Ritualas, kurį kartojame kasdien
Arbatos gėrimas – vienas paprasčiausių kasdienių ritualų. Užvirti vandenį, įmesti maišelį, palaukti kelias minutes ir mėgautis. Atrodytų, ką čia galima padaryti blogai?
Tačiau yra vienas veiksmas, kurį atlieka beveik visi, ir kuris iš esmės gadina arbatos skonį. Jis atrodo logiškas, netgi būtinas – juk norime išgauti kiekvieną lašelį. Tačiau būtent šis gestas paverčia aromatingą gėrimą kartoku skysčiu, kurio gerti nesinori.
Kai logika apgauna
Daugelis arbatos gėrėjų turi tą patį įprotį: ištraukę maišelį, prispaudžia jį šaukšteliu prie puodelio krašto. Atrodo, kad taip išspaudžiamas visas skonis, visas aromatas, visa nauda.
Iš tiesų išspaudžiamas visai kas kita. Ir rezultatas – priešingas nei tikimasi.
Laboratoriniai tyrimai ir degustacijos komisijų vertinimai rodo, kad šis paprastas veiksmas keičia arbatos cheminę sudėtį ir skonį. Ir ne į gerąją pusę.
Problema vadinama taninais
Taninai – tai polifenoliniai junginiai, natūraliai esantys arbatos lapuose. Jie suteikia arbatai jos charakteringą skonį, tačiau per didelė jų koncentracija sukelia tą nemalonų, sausą, kartų pojūtį burnoje.
Kai arbata mirksta vandenyje, taninai palaipsniui ekstrahuojami. Kuo ilgiau mirksta, kuo karštesnis vanduo, kuo smulkesni lapai – tuo daugiau taninų patenka į gėrimą.
O dabar svarbiausia dalis: kai suspaudžiate maišelį, per kelias sekundes išstumiate kelis kartus daugiau taninų nei jų būtų išsiskyrę natūraliai. Kartu išsiskiria mikroskopinės lapų dalelės ir kartais net maišelio pluošto dalelės.
Rezultatas – arbata tampa karti, sausa, su nemaloniu pojūčiu burnoje. Net jei mirkymo laikas buvo teisingas.
Ne visi maišeliai vienodi
Šis efektas ypač pastebimas pigiose arbatose, kuriose naudojami smulkinti lapai arba vadinamoji „arbatos dulkė”. Dėl didelio paviršiaus ploto šie smulkūs gabaliukai greitai išskiria taninus, o suspaudimas situaciją dar pablogina.
Kokybiškesnėse arbatose, kur maišelyje yra didesni lapų gabalai ar net sveiki lapai, efektas mažesnis. Tačiau net ir tokiu atveju suspaudimas nėra gera idėja.
Jei norite pirkti geresnę arbatą, patikrinkite maišelio turinį. Vienodi, didesni lapų gabalėliai be dulkių – geras ženklas. Smulkios dalelės, primenančios miltus – signalas, kad arbata bus jautri bet kokiam netinkamam elgesiui.
Tikrasis skonio receptas
Jei norite stipresnės arbatos, sprendimas slypi ne suspaudime. Jis – mirkymo laike ir temperatūroje.
Juodajai arbatai paprastai reikia visiškai užvirinto vandens ir 3–5 minučių mirkymo. Tai optimalus laikas, per kurį išsiskiria aromatas ir skonis, bet taninų koncentracija lieka subalansuota.
Žaliajai arbatai reikia žemesnės temperatūros – apie 80–85 °C – ir trumpesnio laiko. Oolong arbatai tinka apie 90 °C. Pernelyg karštas vanduo ir šioms rūšims išgaus per daug taninų, nepriklausomai nuo to, ar spausite maišelį, ar ne.
Jei norite stipresnio skonio, tiesiog pratęskite mirkymo laiką 30–60 sekundžių. Tai daug efektyvesnis būdas nei mechaninis spaudimas.
Kada suspaudimas gali būti pateisinamas
Teisingumas reikalauja pripažinti: yra situacijų, kai švelnus suspaudimas gali padėti.
Jei naudojate kokybišką arbatą su stambiais lapais ir mirkymo laikas buvo trumpas – vos 1–2 minutės – vienas švelnus suspaudimas gali išlaisvinti aromatinius aliejus, žymiai nepadidindamas taninų kiekio.
Tai gali būti naudinga kelionėje, kai neturite laiko ilgesniam mirkymui, arba kai naudojate specialią arbatą, kurios lapai ekstrahuojasi lėtai.
Tačiau svarbu: tai turi būti vienas švelnus suspaudimas, o ne energingas spaudymas iki paskutinio lašo. Ir tai tikrai netinka smulkintų lapų arbatoms, žaliajai ar baltajai arbatai.
Vandens kokybė – pamirštas veiksnys
Kol kalbame apie skonį, verta paminėti dar vieną dažnai ignoruojamą veiksnį – vandenį.
Šviežiai išgautas, vieną kartą virintas vanduo, kuriame yra daugiau deguonies, suteikia arbatai gyvesnį aromatą. Pakartotinai virintas vanduo praranda deguonį ir gali susilpninti skonį.
Kietas vandentiekio vanduo su daugybe mineralų arba chloru taip pat neigiamai veikia arbatos skonį. Jei jūsų vanduo kietas, pabandykite naudoti filtruotą arba šaltinio vandenį – skirtumas gali nustebinti.
O kaip dėl pieno?
Jei geriate arbatą su pienu, seka irgi svarbi. Geriau pirmiausia užpilti vandenį, leisti arbatai tinkamai ekstrahuotis 3–5 minutes, ir tik tada įpilti pieno.
Pieno baltymai suriša taninus ir gali prislopinti skonį, jei įpilami ekstrahuojimo metu. Įpylus pieną vėliau, išsaugomas norimas aromato profilis ir stiprumas.
Jei arbata vis tiek per stipri ar per karti, geriau sutrumpinkite mirkymo laiką, o ne bandykite maskuoti skonį pienu ar cukrumi.
Kaip laikyti arbatą
Net geriausios kokybės arbata praras skonį, jei bus netinkamai laikoma.
Laikykite arbatos maišelius uždarame hermetiškame inde, vėsioje, sausoje ir tamsioje vietoje. Arbata lengvai sugeria kvapus, todėl laikykite ją toliau nuo prieskonių, kavos ar kitų intensyviai kvepiančių produktų.
Venkite šaldymo – drėgmė gali sukelti pelėsį ir sugadinti arbatą. Kambario temperatūra ir sausuma – viskas, ko reikia.
Paprastos taisyklės geresniam puodeliui
Apibendrinant, štai keletas principų, kurie padės paruošti geresnę arbatą:
Naudokite šviežiai užvirintą vandenį tinkamos temperatūros – 100 °C juodajai, 80–85 °C žaliajai, 90 °C oolong arbatai.
Laikykitės rekomenduojamo mirkymo laiko: 3–5 minutės juodajai arbatai, trumpiau žaliajai ir baltajai.
Ištraukite maišelį švelniai, nespausdami. Jei norite stipresnio skonio – pratęskite mirkymo laiką, o ne spauskite.
Naudokite kokybišką vandenį ir laikykite arbatą tinkamai.
Mažas pokytis, didelis skirtumas
Tai vienas tų atvejų, kai mažesnis veiksmas duoda geresnį rezultatą. Tiesiog nustokite spausti maišelį – ir arbata taps malonesnė gerti.
Žinoma, jei visą gyvenimą gėrėte arbatą vienaip, sunku pakeisti įprotį. Tačiau pabandykite bent kartą paruošti puodelį be to paskutinio suspaudimo. Palyginkite skonį. Gali būti, kad niekada nebegrįšite prie senojo būdo.
