Kraujospūdžio rodmenys susideda iš dviejų skaičių, iš kurių mažesnis diastolinis rodiklis dažnai sulaukia mažiau dėmesio, nei nusipelno. Žemas diastolinis spaudimas atsiranda, kai šis apatinis skaičius nukrinta žemiau 60 mmHg, o tai gali reikšti širdies ir kraujagyslių sutrikimus, kurių nereikėtų ignoruoti. Nors kai kurie žmonės nejaučia jokių simptomų, kiti patiria galvos svaigimą, nuovargį ir pažinimo sutrikimus, kurie turi įtakos kasdieniam gyvenimui. Supratimas apie šios būklės priežastis ir paprastų namuose taikomų strategijų įgyvendinimas gali padėti valdyti simptomus, kol jie neperauga į rimtesnes sveikatos komplikacijas.
Normalaus ir žemo diastolinio kraujospūdžio supratimas
Nors kraujospūdžio rodmenys susideda iš dviejų skaičių, diastolinis spaudimas (mažesnis skaičius) dažnai sulaukia mažiau dėmesio, nepaisant jo klinikinės reikšmės. Diastolinis spaudimas matuoja arterinį spaudimą širdies susitraukimo tarp širdies plakimų metu.
Normalūs diastoliniai rodmenys paprastai svyruoja nuo 60 iki 80 mmHg. Vertės, mažesnės nei 60 mmHg, rodo žemą diastolinį spaudimą arba diastolinę hipotenziją. Ši būklė gali būti besimptomė sveikų žmonių, tačiau kelia susirūpinimą vyresnio amžiaus žmonėms arba sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis.
Retkarčiai pasitaikantys žemi rodmenys nebūtinai yra problema, tačiau nuolatiniai rodmenys, žemesni nei 60 mmHg, reikalauja medicininio ištyrimo, ypač jei kartu pasireiškia tokie simptomai kaip galvos svaigimas, nuovargis ar alpimas.
Dažniausios žemo diastolinio kraujospūdžio priežastys
Kokie veiksniai lemia diastolinį spaudimą žemiau normos ribų? Keletas veiksnių gali turėti įtakos žemam diastoliniam spaudimui. Dehidratacija sumažina kraujo tūrį, o vaistai, ypač vazodilatatoriai, diuretikai ir beta adrenoblokatoriai, gali sumažinti diastolinį spaudimą kaip šalutinis poveikis. Endokrininiai sutrikimai, įskaitant antinksčių nepakankamumą ir hipotiroidizmą, dažnai daro įtaką kraujospūdžio reguliavimui.
Su amžiumi susijęs arterijų sustandėjimas dažniausiai sukelia izoliuotą diastolinę hipotenziją vyresnio amžiaus žmonėms. Ilgas gulėjimas lovoje, nėštumas ir didelis kraujo netekimas taip pat gali sumažinti diastolinius rodiklius. Karštis plečia kraujagysles, todėl gali sumažėti diastoliniai rodikliai. Širdies sutrikimai, tokie kaip bradikardija ir vožtuvų sutrikimai, gali dar labiau pabloginti diastolinį spaudimą.
Simptomų, reikalaujančių dėmesio, atpažinimas
Simptomų, reikalaujančių dėmesio, atpažinimas
Žemas diastolinis spaudimas dažnai pasireiškia subtiliais simptomais, kurių pacientai neturėtų ignoruoti. Įspėjamieji požymiai apima nuolatinį galvos svaigimą, ypač greitai atsistojus, nepaaiškinamą nuovargį, apsvaigimo priepuolius ir sunkumus susikaupti.
Sunkesni simptomai, dėl kurių reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją, yra krūtinės skausmas, dusulys, nereguliarus širdies plakimas arba stiprūs galvos skausmai. Tai gali rodyti organų pažeidimus dėl nepakankamo kraujo pritekėjimo.
Slaugytojai turėtų atidžiai stebėti vyresnio amžiaus pacientus, nes jie gali aiškiai nepasakyti savo simptomų. Simptomų stebėjimas kartu su kraujospūdžio matavimais padeda sveikatos priežiūros specialistams nustatyti tinkamas intervencijas. Reguliarus stebėjimas tampa ypač svarbus tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis arba vartoja kraujospūdį veikiančius vaistus.
Senėjimo ir diastolinio kraujospūdžio mažėjimo ryšys
Senėjimo ir diastolinio kraujospūdžio mažėjimo ryšys
Su amžiumi susiję fiziologiniai pokyčiai labai prisideda prie diastolinio kraujospūdžio mažėjimo vyresnio amžiaus žmonėms. Senstant žmonėms, arterijos natūraliai kietėja ir praranda elastingumą – tai vadinama arterioskleroze. Dėl arterijų kietėjimo kraujagyslės negali tinkamai išsiplėsti ir susitraukti širdies plakimo metu, todėl dažnai sumažėja diastolinis kraujospūdis.
Be to, su amžiumi mažėja baroreceptorių jautrumas, todėl organizmas praranda gebėjimą veiksmingai reguliuoti kraujospūdį. Vyresnio amžiaus žmonės taip pat dažnai patiria skysčių kiekio sumažėjimą ir autonominės nervų sistemos pokyčius, kurie veikia kraujagyslių tonusą. Šie su amžiumi susiję veiksniai, kartu su vaistų poveikiu ir lėtinėmis ligomis, kurios yra dažnos vyresnio amžiaus žmonėms, paaiškina, kodėl diastolinė hipotenzija tampa vis dažnesnė vyresnio amžiaus žmonių populiacijoje.
Vaistų poveikis kraujospūdžiui
Keletas dažniausiai skiriamų vaistų gali smarkiai paveikti kraujospūdžio rodmenis, ypač diastolinį kraujospūdį. Antihipertenziniai vaistai, įskaitant AKF inhibitorius, beta adrenoblokatorius ir diuretikus, sąmoningai mažina kraujospūdį, tačiau kai kuriems pacientams gali pernelyg sumažinti diastolinį kraujospūdį.
Kiti vaistai, turintys hipotenzinį poveikį, yra tam tikri antidepresantai, nerimo vaistai, Parkinsono ligos vaistai ir erekcijos disfunkcijos gydymo vaistai. Jie gali sukelti ortostatinę hipotenziją – staigų kraujospūdžio kritimą atsistojus.
Taip pat svarbus vaistų vartojimo laikas; didžiausias vaisto veikimas dažnai sutampa su žemiausiais diastoliniais rodmenimis. Pacientai, kuriems pasireiškia žemo diastolinio spaudimo simptomai, niekada neturėtų nutraukti vaistų vartojimo be konsultacijos su sveikatos priežiūros specialistu, kuris gali pakoreguoti dozes arba rekomenduoti alternatyvius gydymo būdus.
Mitybos pokyčiai, kurie gali pagerinti žemus rodiklius
Nors vaistai gali padėti sumažinti žemą diastolinį spaudimą, mitybos pokyčiai dažnai yra vertinga papildoma priemonė. Padidinti natrio suvartojimą gali padėti žmonėms, kurių rodikliai yra nuolat žemi, ypač tiems, kurie neserga hipertenzija ar širdies ligomis.
Tinkamas skysčių vartojimas yra labai svarbus – 2–2,5 litro vandens per dieną padeda išlaikyti kraujo tūrį ir spaudimą.
Maži, dažni valgiai padeda išvengti kraujospūdžio kritimo po valgio, o maistas, turintis daug vitamino B, folio rūgšties ir geležies, skatina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą. Vidutinis kofeino vartojimas gali laikinai padidinti kraujospūdį, kai to reikia. Tačiau alkoholio vartojimas turėtų būti ribojamas, nes jis gali pabloginti hipotenziją dėl kraujagyslių išsiplėtimo.
Fiziniai pratimai, padedantys natūraliai reguliuoti kraujospūdį
Reguliari fizinė veikla teikia daug naudos žmonėms, turintiems žemą diastolinį kraujospūdį, padeda gerinti širdies ir kraujagyslių sistemos būklę bei natūraliai reguliuoja kraujospūdį. Vidutinio intensyvumo aerobiniai pratimai, tokie kaip 30 minučių trukmės vaikščiojimas, plaukimas ir važiavimas dviračiu, gali stiprinti širdies raumenį ir gerinti kraujotaką.
Švelni joga ir taiči suteikia dvigubą naudą: lengvą fizinį krūvį ir streso mažinimą, o tai padeda stabilizuoti kraujospūdį. Atsparumo treniruotės su lengvais svoriais du kartus per savaitę padeda auginti raumenų masę, kuri palaiko sveiką kraujotaką.
Pacientai turėtų pradėti bet kokią mankštos programą palaipsniui, stebėdami kraujospūdį prieš ir po fizinio krūvio bei visą laiką gerdami pakankamai skysčių. Prieš pradėdami naują fizinę veiklą, visada pasikonsultuokite su
Hidratacijos strategijos geresniam kraujospūdžio valdymui
Tinkamas hidratacija vaidina pagrindinį vaidmenį mažinant diastolinį kraujospūdį, nes skysčių kiekis tiesiogiai veikia kraujagyslių funkciją ir kraujotaką. Asmenys turėtų stengtis išgerti 8–10 stiklinių vandens per dieną, atsižvelgdami į klimatą, aktyvumo lygį ir kūno sudėjimą.
Elektrolitų pusiausvyra gerina skysčių sulaikymą; natrio turinčių maisto produktų ir gėrimų vartojimas gali padėti padidinti kraujospūdį. Tačiau svarbu laikytis saiko. Kokosų vanduo, sportiniai gėrimai ir namuose paruošti elektrolitų tirpalai yra naudingos alternatyvos.
Nuoseklių hidratacijos įpročių įgijimas – gėrimas prieš pajuntant troškulį ir šlapimo spalvos stebėjimas – užtikrina ilgalaikius rezultatus. Rytinė hidratacija ypač palaiko kraujotaką, kai diastolinis kraujospūdis paprastai yra žemiausias.
Kada kreiptis į gydytoją dėl žemo diastolinio kraujospūdžio
Nors daugeliu atvejų žemas diastolinis kraujospūdis gali būti kontroliuojamas keičiant gyvenimo būdą, tam tikri simptomai ir rodmenys reikalauja skubios medicininės pagalbos. Pacientai turėtų nedelsdami kreiptis į gydytoją, jei pasireiškia:
- Diastoliniai rodmenys žemiau 60 mmHg, kartu su galvos svaigimu ar alpimu
- Krūtinės skausmas, dusulys arba sumišimas
- Greitas, silpnas pulsas
- Šalta, lipni oda
- Nuolatinis nuovargis, trukdantis kasdieninei veiklai
- Neryškus matymas arba sunkumas susikaupti
Pagyvenę žmonės, nėščios moterys ir širdies ligomis sergantys asmenys turėtų reguliariai tikrinti kraujospūdį, nes jiems gresia didesnis hipotenzijos pavojus. Greitas medicininis ištyrimas gali padėti išvengti komplikacijų ir nustatyti gydymo reikalaujančias ligas.
