Geltonosios voveraitės (Cantharellus cibarius) – vieni populiariausių grybų Lietuvoje, vertinami dėl unikalaus aromato ir universalaus panaudojimo virtuvėje. Nors dažniausiai jas pažįstame iš kiaušinienės su grybais ar padažų, šie miško lobiai slepia keletą netikėtų paslapčių, kurios gali nustebinti net ir patyrusius grybautojos.
Lietuvos miškų auksas po mikroskopu
Voveraitės Lietuvoje turi ypatingą statusą – tai vieni labiausiai mylimų grybų, kuriuos renkame kiekvieną vasaros pabaigą ir rudens pradžią. Mitybos ekspertai jau daugelį metų moko lietuvius, kaip sveikai maitintis, ir voveraitės dažnai minimos kaip vertingas miško gėrybių atstovos.
Vienas žinomas mitybos specialistas socialiniuose tinkluose, kur jo paskyrą seka šimtai tūkstančių žmonių, reguliariai dalijasi trumpais edukaciniais vaizdo įrašais, kuriuose lengvu, prieinamu stiliumi perteikia savo žinias. Neseniai jis paskelbė medžiagą, skirtą voveraitėms – vieniems vertingiausių grybų lietuviškoje virtuvėje.
„Voveraitės auga visur, visoje Žemėje, išskyrus Antarktidą,” – teigiama vaizdo įraše, pabrėžiant, kad jų paplitimo arealas yra įspūdingas ir nedaugelis grybų rūšių gali su jomis lygintis.
Kodėl voveraitėse nebūna kirmėlių?
Viena įdomiausių voveraičių paslapčių, kurią atskleidžia mitybos ekspertai – šie grybai turi natūralių savybių, dėl kurių juose beveik niekada neaptinkama kirmėlių. Tai tikra retenybė grybų pasaulyje!
„Voveraitės gamina natūralias medžiagas, kurios veikia kaip insekticidai ir nematocidai. Šios medžiagos atbaido vabzdžius ir kirminus,” – aiškinama ekspertų parengtoje medžiagoje.
Šiuose grybuse esantys junginiai – chinomanozės ir kitų specifinių polisacharidų kompleksai – natūraliai saugo voveraites nuo kenkėjų. Tai reiškia, kad grybautojams nereikia rūpintis dėl nemalonių siurprizų valymo metu – voveraitės beveik visada yra švarios ir be gyvių viduje.
Voveraitės nemėgsta vandens
Dar viena įdomi voveraičių savybė – jos yra hidrofobinės, tai reiškia, kad nemėgsta vandens. Mitybos specialistai pabrėžia, kad šių grybų nereikėtų mirkyti ar plauti dideliais kiekiais vandens.
„Geriausia voveraites valyti sausu šepetėliu arba labai greitai nuskalauti po tekančiu vandeniu. Ilgas mirkymas sunaikins jų skonį ir aromatą,” – perspėja ekspertai.
Ši savybė taip pat padeda paaiškinti, kodėl voveraitės dažnai auga sausesnėse miško vietose nei kiti grybai ir kodėl jos išlieka sveikos net po lietaus – vanduo nuslysta nuo jų paviršiaus, neįsigerdamas į grybą.
Kitos įdomybės apie voveraites
Mitybos ekspertai taip pat dalijasi kitomis mažiau žinomomis voveraičių savybėmis:
Maistinė vertė
Voveraitės yra itin vertingos maistine prasme. Jose gausu:
- Vitamino D (daugiau nei daugelyje kitų grybų)
- Vitamino C (tai retenybė tarp grybų)
- Kalio, vario ir seleno
- Antioksidantų
„100 gramų voveraičių patenkina beveik 40% dienos vitamino D poreikio. Tai ypač vertinga žiemos mėnesiais, kai Lietuvoje trūksta saulės,” – aiškina specialistai.
Nepakeičiamas skonis
Voveraitės pasižymi unikaliu skoniu, kurį sudėtinga atkartoti ar pakeisti:
„Šie grybai turi vaisių, ypač abrikosų, natas, kurių neturi jokia kita grybo rūšis. Būtent dėl to voveraitės yra tokios vertinamos aukšto lygio kulinarijoje,” – teigia kulinarijos ekspertai.
Lietuvos virtuvėje voveraitės dažniausiai naudojamos:
- Grybienei
- Kiaušinienei su grybais
- Padažams prie mėsos patiekalų
- Konservavimui
- Troškiniams
Istoriniai faktai
Lietuviškoje tradicijoje voveraitės visada užėmė ypatingą vietą:
„Senuose lietuviškuose receptuose voveraitės minimos kaip ‘miško auksas’, kuris buvo vertingesnis už kitus grybus. Mūsų protėviai tikėjo, kad voveraitės stiprina regėjimą dėl savo geltonos spalvos, primenančios saulę,” – pasakoja etnografai.
Lengvai atpažįstami, bet turi antrininkų
Nors voveraitės yra vienos lengviausiai atpažįstamų grybų, mitybos ir miško ekspertai perspėja, kad egzistuoja ir jų antrininkų:
„Netikroji voveraitė (Hygrophoropsis aurantiaca) nėra nuodinga, bet neturi voveraitėms būdingo skonio ir aromato. Ją galima atskirti pagal tamsesnę oranžinę spalvą ir tai, kad jos lakšteliai šakojasi,” – aiškina specialistai.
Geriausias laikas rinkti voveraites Lietuvoje
Lietuvoje voveraičių sezonas paprastai prasideda liepos viduryje ir tęsiasi iki spalio pradžios, priklausomai nuo oro sąlygų.
„Geriausias metas rinkti voveraites – po šiltų lietų, kai temperatūra siekia 15-22 laipsnius. Įdomu tai, kad voveraitės gali augti tose pačiose vietose dešimtmečius, todėl patyrę grybautojai saugo savo ‘voveraičių vietas’ kaip didžiausią paslaptį,” – atskleidžia grybavimo entuziastai.
Kaip teisingai paruošti voveraites?
Mitybos ekspertai pateikia keletą patarimų, kaip teisingai paruošti voveraites, išsaugant jų vertingas savybes:
- Nevirkite voveraičių ilgai – pakanka 5-7 minučių
- Geriausia jas kepti sausoje keptuvėje, kol išgaruos natūralus vanduo, ir tik tada pridėti sviesto
- Nenaudokite stiprių prieskonių, kurie užgožtų natūralų voveraičių skonį
- Džiovintose voveraitėse išlieka daugiau maistinių medžiagų nei konservuotose
„Voveraitės yra vienas nedaugelio grybų, kuriuos galima valgyti žalius, nors to nerekomenduojame. Jų antimikrobinės savybės yra tokios stiprios, kad jose retai kada aptinkama patogeninių bakterijų,” – pažymi ekspertai.
Tad kitą kartą, kai leisitės į mišką ieškoti šio „miško aukso”, prisiminkite – voveraitės ne tik skanus, bet ir unikalus grybas, turintis savybių, kurios išskiria jį iš kitų. O kai parsinešite namo, pagalvokite apie tas paslaptis, kurias slepia šie nedideli, bet galingi miško lobiai, prieš paruošdami juos vakarienei.
