Sodininkas praneša, kad 20 g lauro lapų užpilas, praskiestas iki 3,0 l ir sumaišytas su dešimčia lašų jodo, purškiamas kaip smulkus rūkas kas 4–5 dienas vėsiu ir drėgnuoju laikotarpiu, sumažino vėlyvąją puvinę ant pomidorų lapų. Aprašymas yra stebėjimo, ne kontroliuojamo bandymo, ir siūlo įtikinamą mechanizmą – sumažintą paviršiaus drėgnumą ir sporų adheziją – tačiau trūksta veiksmingumo ir potencialaus fitotoksiškumo kiekybinio įvertinimo. Reikia atlikti sistemingesnį vertinimą.
Kodėl lauro lapų užpilas sulėtina vėlyvąją puvinę pomidoruose
Dažnai lauro lapų užpilas sulėtina vėlyvąją puvinę, derindamas švelnius antimikrobinius junginius su fizine barjera.
Stebėjimai rodo, kad lauro lapuose yra lakieji fenoliai ir terpenoidai, kurie in vitro mažomis koncentracijomis slopina oomicetų augimą.
Atvėsintas vandeninis ekstraktas gali sudaryti ploną plėvelę ant lapų, sumažindamas sporų adheziją ir paviršiaus drėgnumo trukmę – veiksnius, kurie riboja infekcijos tikimybę.
Poveikis yra trumpalaikis: apsauginis poveikis sumažėja per kelias dienas ir nepašalina susidariusių pažeidimų.
Įrodymai patvirtina, kad tai yra papildoma, mažai toksiška priemonė, integruota su sanitarinėmis priemonėmis ir užkrėstų audinių pašalinimu, o ne savarankiškas gydymo būdas.
Kaip pagaminti ir naudoti 20 g lauro lapų + jodo purškiklį
Laurų lapų užpilo trumpalaikis apsauginis poveikis ir jo vaidmuo kaip sanitarijos priemonės priedas lemia praktinį 20 g laurų lapų + jodo purškiklio paruošimą ir naudojimą.
Džiovinti laurų lapai (20 g) virinami 1 l vandens 5 minutes, atšaldomi, tada praskiedžiami 2 l švaraus vandens iki 3 l.
Prieš naudojimą įpilama dešimt lašų vaistinės jodo ir iškart sumaišoma.
Purkškite ant lapų, užtikrindami paviršiaus sudrėkinimą; aktyviai apdorokite palankiomis oro sąlygomis.
Poveikis yra laikinas ir papildomas; siekiant valdyti riziką, būtina stebėti progresavimą ir integruoti su kultūrinėmis kontrolės priemonėmis.
Praktiniai patarimai: kada kartoti, pašalinti užkrėstus lapus ir apsaugoti vaisius
Reguliariai tikrinkite augalus, ar nėra naujų pažeidimų, ir purkškite kas 4–5 dienas (4–5 dienas), kai oras yra vėsus ir drėgnas. Kartokite purškimo procedūrą kas 4–5 dienas, kol sąlygos išlieka palankios; jei simptomai išlieka, pakartotinai purkšdami sumažinkite jodo kiekį perpus, kad sumažintumėte fitotoksinio poveikio riziką.
Nedelsiant pašalinkite ir sunaikinkite akivaizdžiai užkrėstus lapus, nupjaudami gerokai žemiau pažeidimų ir vengdami sąlyčio su sveikais lapais; dezinfekuokite įrankius tarp pjūvių.
Apsaugokite vaisius purkšdami purškiklį iš apačios ir, jei įmanoma, purkškite prieš lietų; vengite pernelyg sudrėkinti vaisius, kad sumažintumėte likučių kiekį.
Supraskite, kad laurų lapų jodas yra atidėjimo priemonė, o ne vaistas, ir derinkite jį su sanitarinėmis priemonėmis bei laiku pašalinkite smarkiai pažeistus augalus.
