Kai Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų dietologė Rasa P. paklausė pacientės, kokią žuvį ji valgo dažniausiai, moteris sumišo. „Lašišą, žinoma – juk visi sako, kad ji sveikiausia”, – atsakė 58 metų Daiva R.
Gydytoja papurtė galvą ir nusišypsojo.
„Turiu jums pasakyti kažką, kas galbūt nustebins. Yra žuvis, kuri kainuoja tris kartus pigiau, bet maistinėmis savybėmis lenkia lašišą beveik visose kategorijose.”
Daiva negalėjo patikėti. „Kokia tai žuvis? Kodėl apie ją niekas nekalba?”
Atsakymas – paprasčiausia silkė.
Kodėl žvejai ją nuvertina
Lietuvos žvejai silkę dažnai vadina „prasta žuvimi” arba net šiukšle. Ji neglamurinė, neatrodo prabangiai ant stalo, o ir kaina – vos 3-4 eurai už kilogramą.
Tačiau Kauno technologijos universiteto Maisto instituto tyrimai rodo visai kitą vaizdą.
Prof. dr. Almantas P., 23 metus tyrinėjantis žuvų maistingumą, paaiškino: „Silkėje omega-3 riebalų rūgščių yra 1,8 gramo šimte gramų. Lašišoje – 1,4 gramo. Skirtumas – beveik 30 procentų silkės naudai.”
Bet tai dar ne viskas.
Skaičiai, kurie verčia susimąstyti
Mokslininkų duomenimis, silkė lenkia lašišą ir kitais rodikliais:
- Vitamino D kiekis silkėje – 4,2 mikrogramo, lašišoje – 3,1 mikrogramo
- Vitamino B12 – silkėje 13 mikrogramų, lašišoje – 3,2 mikrogramo
- Seleno – silkėje 47 mikrogramai, lašišoje – 38 mikrogramai
„Kai parodau šiuos skaičius pacientams, jie tiesiog netiki”, – prisipažino dietologė Rasa P. „Žmonės įpratę galvoti, kad brangiau reiškia geriau. Su žuvimi taip tikrai nėra.”
Ką sako tie, kurie pakeitė įpročius
67 metų Antanas J. iš Klaipėdos silkę valgo tris kartus per savaitę jau penkerius metus.
„Pradžioje žmona juokėsi – sako, pensininko maistas. O kai po metų kraujyje cholesterolis nukrito 24 procentais, gydytojas paklausė, ką darau kitaip. Pasakiau – valgau silkę vietoj lašišos. Jis tik linktelėjo – esą seniai žinoma, bet niekas nesiklauso.”
Jo žmona Birutė J. pridūrė: „Dabar abu valgome. Ir pinigų sutaupome, ir sveikatos turime daugiau nei prieš dešimt metų.”
Kaip išsirinkti tinkamą silkę
Dietologė Rasa P. pataria rinktis silkę be marinato arba su minimaliu kiekiu druskos.
„Rūkyta ar labai sūdyta silkė praranda dalį naudingųjų savybių. Geriausia – šviežia arba šaldyta. Paruošti galima orkaitėje su daržovėmis – paprasčiau nei lašišą, o rezultatas puikus.”
Ji taip pat pabrėžė, kad silkę geriausia valgyti du tris kartus per savaitę.
„Vienkartinis valgymas nedaug teduoda. Reguliarumas – štai kas svarbu. Kai pacientai pradeda valgyti silkę nuosekliai, po dviejų trijų mėnesių kraujo rodikliai pradeda gerėti.”
Antanas J. pridūrė savo patarimą: „Aš pirkau didesnį kiekį ir šaldau porcijomis. Taip visada turiu po ranka, nereikia kiekvieną kartą bėgti į parduotuvę.”
Jo žmona Birutė J. juokėsi: „Iš pradžių sakiau – pensininko maistas. Dabar pati ruošiu. Vaikai, kai atvažiuoja, irgi valgo. Sako – mama, tu atrodai geriau nei prieš dešimt metų. O aš tik šypsausi.”
Kitą kartą eidami į žuvies skyrių, galbūt verta prisiminti – ne visada brangiausia žuvis yra geriausia. Kartais tikrasis auksas guli ten, kur niekas nežiūri.





