
Keletas tyrimų parodė, kad dėl geomagnetinių trikdžių 10-15 proc. padaugėja psichiatrinės pagalbos atvejų ir skambučių į krizių centrus.
Atrodo, kad šis mechanizmas yra susijęs su epifizės sutrikdytu cirkadiniu reguliavimu, darančiu įtaką neurotransmiterių pusiausvyrai, ypač serotonino ir dopamino kiekiui.
Asmenims, jau turintiems nuotaikos sutrikimų, poveikis gali būti ryškesnis, o simptomai paprastai pasireiškia praėjus 24-48 valandoms po Saulės įvykių poveikio Žemės magnetiniam laukui.
Biologiniai mechanizmai: Kaip mūsų kūnai reaguoja į elektromagnetinius pokyčius
Žmogaus biologinės sistemos reaguoja į elektromagnetinius svyravimus keliais sudėtingais būdais, todėl geomagnetiniai reiškiniai ir fiziologiniai procesai yra glaudžiai susiję.
Tyrimai rodo, kad per magnetines audras gali sutrikti epifizės liaukos melatonino, būtino miego ciklams reguliuoti, gamyba. Be to, ląstelių membranose esantys kalcio jonų kanalai jautriai reaguoja į elektromagnetinių laukų svyravimus, galinčius paveikti nervinius signalus ir širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą.
Pagumburio, hipofizės ir antinksčių ašis taip pat gali reaguoti į geomagnetinius trikdžius, keisdama kortizolio kiekį ir darydama įtaką reakcijai į stresą.
Kraujo ląstelės tokių įvykių metu keičiasi ir gali turėti įtakos kraujotakos ir kraujospūdžio reguliavimo mechanizmams visame organizme.
Rizikos grupės: Kas jautriausiai reaguoja į magnetines audras?
Nors biologiniai elektromagnetinio jautrumo mechanizmai veikia visus gyventojus, tam tikros grupės pasižymi didesniu jautrumu geomagnetiniams trikdžiams.
Tyrimai rodo, kad vyresnio amžiaus žmonės, ypač tie, kurie jau anksčiau yra sirgę širdies ir kraujagyslių ligomis, pasižymi didesniu jautrumu. Pacientams, sergantiems hipertenzija, aritmija ar patyrusiems insultą, magnetinių audrų metu labiau svyruoja kraujospūdis.
Sergantieji neurologiniais sutrikimais, įskaitant epilepsiją ir migreną, praneša apie sustiprėjusius simptomus geomagnetinio aktyvumo metu.
Žmonėms, kuriems diagnozuotas elektromagnetinio padidėjusio jautrumo sindromas, net ir į nedidelius svyravimus reaguoja itin jautriai. Be to, asmenys, patiriantys psichologinį stresą arba vartojantys tam tikrus vaistus, kurie turi įtakos neuromediatorių funkcijai, gali stipriau reaguoti į magnetinius trikdžius.
Praktiniai žingsniai, kaip stebėti ir apsaugoti savo sveikatą Saulės maksimumo metu
Sąmoningumas ir pasiruošimas yra veiksmingos sveikatos priežiūros padidėjusio Saulės aktyvumo laikotarpiais pagrindas. Asmenys, norėdami numatyti magnetinius sutrikimus, gali stebėti Saulės aktyvumo prognozes tokiuose šaltiniuose kaip Kosminių orų prognozių centras.
Saulės maksimumo metu, laikydamiesi nuoseklaus miego grafiko, ribodami alkoholio ir kofeino vartojimą ir būdami pakankamai hidratuoti, galite sumažinti galimą poveikį.
Sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis turėtų reguliariai tikrintis kraujospūdį, ypač geomagnetinių audrų metu.
Kuriant asmeninį sveikatos žurnalą, kuriame būtų stebima miego kokybė, nuotaikos pokyčiai ir fiziniai simptomai kartu su Saulės aktyvumu, galima atskleisti individualius jautrumo modelius ir numatyti tikslingesnes prevencines priemones, kai prognozuojami dideli geomagnetiniai reiškiniai.
Ateities mokslinių tyrimų kryptys: Ką mokslininkai vis dar bando suprasti
Nepaisant dešimtmečius trunkančių Žemės magnetinės sąveikos su Saulės reiškiniais tyrimų, mūsų supratimas apie tai, kaip geomagnetinės audros veikia žmogaus biologiją, vis dar turi didelių žinių spragų.
Mokslininkai vis dar tiria tikslius mechanizmus, kuriais magnetiniai svyravimai veikia širdies ir kraujagyslių sistemos rodiklius, neurochemiją ir miego struktūrą.
Tyrimų prioritetai – nustatyti patikimus magnetinio jautrumo biomarkerius, nustatyti kintamumo veiksnius įvairiose populiacijose ir sukurti prognozuojamus poveikio sveikatai per saulės reiškinius modelius.
Nešiojamųjų magnetometrų ir nešiojamų sveikatos monitorių technologinė pažanga leidžia atlikti tikslesnius koreliacijos tyrimus.
Šioje srityje vis labiau pabrėžiamas tarpdisciplininis heliofizikų, medicinos tyrėjų ir duomenų mokslininkų bendradarbiavimas, siekiant rezultatus paversti praktinėmis sveikatos rekomendacijomis.
