Šaltuoju metų laiku daugelis ieško būdų sustiprinti imunitetą ir išvengti nemalonių peršalimo simptomų. Vaistinėse lentynos lūžta nuo vitaminų ir maisto papildų, tačiau vienas seniausių ir paprasčiausių būdų palaikyti sveikatą dažnai pamirštamas. Jis nekainuoja daug, paruošiamas per kelias minutes ir gali tapti maloniu kasdienės rutinos ritualu.
Mokslininkai patvirtina, kad tam tikri gėrimai turi realų poveikį imuninei sistemai. Juose esantys junginiai padeda organizmui kovoti su virusais, mažina uždegimą ir palengvina kvėpavimo takų simptomus. Svarbiausia – žinoti, ką ir kaip gerti, kad nauda būtų didžiausia.
Kodėl verta rinktis būtent šį gėrimą
Kalbama apie arbatą – ne bet kokią, o konkrečias rūšis, kurių sudėtyje gausu antioksidantų, flavonoidų ir eterinių aliejų. Šie junginiai veikia keliais frontais: stiprina organizmo gynybą, ramina sudirgusią gerklę ir padeda greičiau atsigauti, jei liga jau prasidėjo.
Svarbu suprasti, kad skirtingos arbatos tinka skirtingiems tikslams. Vienomis geriausia gerti profilaktiškai, kitos efektyviausios, kai simptomai jau pasireiškė. Žemiau – devynios rūšys, kurias verta turėti savo virtuvėje.
Žalioji arbata: antioksidantų karalienė
Žalioji arbata išsiskiria koncentruotu katechinų kiekiu, ypač epigalokatechino galatu (EGCG). Šis junginys moduliuoja imuninį atsaką ir gali sumažinti virusinių infekcijų sunkumą.
Norint išgauti maksimalią naudą, svarbus paruošimas. Vanduo neturi būti verdantis – ideali temperatūra yra apie 70–80 °C. Plikykite 2–3 minutes: per trumpas laikas neištrauks naudingų medžiagų, per ilgas – padarys arbatą karčią. Reguliarus vartojimas padeda palaikyti organizmo atsparumą visą šaltąjį sezoną.
Juodoji arbata: sodrumas su nauda
Juodojoje arbatoje gausu teaflavinų ir tearubiginų – flavonoidų, kuriems nustatytas antivirusinis aktyvumas. Jie gali padėti mažinti kvėpavimo takų virusų dauginimąsi organizme.
Plikykite 3–5 minutes ką tik užvirusiu vandeniu. Ilgesnis plikymas didina arbatos sutraukiamumą ir kartumą. Šilta juodoji arbata ne tik palaiko imunitetą, bet ir hidratuoja bei ramina gerklę.
Ulongas: aukso vidurys
Ulongo arbata – dalinai oksiduota, todėl užima tarpinę vietą tarp žaliosios ir juodosios. Joje yra vidutiniškai kofeino, kas padeda išlikti budriems be nervingumo, bei polifenolių, palaikančių imuninę funkciją.
Ši arbata ypač tinka dienai – suteikia energijos ir švelniai ramina gerklę. Plikykite 3–5 minutes, kad išgautumėte subalansuotą skonį ir maksimalią naudą.
Baltoji arbata: švelniausias pasirinkimas
Baltoji arbata – mažiausiai apdorota iš visų tikrųjų arbatų rūšių. Joje išsaugoma daugiausia antioksidantų, įskaitant tą patį EGCG kaip ir žaliojoje.
Paruošimui naudokite vėsesnį vandenį (apie 70–75 °C) ir plikykite trumpai. Tai puikus pasirinkimas tiems, kurie nori švelnaus skonio be kartumo, bet su visa antioksidacine nauda.
Imbieras: šildantis palengvėjimas
Imbiero arbata – klasikinis pasirinkimas, kai simptomai jau pasireiškė. Šviežioje šaknyje esantys junginiai turi priešuždegiminį poveikį: mažina gerklės skausmą, palengvina nosies užgulimą ir ramina kosulį.
Paruošimas paprastas: šviežias riekeles arba tarkuotą šaknį užpilkite karštu vandeniu ir plikykite 5–10 minučių. Galima pasaldinti medumi. Atsargiai vartokite vaikams ir žmonėms, geriantiems kraują skystinančius vaistus.
Pipirmėtė: kvėpavimo takų draugas
Pipirmėčių arbata su savo mentolio gaiva veikia kaip lengvas nosies užgulimo mažintojas. Ji ramina gerklę ir palengvina kvėpavimą, ypač naktį.
Ši arbata tinka, kai reikia pravalyti kvėpavimo takus ir susikaupti. Natūralus mentolis suteikia vėsumo pojūtį ir palengvina diskomfortą.
Ramunėlės: poilsiui ir atsigavimui
Ramunėlių arbata – priešinga pipirmėtei savo poveikiu. Ji skatina atsipalaidavimą, gerina miegą ir mažina kosulio sukeltus prabudimus naktį.
Rinkitės ramunėles vakare, kai svarbiausia – kokybiškas poilsis. Miego metu organizmas intensyviausiai kovoja su infekcija, todėl geras nakties miegas – būtina sveikimo sąlyga.
Ežiuolė: laiko klausimas
Ežiuolės arbata efektyviausia, kai pradedama gerti pasirodžius pirmiesiems simptomams. Ji gali sutrumpinti peršalimo trukmę ir sumažinti simptomų sunkumą.
Svarbu pradėti vartoti iš karto ir neviršyti 7–10 dienų. Tinktūroms rekomenduojamos mažos, dažnos dozės (0,5–1 ml kas 2–3 valandas), arbatos užpilus galima gurkšnoti reguliariai. Prieš vartojant patartina pasikonsultuoti su specialistu, ypač jei imuninė sistema nusilpusi.
Šeivamedžio žiedai ir saldymedis: raminantis duetas
Šeivamedžio žiedų ir saldymedžio mišinys derina lengvas antivirusines ir gleivinę dengiančias savybes. Šios žolelės mažina gerklės dirginimą ir padeda palaikyti komfortą.
Tačiau saldymedis turi rimtų kontraindikacijų: jo reikia vengti sergantiems hipertenzija, širdies ligomis, nėštumo metu bei vartojant diuretikus ar kraujospūdį mažinančius vaistus. Jame esantis glicirizinas gali kelti kraujospūdį ir keisti elektrolitų pusiausvyrą.
Kaip išgauti maksimalią naudą
Neužtenka tiesiog užpilti arbatą karštu vandeniu. Keli principai padės išgauti daugiausia naudingų medžiagų:
Temperatūra – žaliajai ir baltajai arbatai tinka 70–80 °C vanduo, juodajai ir žolelių mišiniams – ką tik užviręs.
Laikas – per trumpas plikymas neištrauks bioaktyvių junginių, per ilgas – sukels kartumą. Laikykitės rekomenduojamo laiko kiekvienai rūšiai.
Uždengimas – plikydami uždenkite indą, kad būtų išlaikyti lakieji aliejai ir šiluma.
Šviežumas – gerkite arbatą iš karto po paruošimo. Pakartotinis pašildymas sumažina naudingų medžiagų kiekį.
Prevencija ar gydymas?
Jei tikslas – sumažinti tikimybę peršalti, rinkitės žaliąją, baltąją ir šeivamedžio žiedų arbatas. Jos tinka reguliariam vartojimui ir teikia švelnią paramą imuninei sistemai.
Kai simptomai jau pasireiškė, pirmenybę teikite šildantiems ir raminantiems mišiniams: imbierui, pipirmėtei, ramunėlėms. Jie suteiks komfortą ir palengvins diskomfortą.
Visada atsižvelkite į individualias kontraindikacijas, vartojamus vaistus ir amžių. Vaikams bei vyresnio amžiaus žmonėms rinkitės švelnesnius variantus ir mažesnes dozes.
