Vien tik gleivių spalva negali galutinai parodyti infekcijos sunkumo. Skaidrios gleivės paprastai yra normalios, geltonos rodo imuninės sistemos suaktyvėjimą, o žalios – neutrofilų aktyvumą prieš patogenus. Priešingai paplitusiai nuomonei, žalios gleivės nebūtinai reiškia bakterinę infekciją, dėl kurios reikia vartoti antibiotikus. Medicininės pagalbos prireikia, jei kraujingos gleivės, tirštos geltonai žalios išskyros tęsiasi ilgiau nei 10-14 dienų arba lydi tokie simptomai kaip aukšta temperatūra ar stiprus skausmas. Papildomos savybės, tokios kaip konsistencija, kiekis ir kvapas, suteikia daugiau vertingos diagnostinės informacijos nei spalva.
Kvėpavimo takų išskyrų vaivorykštė: Ką reiškia skirtingos spalvos?
Kvėpavimo takų išskyrų vaivorykštė : Ką reiškia skirtingos spalvos?
Gleivės, ši klampi medžiaga, išklojanti kvėpavimo takus, yra vertingas diagnostinis rodiklis, nes keičia spalvas.
Skaidrios arba baltos gleivės paprastai rodo normalią funkciją arba nedidelį dirginimą.
Geltonos gleivės rodo, kad suaktyvėjo imuninė sistema, kuri siunčia baltuosius kraujo kūnelius kovoti su potencialia infekcija.
Žalia spalva atsiranda, kai neutrofilai, baltųjų kraujo kūnelių rūšis, susidūrę su bakterijomis išskiria verdoperooksidazę.
Rudos arba raudonos spalvos išskyros gali rodyti, kad jose yra kraujo, kuris gali atsirasti dėl sudirginimo arba rimtesnių būklių.
Pilka arba juoda spalva dažnai atsiranda dėl aplinkos teršalų, pavyzdžiui, dūmų arba dulkių dalelių.
Skaidrios ir geltonos gleivės: Normali imuninė reakcija ar ankstyva infekcija?
Tiriant kvėpavimo takų išskyras, skaidrios ir geltonos gleivės reiškia skirtingus organizmo gynybos mechanizmo etapus.
Skaidrios gleivės paprastai yra normalios, sudarytos iš vandens, baltymų ir antikūnų, kurie sulaiko daleles. Šios skaidrios išskyros sveikiems žmonėms atlieka įprastas apsaugines funkcijas.
Geltonos gleivės rodo aktyvų imuninės sistemos atsaką. Kai baltieji kraujo kūneliai kovoja su potencialiomis grėsmėmis, jie išskiria neutrofilų turinčius fermentus. Šios gelsvos spalvos ląstelės rodo, kad organizmas kovoja su galima infekcija.
Nors geltonos gleivės dažnai atsiranda ankstyvųjų infekcijų metu, jos taip pat gali atsirasti dėl alergijos ar aplinkos dirgiklių.
Ne visos geltonos gleivės reikalauja medicininio įsikišimo, tačiau į nuolatinius spalvos pakitimus reikia atkreipti dėmesį.
Mitai apie žalias gleives: Bakterinės infekcijos ryšio paneigimas
Jau kelis dešimtmečius medicinos folklore sklando gajus mitas, kad žalios gleivės neabejotinai rodo bakterinę infekciją, kuriai gydyti reikia antibiotikų.
Dabar moksliniai tyrimai paneigia šį supaprastinimą. Žalia spalva atsiranda dėl mieloperoksidazės – fermento, kurį išskiria baltieji kraujo kūneliai, kovojantys su bet kokia virusine ar bakterine infekcija. Žalias atspalvis rodo tik aktyvią imuninę reakciją, o ne konkretų patogeno tipą.
2005 m. žurnale „Journal of Clinical Microbiology” paskelbtas tyrimas parodė, kad nėra patikimo ryšio tarp gleivių spalvos ir bakterijų buvimo. Daugelio virusinių infekcijų vėlesnėse stadijose, besikaupiant imuninėms ląstelėms, atsiranda žalios spalvos išskyrų.
Dabar gydytojai, priimdami diagnostinius sprendimus, rekomenduoja vertinti papildomus simptomus– karščiavimo trukmę, nuovargio stiprumą ir specifinį skausmą, o ne vien gleivių spalvą.
Kada gleivių spalva iš tiesų reiškia susirūpinimą: Raudonos vėliavos, į kurias reikia atkreipti dėmesį
Nors vien pagal gleivių spalvą negalima galutinai nustatyti infekcijos tipo, tam tikri spalvos pokyčiai ir su jais susiję simptomai verčia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Reikia nedelsiant įvertinti rūdžių spalvos arba kruvinas gleives, nes jos gali rodyti kvėpavimo takų pažeidimą, tuberkuliozę arba vėžį.
Tirštos, geltonai žalios spalvos išskyros, trunkančios ilgiau nei 10-14 dienų, rodo įsisenėjusią infekciją. Be to, nerimą keliantys požymiai yra gleivės kartu su aukšta temperatūra (daugiau nei 38,3 °C), stiprus sinusų skausmas, pasunkėjęs kvėpavimas arba ilgiau nei tris savaites trunkantis nuolatinis kosulys.
Nemalonaus kvapo išskyros dažnai signalizuoja apie bakterijų įsitraukimą.
Imunokompromituoti asmenys turėtų nedelsdami kreiptis į gydytoją dėl bet kokių žymių gleivių pokyčių, nes šiose grupėse infekcijos gali greitai progresuoti.
Be spalvos: kitos svarbesnės gleivių savybės
Medicinos specialistai dažnai teikia didesnę diagnostinę reikšmę ne tik gleivių spalvai, bet ir kitoms jų savybėms.
Gleivių išsiskyrimo pastovumas, kiekis ir trukmė paprastai suteikia daugiau kliniškai svarbios informacijos.
Tirštos, lipnios išskyros gali rodyti dehidrataciją, o pernelyg gausios – uždegiminę reakciją.
Nuolatinės gleivės, besitęsiančios ilgiau nei 10-14 dienų, reikalauja medicininės pagalbos, neatsižvelgiant į jų spalvą.
Be to, diagnostinę reikšmę turi lydintys simptomai, tokie kaip karščiavimas, apsunkintas kvėpavimas ar veido skausmas.
Gleivių kvapas taip pat gali signalizuoti apie bakterines infekcijas, ypač jei išskyros yra aiškiai nemalonaus kvapo.
Jei yra kraujo ruoželių, reikia nedelsiant atlikti įvertinimą, nes tai gali reikšti ne įprastinę infekciją, o audinių pažeidimą, stiprų uždegimą ar patologiją.
Skambutis: Kada gydytis namuose, o kada kreiptis į gydytoją?
Sprendimas, ar tvarkyti išskyras iš nosies namuose, ar kreiptis į profesionalų gydytoją, labai priklauso ne tik nuo gleivių spalvos, bet ir nuo kelių pagrindinių veiksnių.
Simptomai, dėl kurių reikia kreiptis į gydytoją, yra šie: didesnis nei 38,3 °C karščiavimas, trunkantis ilgiau nei tris dienas, stiprus galvos skausmas, pasunkėjęs kvėpavimas, veido skausmas ar regėjimo pokyčiai.
Lengviems simptomams, trunkantiems iki 10 dienų, paprastai tinka gydymas namuose.
Trukmė rodo svarbą – ūmūs simptomai, pagerėjantys per savaitę, paprastai rodo virusines infekcijas, kurios išnyksta savarankiškai.
Jei simptomai išlieka ilgiau nei 10-14 dienų, ypač jei juos lydi veido spaudimas ar dantų skausmas, tai gali reikšti bakterinį sinusitą, kuriam reikia antibiotikų.
