Sėdėjau gastroenterologo Andriaus kabinete ir laukiau tyrimo rezultatų. Buvau atėjęs dėl nuolatinio rėmens ir diskomforto ryjant. Ant stalo stovėjo mano gertuvė su yerba mate – arbata, kurią gėriau jau trejus metus kasdien.
„Ką čia geri?” – paklausė gydytojas, parodydamas į gertuvę.
„Yerba mate. Argentinietišką arbatą. Sako, labai sveika, pilna antioksidantų,” – atsakiau.
Andrius papurtė galvą: „Kaip karštą geri?”
„Na, kaip arbatą – verdančią, kaip įprasta.”
„Štai čia ir problema,” – pasakė jis rimtai. „Ši arbata, geriama labai karšta, yra oficialiai pripažintas tikėtinas kancerogenas.”
Ką sako Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra
Gydytojas paaiškino, kad Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra priskyrė labai karštus gėrimus, įskaitant yerba mate, 2A grupės kancerogenams.
„Problema ne pačioje arbatoje, o temperatūroje,” – sakė Andrius. „Kai vanduo viršija 65 laipsnius, jis nuolat pažeidžia stemplės audinį. Ląstelės nuolat traumuojamos, atsiranda lėtinis uždegimas, sutrinka DNR atstatymo mechanizmai.”
„Bet aš gėriau tik trejus metus,” – bandžiau teisintis.
„Užtenka. Epidemiologiniai tyrimai iš Pietų Amerikos, kur yerba mate geria kasdien, rodo reikšmingai padidėjusį stemplės vėžio dažnį,” – atsakė gydytojas.
Alkoholis ir tabako padaro dar blogiau
Andrius paklausė apie kitus įpročius.
„Rūkai? Geri alkoholį?”
„Taip, porą bokalų vyno savaitgaliais. Nerūkau,” – atsakiau.
„Alkoholis veikia kaip tirpiklis – padidina kancerogeninių medžiagų prasiskverbimą per gleivinę. Jei dar rūkytum – rizika būtų dar didesnė. Tyrimai rodo, kad vartojant yerba mate kartu su alkoholiu ir tabaku, rizikos ne sudedamos, o dauginamos,” – paaiškino jis.
Tai buvo naujiena, kurios nesitikėjau išgirsti.
Kam reikėtų visiškai atsisakyti šios arbatos
Gydytojas išvardijo grupes, kurioms yerba mate visiškai nerekomenduojama:
„Nėščios ir žindančios moterys – dėl kofeino ir bioaktyvių junginių, kurie prasiskverbia per placentą. Žmonės su refliuksu, opomis, uždegiminėmis žarnyno ligomis – arbata skatina rūgšties sekreciją. Jautrūs kofeinui – gali sukelti tachikardiją ir miego sutrikimus.”
„O jei labai noriu toliau gerti?” – paklausiau.
„Tada – tik šaltesnę ir retai,” – atsakė Andrius.
Kaip sumažinti riziką, jei vis tiek geri
Gydytojas davė konkrečius patarimus:
„Temperatūra – žemiau 65 laipsnių, geriausia apie 55-60. Palauk, kol arbata atvės. Dažnumas – ne daugiau 2-3 puodelių per savaitę, ne kasdien. Ir jokio alkoholio ar tabako tą pačią dieną,” – paaiškino jis.
Taip pat patarė reguliariai tikrintis, jei jaučiu bet kokį diskomfortą ryjant ar rėmenį.
„Ar verta rizikuoti dėl arbatos?” – paklausiau retoriškai.
„Tuos pačius antioksidantus gausi iš žalios arbatos ar žolelių – be rizikos stemplei,” – atsakė Andrius.
Tą vakarą žmona pamatė, kad neberuošiu savo įprastos yerba mate.
„Kas atsitiko? Nebegeri savo argentinietėkės?” – paklausė ji.
„Gydytojas pasakė, kad geriau negerčiau. Arba bent jau ne tokią karštą ir ne kasdien,” – atsakiau.
„O aš sakiau, kad per daug tos arbatos geri,” – atsakė ji.
Dabar, kai matau žmones geriančius verdančią yerba mate, prisimenu gydytojo Andriaus žodžius: problema ne pačioje arbatoje, o temperatūroje. Kartais paprasčiausi įpročiai kainuoja brangiausiai.
