Anksčiau aš darydavau taip. Nuplaudavau braškes vandeniu, sustatydavau jas vertikaliai ant pjaustymo lentos ir vienu judesiu nukirpdavau visas viršūnėles į maišą. Į šiukšlių dėžę. Trisdešimt metų.

Dabar darau kitaip. Nuplaunu, palieku ant lentos kaip yra, ir valgau viską. Su lapais, su žaliuoju kotelio gabaliuku.

Tarp šių dviejų momentų – penkių minučių pokalbis su Vilma, mitybos specialiste, kuri pažiūrėjo į mano braškių dubenį ir tyliai paklausė:

„Kodėl pati išmeti maistingiausią braškės dalį?”

Kas iš tiesų yra tose viršūnėse

Vilma paaiškino paprastai. Žalioji braškės dalis – ne dekoracija. Ji turi gerokai didesnį polifenolių kiekį nei pats raudonas vaisius. Polifeniai – stiprūs antioksidantai ir priešuždegiminiai junginiai, susiję su mažesne širdies ligų ir lėtinių uždegimų rizika.

Dar vienas dalykas, kurio dažnai nematome – lapuose yra antibakterinių ir priešgrybelinių junginių. Kai kuriais tyrimais nustatyta, kad braškių lapų ekstraktas slopina kai kurių patogenų augimą.

„Tu valgai uogą dėl vitamino C”, – sakė Vilma. – „Bet daugelį kitų apsauginių junginių neša lapai. Mes mokomės skaityti sudėtį ant etiketės, bet užmirštame skaityti patį vaisių.”

Kodėl visi vis tiek išmeta

Pagrindinė priežastis – įprotis. Močiutės taip darė, mama taip darė, ir mes taip darome – nesusimąstydami. Antra priežastis – tekstūra. Lapai šiurkštesni už uogą, šiek tiek kartesni, žolinio skonio.

Trečia priežastis, mažiau aptariama – marketingas. Maisto pramonė nerodo lapų reklamose. Braškės parduotuvės lentynoje tarsi byloja: „raudona dalis – štai dėl ko esu čia.” Lapai – fonas, ne produktas.

Vilma pridūrė ramiai: „Tai ne argumentas. Tai tik nepatogumas. Daug sveikų produktų yra šiek tiek karčių – kava, brokoliai, čikorija. Karčios medžiagos dažnai yra būtent tos, kurios saugo organizmą.”

Trys paprasti būdai valgyti

Su uoga visa. Nuplauk gerai, valgyk visą braškę be pjaustymo. Lapai pridės žolinio prieskonio, kuris derinasi su saldumu.

Į kokteilį. Braškes su lapais į blenderį su jogurtu, banano, šaukštu medaus. Lapai šiame derinyje neryškūs, bet nauda lieka.

Džiovinti ir traiškyti. Džiovintus lapus sutrinti į miltelius ir barstyti ant salotų, jogurto, košių. Niekas net nepastebės.

Kada vis dėlto verčiau išmesti

Trys atvejai, kai lapelius geriau pašalinti.

Neekologiškos uogos. Pesticidai kaupiasi būtent lapuose. Be patikimo plovimo – rizika didesnė nei nauda.

Skrandžio opos, gastritas, jautri virškinimo sistema. Lapuose esantys taninai gali dirginti gleivinę.

Maži vaikai. Tekstūra šiurkšti, gali būti sunku sukramtyti ar virškinti.

Patikrinimo testas

Pažiūrėk dabar į savo šaldytuvą. Ar yra braškių? Iš kur jos pirktos? Jei iš ekologiško ūkininko ar turgaus, kuriuo pasitiki – paimk vieną braškę, gerai nuplauk šiltu vandeniu su druskos žiupsneliu, ir suvalgyk visą, su viršūnėle. Pajusi šiek tiek karties skonio, šiek tiek žaluminio. Ne stebuklas, bet kitoks pojūtis.

Ne dėl to, kad tau patiks. Dėl to, kad pati patikrinsi. Pajausi savo paties kūno reakciją – gerai? blogai? toleruojamai?

Galbūt rytoj jau nebepilsi pusės maistinės vertės į šiukšlių dėžę. O galbūt nuspręsi, kad tai tau ne. Bet tu žinosi.