Šeši streso simptomai, kurie dažnai painiojami su nuovargiu, yra šie: nuolatiniai įtampos galvos skausmai, nepaaiškinamos virškinimo problemos, negalėjimas užmigti nepaisant išsekimo, sunkumai susikaupti, lokalizuotas raumenų skausmas ir padidėjęs emocinis jautrumas. Nuovargio simptomai paprastai išnyksta pailsėjus, o su stresu susijusios problemos išlieka arba svyruoja priklausomai nuo emocinių veiksnių. Skirtumas slypi organizmo reakcijoje – nuovargis atsiranda po fizinio krūvio, o stresas suaktyvina „kovok arba bėk” reakciją. Šių skirtumų supratimas padeda nustatyti tinkamas intervencines priemones kiekvienai būklei.
Nuolatiniai galvos skausmai ir įtampa
Dažnai stresą patiriantys asmenys patiria nuolatinius galvos skausmus, kurie pasireiškia kaip įtempta spaudimo juosta aplink kaktą arba ties kaukolės pagrindu. Šie įtampos galvos skausmai dažnai sustiprėja padidėjusio streso metu ir gali tęstis kelias dienas, kitaip nei su nuovargiu susiję galvos skausmai, kurie paprastai praeina pailsėjus.
Streso sukeltus galvos skausmus dažnai lydi kaklo, pečių ir žandikaulio raumenų įtampa, todėl susidaro skausmo ciklas, kuris sustiprina pirminį stresą. Ši fiziologinė reakcija skiriasi nuo nuovargio, kuris pirmiausia pasireiškia kaip nesugebėjimas susikaupti be būdingos raumenų įtampos. Šių skirtumų atpažinimas padeda slaugytojams suteikti tinkamas intervencines priemones tiems, kuriems jie teikia pagalbą.
Nepaaiškinamos virškinimo problemos
Nors šis ryšys dažnai nepastebimas, stresas tiesiogiai veikia virškinimo sistemą, sukeldamas tokius simptomus kaip pilvo skausmas, pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas be akivaizdžios fizinės priežasties.
Šį reiškinį paaiškina žarnyno ir smegenų ašis – streso hormonai keičia žarnyno motoriką ir jautrumą. Daugelis žmonių šiuos virškinimo sutrikimus klaidingai priskiria nuovargiui ar pasirinktai mitybai, užuot pripažinę pagrindinę reakciją į stresą.
Tyrimai rodo, kad lėtinis stresas gali sustiprinti tokias ligas kaip dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) ir rūgštinis refliuksas. Sveikatos priežiūros specialistai, spręsdami nepaaiškinamų virškinimo sutrikimų problemą, kartu su mitybos pokyčiais rekomenduoja taikyti streso mažinimo metodus. Sąmoningumo praktika, reguliari mankšta ir tinkama hidratacija gali padėti suvaldyti tiek streso sukeltus virškinimo simptomus, tiek psichologinius jų sukėlėjus.
Miego sutrikimai nepaisant fizinio išsekimo
Paradoksalu, bet asmenys, patiriantys lėtinį stresą, dažnai negali užmigti, nors jaučiasi fiziškai išsekę. Taip atsitinka todėl, kad stresas suaktyvina organizmo reakciją „kovok arba bėk”, todėl išsiskiria kortizolis ir adrenalinas, kurie palaiko proto budrumą ir budrumą.
Skirtingai nuo įprasto nuovargio, kai organizmas natūraliai pereina prie atstatomojo miego, streso sukelta nemiga sukuria varginantį ciklą. Smegenys išlieka hiperaktyvios, analizuoja problemas ir potencialias grėsmes, nors fizinis kūnas trokšta poilsio.
Šis skirtumas labai svarbus slaugytojams ir paslaugų specialistams, kurie gali supainioti miego sunkumus su paprastu nuovargiu, nors intervencijos strategijos dėl streso gali būti tinkamesnės ir veiksmingesnės.
Sunkumas susikaupti ir smegenų migla
Kognityvinių funkcijų sutrikimai, atsirandantys dėl streso, skiriasi nuo įprasto nuovargio. Nuovargio sukeltas smegenų rūkas paprastai pagerėja pailsėjus, o su stresu susiję koncentracijos sunkumai dažnai išlieka nepaisant pakankamo miego.
Stresas sukelia kortizolio išsiskyrimą, dėl kurio sutrinka hipokampo funkcija, o tai turi įtakos atminties formavimuisi ir prisiminimui. Asmenys, patiriantys streso sukeltus kognityvinius simptomus, gali pastebėti bėgančias mintis, nesugebėjimą susikaupti ties viena užduotimi ir sunkumus priimant sprendimus net dėl nereikšmingų dalykų.
Skiriamasis požymis yra kontekstas: su nuovargiu susijusios koncentracijos problemos paprastai atsiranda po fizinio krūvio ir išnyksta nuspėjamai, o streso sukeltas smegenų rūkas svyruoja priklausomai nuo emocinių veiksnių ir gali pablogėti atliekant iš pažiūros nereikšmingas protines užduotis, kurios turėtų reikalauti minimalių kognityvinių pastangų.
Neįprastas raumenų skausmas ir įtampa
Raumenų skausmas ir įtampa, palyginti su bendru nuovargiu, akivaizdžiai pasireiškia su stresu susijusiomis sąlygomis. Patirdami stresą žmonės dažnai jaučia lokalizuotą kaklo, pečių ir žandikaulių įtampą, kurią neretai lydi nuolatiniai galvos skausmai ir veido įtempimas.
Streso sukeltas raumenų skausmas paprastai pasireiškia konkrečiais trigeriniais taškais ir laikinai reaguoja į masažą, o su nuovargiu susijęs diskomfortas būna labiau apibendrintas ir nuolatinis visame kūne. Be to, stresas gali sukelti nevalingą dantų griežimą (bruksizmą) miego metu, dėl kurio atsibudus skauda žandikaulį.
Šių skirtumų pripažinimas padeda sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams nustatyti tinkamas intervencines priemones – streso mažinimo metodus arba poilsio protokolus, skirtus nuovargiui šalinti.
Padidėjęs dirglumas ir emocinis jautrumas
Nors tiek stresas, tiek nuovargis gali paveikti nuotaiką, jie sukelia skirtingus emocinio reaktyvumo modelius . Stresas paprastai pasireiškia padidėjusiu dirglumu ir neproporcinga emocine reakcija į nedidelius nusivylimus. Asmenys gali patirti staigius nuotaikų svyravimus, padidėjusį jautrumą kritikai ir sunkumus kontroliuoti emocines reakcijas.
Nuovargis, atvirkščiai, pasireiškia ne reaktyvumu, o emociniu prislėgtumu ar bendru nesuinteresuotumu. Streso metu emocinė sistema tampa pernelyg budri ir lengvai sužadinama, o nuovargis visiškai išeikvoja emocinius išteklius.
Šių skirtumų pripažinimas padeda tinkamai įsikišti – streso valdymo metodai dirglumo atveju ir poilsis bei atsigavimas nuovargio sukelto emocinio nejautrumo atveju.
