Kiekvieną pavasarį ta pati problema – spygliuočiai, kurie rudenį atrodė puikiai, staiga ima gelsti, rudėti ir nykti. Savininkai kraipo galvas: juk žiema nebuvo tokia šalta, augalai turėjo atlaikyti. Tačiau patyrę sodininkai žino, kad tikrasis priešas slypi visai kitur.
Daugelis mano, kad didžiausią grėsmę spygliuočiams kelia stiprus šaltis. Būtent todėl rudenį rūpinamasi šaknų apsauga, mulčiavimu, o kai kurie net bando apvynioti medžius plėvele. Tačiau trisdešimt metų patirties turintis sodininkas teigia, kad tokios pastangos dažnai nukreiptos ne ta linkme.
Netikėtas priešas, kurio daugelis neįtaria
Pasirodo, ryški žiemos saulė yra kur kas pavojingesnė nei šalčio temperatūra. Tai gali skambėti paradoksaliai, bet būtent saulėtomis žiemos dienomis spygliuočiai patiria didžiausią stresą.
Mechanizmas paprastas, bet klastingas. Vidurdienį saulė sušildo spyglius, ir augalas pradeda transpiraciją – garinimą per lapus. Tačiau šaknys tuo metu lieka įšalusios dirvoje ir negali kompensuoti prarandamos drėgmės. Rezultatas – greitas išdžiūvimas, kurio augalas negali sustabdyti.
Be to, ultravioletiniai spinduliai žiemą veikia agresyviau, nes sniegas atspindi šviesą ir sustiprina poveikį. Nuolatiniai atšilimo ir užšalimo ciklai pažeidžia ląsteles, o vėjas dar labiau pagreitina drėgmės praradimą.
Kurios vietos pavojingiausios
Didžiausia rizika kyla augalams, augantiems atvirose vietose, ypač pietinėje ir pietvakarių pusėje. Čia žiemos saulė šviečia intensyviausiai, o apsaugos nuo vėjo dažnai nėra.
Patyrę sodininkai rekomenduoja sudaryti savo sklypo saulės žemėlapį – stebėti, kur ir kada krinta šešėliai gruodžio–vasario mėnesiais, ypač vidurdienio valandomis. Tai padeda nustatyti, kuriuos augalus būtina apsaugoti, o kurie auga saugiose vietose.
Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas jauniems, neseniai persodintiems spygliuočiams ir tiems, kurie artėja prie 1 metro aukščio – šie yra labiausiai pažeidžiami.
Atsparių veislių pasirinkimas
Protingiausias sprendimas – jau sodinimo metu rinktis atsparias rūšis. Kaip struktūrinius sodo augalus specialistai rekomenduoja tvirtas tujų veisles, kompaktiškas kadagių formas ir atsparias egles.
Pirmiausia sodinkite atsparius augalus, kurie sudarys sodo pagrindą. Jautresnes dekoratyvines veisles galima pridėti vėliau, jei mikroklimatas leidžia ir yra galimybė užtikrinti apsaugą.
Visus metus trunkanti pasiruošimo programa
Apsauga nuo žiemos saulės prasideda ne rudenį, o daug anksčiau. Svarbiausia – šaknų sveikata ir pakankama drėgmė.
Vasaros pabaigoje reikia giliai palaistyti spygliuočius tris–keturis kartus. Tai užtikrina, kad augalai į žiemą įeis su pakankamomis drėgmės atsargomis. Dirvožemyje esantis vanduo padeda išlaikyti turgorą – ląstelių įtampą, kuri apsaugo nuo išdžiūvimo.
Jauniems augalams naudinga kas mėnesį taikyti šaknų stimuliatorius, o subrendusiems pakanka vieno–dviejų tręšimų per sezoną.
Praktinės dengimo medžiagos
Kai temperatūra rudenį pradeda kristi ir pasirodo pirmieji stiprūs šalnai, laikas imtis fizinės apsaugos. Tačiau ne bet kokia medžiaga tinka.
Tinkamos dangos: agrotekstilė, kanapinė medžiaga, kamufliažinis tinklas, specialūs apsauginiai apvalkalai. Visos šios medžiagos kvėpuoja ir praleidžia orą.
Netinkama danga: plastiko plėvelė tiesiogiai ant spyglių. Ji sukelia kondensaciją ir grybelinių ligų riziką.
Dangą įrenkite laisvai, palikdami tarpus oro cirkuliacijai. Viršų pritvirtinkite, kad vėjas nenuplėštų, bet apačioje palikite ventiliacijos angą. Pietinėje ir pietvakarių pusėje galima naudoti kartono ar atspindinčius skydus – jie blokuoja tiesioginius saulės spindulius.
Kada tiksliai uždėti apsaugą
Laikas turi būti nustatomas ne pagal kalendorių, o pagal orą ir augalų būklę. Stebėkite spyglių spalvą, dirvos drėgnumą ir pirmuosius šalnus. Dangos dedamos tada, kai prasideda intensyvūs dienos atšilimo ir nakties užšalimo ciklai.
Atspindinčius purškiklius naudokite tik tada, kai naktimis temperatūra nuolat nukrinta žemiau nulio. Sluoksnius formuokite trijų–keturių dienų intervalais.
Po audrų, stiprių vėjų ar gausaus sniego patikrinkite apsaugas ir prireikus jas pakoreguokite.
Didelio sodo planavimo principai
Planuojant didesnį spygliuočių sodinimą, specialistai rekomenduoja laikytis proporcijų: 60–70 procentų turėtų sudaryti atsparūs pagrindiniai augalai, 20–30 procentų – vidutiniškai jautrūs, ir tik 10 procentų ar mažiau – specialūs augalai, kuriems reikalinga nuolatinė apsauga.
Jautrius medžius sodinkite ten, kur žiemą krinta šešėlis nuo pastatų, tvorų ar kitų augalų. Natūralūs ekranai iš koloninių kadagių gali tarnauti ir kaip dekoracija, ir kaip apsauga jautresniems kaimynams.
Toks planavimas sumažina kasmetines priežiūros pastangas ir užtikrina, kad sodas išliks gražus net po atšauriausios žiemos.
