Baltymų trūkumas pasireiškia keliais įspėjamaisiais požymiais. Trapūs nagai ir plonėjantys plaukai rodo keratino trūkumą. Nuolatinis nuovargis rodo, kad trūksta aminorūgščių, kurios veikia raumenų funkciją. Lėtas atsigavimas po fizinio krūvio rodo miofibrilinių baltymų nepakankamumą. Dažnos infekcijos rodo imuninės sistemos baltymų trūkumą. Nuotaikos pokyčiai ir smegenų migla rodo neurotransmiterių disbalansą. Nuolatinis alkis gali reikšti, kad trūksta medžiagų apykaitą reguliuojančių baltymų. Anksti atpažinus šiuos simptomus, galima imtis tikslingų mitybos intervencijų, galinčių atkurti geriausią organizmo veiklą.
Lūžinėjantys nagai ir retėjantys plaukai: įspėjamieji keratino baltymų trūkumo požymiai
Nagų ir plaukų tyrimas gali atskleisti svarbias užuominas apie baltymų trūkumą. Keratinas, struktūrinis baltymas, sudaro šių audinių pagrindą.
Kai baltymų suvartojama nepakankamai, nagai tampa trapūs, rievėti ir linkę lūžinėti, o plaukai plonėja, praranda blizgesį ir pernelyg slenka.
Organizmas teikia pirmenybę baltymams, reikalingiems svarbiausioms organų funkcijoms, o ne kosmetinėms savybėms. Todėl nagų ir plaukų pokyčiai dažnai pasireiškia anksčiau nei rimtesni simptomai.
Šie išoriniai požymiai paprastai atsiranda po 2-3 mėnesių nepakankamo baltymų vartojimo.
Padidinus su maistu gaunamų baltymų kiekį liesoje mėsoje, ankštinėse daržovėse, piene ar augalinės kilmės alternatyviuose produktuose, šie simptomai gali pasikeisti.
Nuolatinis nuovargis ir silpnumas: Pagrindinių aminorūgščių išeikvojimo žymenys
Nors fiziniai plaukų ir nagų pokyčiai yra matomi baltymų trūkumo požymiai, vidinė organizmo reakcija dažnai pasireiškia nuolatiniu nuovargiu ir silpnumu.
Kai trūksta nepakeičiamųjų aminorūgščių, raumeninis audinys pradeda irti, nes organizmas ieško baltymų. Dėl to pastebimai sumažėja jėga ir ištvermė. Problema dar labiau paaštrėja, kai sumažėja hemoglobino gamyba ir sumažėja deguonies pernešimas į audinius.
Su baltymais susijusį nuovargį patiriantys asmenys paprastai pasakoja, kad jaučiasi išsekę nepaisant pakankamo poilsio. Kiti požymiai – sunkumai susikaupti, vėlesnis atsigavimas po fizinio krūvio ir padidėjęs jautrumas infekcijoms.
Kraujo tyrimai, kurių metu nustatomas mažas albumino kiekis, dažnai patvirtina šį trūkumą, ypač tiems, kurie laikosi ribotos dietos arba kuriems reikia daugiau baltymų.
Lėtas atsigavimas po fizinio krūvio: Miofibrilinių baltymų trūkumo rodikliai
Sportininkai ir aktyvūs asmenys, kurie po treniruočių jaučia ilgalaikį raumenų skausmą ir sumažėjusį fizinį pajėgumą, gali kentėti nuo miofibrilinių baltymų trūkumo.
Šie struktūriniai baltymai yra būtini raumenų atstatymui ir augimui po fizinio krūvio sukeltų mikrotreniruočių.
Pagrindiniai rodikliai: pailgėjęs atsigavimo laikotarpis tarp treniruočių, išliekantis raumenų jautrumas praėjus daugiau kaip 48 valandoms po treniruotės ir sumažėjęs darbingumas vėlesnėse treniruotėse.
Be to, sergantieji dažnai pastebi, kad, nepaisant nuolatinių treniruočių, sumažėja raumenų raiška.
Šis baltymų trūkumas mažina organizmo gebėjimą sintetinti naują raumeninį audinį, todėl gali pasireikšti persitreniravimo sindromas ir padidėti traumų rizika.
Kraujo tyrimai, kuriais matuojamas azoto balansas, gali patvirtinti, kad baltymų suvartojama nepakankamai, palyginti su fizinio krūvio poreikiu.
Dažnos infekcijos ir lėtas gijimas: Imuninės sistemos baltymų trūkumas
Imuninės sistemos veikimas labai priklauso nuo pakankamo suvartojamų baltymų kiekio ir apima ne tik raumenų sveikatą, bet ir organizmo gynybinius mechanizmus.
Dėl baltymų trūkumo sutrinka antikūnų gamyba, pablogėja baltųjų kraujo kūnelių funkcija ir sumažėja citokinų sintezė – visa tai labai svarbu kovojant su patogenais.
Stebimi požymiai: dažnos ligos, ypač kvėpavimo takų infekcijos, neįprastai ilgai gyjančios žaizdos ir nuolatinės odos problemos.
Nedideli įpjovimai gali užgyti ne dienomis, o savaitėmis. Be to, gali pasikartoti infekcijos, pavyzdžiui, šlapimo takų infekcijos ar opaligės, kurias sveika imuninė sistema paprastai slopina.
Laboratorinių tyrimų rezultatai dažnai rodo sumažėjusį limfocitų skaičių ir sumažėjusį imunoglobulinų kiekį, o tai rodo, kad sutrinka organizmo gebėjimas veiksmingai reaguoti į imuninę sistemą.
Nuotaikos pokyčiai ir smegenų rūkas: neurotransmiterių baltymų disbalanso simptomai
Baltymų trūkumas daro didelę įtaką kognityvinėms funkcijoms ir emociniam reguliavimui, nes neurotransmiterių– smegenų cheminių pasiuntinių – sintezei reikalingos aminorūgštys.
Kai trūksta tokių baltymų kaip triptofanas (serotonino pirmtakas) ir tirozinas (dopamino pirmtakas), žmonėms gali pasireikšti depresija, nerimas, dirglumas ir nuotaikų svyravimai.
Kognityviniai simptomai: sunku susikaupti, atsiranda atminties sutrikimų ir nuolatinis protinis nuovargis,paprastai vadinamas „smegenų rūku”.
Šis neurotransmiterių disbalansas gali pasireikšti sumažėjusia motyvacija, sutrikusiu miegu ir padidėjusiu jautrumu stresui.
Daugelis pacientų teigia, kad atkūrus tinkamą baltymų vartojimą, ypač iš visaverčių baltymų šaltinių, kuriuose yra visų nepakeičiamų aminorūgščių, pagerėjo protinis aiškumas ir emocinis stabilumas.
Nuolatinis alkis ir potraukis: Apykaitą reguliuojančių baltymų įspėjamieji signalai
Nuolatinis alkio jausmas, nepaisant reguliarių valgymo įpročių, dažnai signalizuoja apie baltymų trūkumo poveikį medžiagų apykaitos reguliavimui. Organizmas pasikliauja tokiais baltymais kaip leptinas ir grelinas, kad kontroliuotų apetitą ir sotumo signalus.
Kai šių reguliuojančių baltymų pusiausvyra sutrinka, žmonės gali jausti didelį potraukį, ypač angliavandeniams ir cukrui, nes organizmas ieško greitų energijos šaltinių.
Šis medžiagų apykaitos sutrikimas sukuria ciklą, kai alkis išlieka nepriklausomai nuo suvartojamų kalorijų kiekio. Dėl to, kad baltymai nepadeda pasisotinti, po valgio žmonės jaučiasi nepatenkinti, o tai skatina per didelį maisto suvartojimą.
Cukraus kiekio kraujyje svyravimai dar labiau sustiprina potraukį maistui, nes organizmas stengiasi palaikyti energijos homeostazę, neturėdamas pakankamai baltymų.
