Visi savo namus laikome tvirtove, kur niekas negali mums pakenkti. Bet šiais laikais viskas ne visai taip. Namuose gali slypėti daugybė pavojų, apie kuriuos daugelis net nesusimąsto.

Daugelyje daiktų ir preparatų yra metileno chlorido, formaldehido ir nitrobenzeno, kurie laikomi kancerogeniniais ir yra kasdien naudojamuose daiktuose, tokiuose kaip šampūnai, dažai, guma, kvepalai, plastikas.

Nors šios medžiagos ir kiti pavojingi junginiai yra reguliuojami įstatymais, jie vis tiek patenka į mūsų namus per įprastus produktus. Sužinokime, kokie kasdieniški daiktai gali kelti rimtą pavojų jūsų sveikatai ir kaip sumažinti šią riziką.

1. Valymo priemonės – kasdienė chemija po ranka

Įvairios valymo priemonės yra bene dažniausiai naudojami cheminiai produktai namuose. Stiprūs valikliai, balinimo priemonės, dezinfekantai – visi jie padeda palaikyti švarą, tačiau kartu gali kelti rimtą pavojų.

Pavojingos medžiagos:

• Chloro junginiai – dažnai randami balikliuose
• Amoniako junginiai – daugelyje langų ir stiklo valiklių
• Natrio hidroksidas – dažnai naudojamas kanalizacijos vamzdžių valikliuose
• Glikolio eteriai – randami daugelyje universalių valiklių

Galimas poveikis sveikatai:

• Kvėpavimo takų dirginimas ir astmos priepuoliai
• Odos nudegimai ir dirginimas
• Akių pažeidimai
• Ilgalaikis poveikis plaučiams

Saugesnės alternatyvos:

• Actas ir soda – natūralūs valikliai daugumai paviršių
• Ekologiški, sertifikuoti valikliai be agresyvių cheminių medžiagų
• Garinis valymas – efektyvus būdas dezinfekuoti nenaudojant chemikalų

Kaip sumažinti riziką:

• Visada naudokite pirštines dirbdami su valymo priemonėmis
• Užtikrinkite gerą ventiliaciją – atidarykite langus
• Niekada nemaišykite skirtingų valymo priemonių, ypač baliklio ir amoniako
• Laikykite šias priemones vaikams nepasiekiamoje vietoje

2. Oro gaivikliai ir kvepalai – kvapnus pavojus

Daugelis mūsų mėgsta, kad namai kvepėtų maloniai. Oro gaivikliai, kvepiantys žvakės, elektroniniai gaivikliai – visi jie sukuria malonią atmosferą, tačiau gali turėti nemalonių pasekmių.

Pavojingos medžiagos:

• Ftalatai – chemikalai, padedantys išlaikyti kvapą
• Formaldehidas – dažnai išsiskiria degimo metu
• Benzenas ir kitų lakių organinių junginių – naudojami kaip tirpikliai
• Sintetiniai muskusai – ilgai išliekantys kvapų komponentai

Galimas poveikis sveikatai:

• Endokrininės sistemos sutrikdymas
• Astma ir alergijos
• Migrenos
• Odos dirginimas
• Galimas kancerogeninis poveikis ilgalaikio naudojimo atveju

Saugesnės alternatyvos:

• Natūralūs eteriniai aliejai
• Džiovinti augalai ir žolelės
• Vėdinimas ir natūrali oro cirkuliacija
• Aktyvinta anglis kvapams absorbuoti

Kaip sumažinti riziką:

• Ribokite sintetinių oro gaiviklių naudojimą
• Jei naudojate žvakes, rinkitės pagamintas iš sojų ar bičių vaško
• Užtikrinkite gerą ventiliaciją, kai naudojate bet kokius kvapiuosius produktus
• Stebėkite, ar nėra reakcijos – čiaudėjimo, ašarojimo ar odos bėrimo

3. Baldai – patogumo kaina

Minkšti baldai, ypač pigesnės kategorijos, dažnai gaminami naudojant įvairias chemines medžiagas, kurios gali išsiskirti į orą ir kelti grėsmę sveikatai.

Pavojingos medžiagos:

• Formaldehidas – naudojamas presuotoje medienoje ir klijuose
• Polibromintas difenilo eteris (PBDE) – dažnas ugniai atspariose medžiagose
• Izocianatai – naudojami putų gamyboje
• Metileno chloridas – randamas kai kuriuose medienos lakinimo produktuose

Galimas poveikis sveikatai:

• Kvėpavimo takų sutrikimai
• Akių, nosies ir gerklės dirginimas
• Galvos skausmai ir svaigimas
• Ilgalaikis poveikis – galimas ryšys su vėžiu

Saugesnės alternatyvos:

• Baldai iš natūralių medžiagų – medienos, bambuko, natūralaus audinio
• Ekologiški baldai su atitinkamais sertifikatais
• Antikvariniai baldai (pagaminti prieš masinį sintetinių medžiagų naudojimą)
• Naujų baldų vėdinimas prieš naudojimą

Kaip sumažinti riziką:

• Vėdinkite naujus baldus lauke arba gerai ventiliuojamoje patalpoje prieš naudojimą
• Reguliariai siurbkite ir valykite baldus, kad pašalintumėte dulkes, kuriose kaupiasi cheminės medžiagos
• Rinkitės baldus be ugniai atsparių medžiagų, jei įmanoma
• Stebėkite, ar nėra nemalonaus kvapo – tai gali būti ženklas, kad išsiskiria pavojingos medžiagos

4. Elektronika – modernus pavojus

Šiuolaikiniuose namuose pilna elektronikos – nuo kompiuterių ir telefonų iki televizorių ir buitinių prietaisų. Tačiau šie prietaisai gali išskirti pavojingas medžiagas, ypač kai įkaista.

Pavojingos medžiagos:

• Bromintos liepsnos lėtikliai – naudojami elektronikos komponentuose
• Kadmis ir švinas – vis dar randami kai kuriuose elektronikos elementuose
• Polivinilchloridas (PVC) – dažnai naudojamas laidų izoliacijai
• Berilis – naudojamas kai kuriuose elektroniniuose komponentuose

Galimas poveikis sveikatai:

• Endokrininės sistemos sutrikimai
• Neurologinės problemos
• Reprodukcinės sistemos sutrikimai
• Kai kurių tipų vėžio rizikos padidėjimas

Saugesnės alternatyvos:

• Elektronika su ekoženklais ir sertifikatais
• Senų prietaisų tinkamas perdirbimas, o ne laikymas namuose
• Mažesnis elektronikos prietaisų kiekis namuose

Kaip sumažinti riziką:

• Reguliariai valykite elektronikos prietaisus, kad sumažintumėte dulkių kaupimąsi
• Išjunkite prietaisus, kai jų nenaudojate – tai sumažins kaitimą ir cheminių medžiagų išsiskyrimą
• Laikykite elektronikos prietaisus gerai ventiliuojamose vietose
• Nepalikite įkraunamų prietaisų įkroviklyje ilgiau nei būtina

5. Plastikai – nematomos pavojingos dalelės

Plastikas yra visur – nuo maisto pakuočių iki virtuvės įrankių, žaislų ir buitinių daiktų. Nors patogus ir pigus, jis gali išskirti pavojingas chemines medžiagas, ypač kai kaitinamas ar dėvisi.

Pavojingos medžiagos:

• Bisfenolis A (BPA) – naudojamas kietuose plastikuose
• Ftalatai – minkština plastiką ir randami PVC produktuose
• Polistirolas – naudojamas putplastyje ir vienkartiniuose induose
• Mikroplastikas – smulkios dalelės, kurios atsiranda skaidantis plastikui

Galimas poveikis sveikatai:

• Hormonų sistemos sutrikimai
• Reprodukcinės sistemos problemos
• Vystymosi sutrikimai
• Potencialus kancerogeninis poveikis

Saugesnės alternatyvos:

• Stikliniai, keraminiai ar nerūdijančio plieno indai
• Natūralios medžiagos – medis, bambukas, audinys
• Plastikas be BPA ir ftalatų
• Daugkartinio naudojimo produktai vietoj vienkartinių

Kaip sumažinti riziką:

• Nekaitinkite maisto plastikiniuose induose, ypač mikrobangų krosnelėje
• Nenaudokite susidėvėjusių ar subraižytų plastikinių indų
• Rinkitės produktus su užrašais „be BPA”, „be ftalatų”
• Venkite maisto, supakuoto į plastiką, ypač riebaus maisto

6. Kosmetika ir asmens higienos priemonės – grožio pavojai

Kasdien naudojame daugybę kosmetikos ir higienos produktų – nuo šampūnų ir dušo gelių iki makiažo priemonių ir kvepalų. Šiuose produktuose gali būti daug probleminių medžiagų.

Pavojingos medžiagos:

• Parabenai – konservantai, dažnai naudojami kosmetikoje
• Triclosan – antibakterinė medžiaga
• Sintetiniai kvapai – gali sukelti alergijas
• Nitrobenzenas – randamas kai kuriuose kvepaluose
• Formaldehidas ir formaldehido išskiriantys konservantai – naudojami daugelyje produktų

Galimas poveikis sveikatai:

• Odos dirginimas ir alergijos
• Endokrininės sistemos sutrikimai
• Kvėpavimo takų problemos
• Galimas ryšys su kai kurių tipų vėžiu

Saugesnės alternatyvos:

• Natūrali kosmetika su sertifikatais
• Namų gamybos kosmetika iš paprastų ingredientų
• Produktai be kvapų ir dažiklių
• Minimalus kosmetikos naudojimas

Kaip sumažinti riziką:

• Skaitykite etiketes ir venkite produktų su probleminėmis medžiagomis
• Rinkitės produktus su ekologiškais sertifikatais
• Nenaudokite pasibaigusio galiojimo kosmetikos
• Sumažinkite naudojamų produktų kiekį – paprastesnis grožio režimas reiškia mažiau cheminių medžiagų

Kaip apsaugoti save ir savo šeimą?

Nors visiškai išvengti cheminių medžiagų šiuolaikiniame pasaulyje neįmanoma, galite imtis veiksmų, kad sumažintumėte riziką:

1. Skaitykite etiketes

Išmokite atpažinti probleminius ingredientus ir venkite produktų, kuriuose jų yra. Štai keletas „raudonos vėliavos” ingredientų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:

• Parabens (parabenai)
• Phthalates (ftalatai)
• Triclosan
• Formaldehyde (formaldehidas)
• Sodium lauryl sulfate (natrio laurilsulfatas)
• Fragrance arba Parfum (kvapai – po šiais žodžiais gali slėptis šimtai neįvardytų cheminių medžiagų)

2. Vėdinkite namus

Reguliarus vėdinimas padeda sumažinti cheminių medžiagų koncentraciją uždarose patalpose:

• Atidarykite langus kasdien bent 15-30 minučių
• Įsigykite oro valymo sistemą su HEPA filtru
• Naudokite ventiliatorius, kad pagerintumėte oro cirkuliaciją

3. Rinkitės natūralias alternatyvas

Kai įmanoma, rinkitės produktus iš natūralių medžiagų:

• Medvilnės, lino, vilnos tekstilė
• Mediniai, keraminiai ar stikliniai namų apyvokos daiktai
• Ekologiški valikliai be agresyvių cheminių medžiagų
• Natūrali kosmetika

4. Reguliariai valykite namus

Dulkės yra pagrindinė cheminių medžiagų kaupimosi vieta namuose:

• Siurbkite su HEPA filtru
• Reguliariai valykite drėgnu būdu
• Dažniau skalbkite tekstilę
• Naudokite specialius dulkių surinkimo įrankius

5. Atsakingai išmeskite pavojingus produktus

Netinkamai išmesti cheminiai produktai gali kelti pavojų aplinkai ir grįžti pas mus per vandenį ar orą:

• Pasidomėkite, kaip jūsų mieste reikia tvarkyti pavojingas atliekas
• Neišpilkite cheminių medžiagų į kanalizaciją
• Pasibaigusio galiojimo vaistus grąžinkite į vaistines

Ekspertų patarimai

Dr. Elena Kazlauskienė, toksikologė: „Didžiausią pavojų kelia ne vienkartinis kontaktas su chemine medžiaga, o nuolatinis, ilgalaikis mažų dozių poveikis. Būtent todėl svarbu atkreipti dėmesį į kasdien naudojamus produktus.”

Prof. Jonas Petrauskas, aplinkos sveikatos specialistas: „Patalpose cheminių medžiagų koncentracija gali būti 2-5 kartus didesnė nei lauke. Kadangi viduje praleidžiame apie 90% laiko, svarbu pasirūpinti, kad šis oras būtų kuo švaresnis.”

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar visos šios medžiagos iš tiesų kelia pavojų, jei jų koncentracija produktuose yra maža?

Nors kai kurių medžiagų koncentracija gali būti maža, problemą kelia kumuliacinis (kaupimosi) efektas ir įvairių cheminių medžiagų sąveika. Be to, kai kurios medžiagos, pavyzdžiui, endokrininės sistemos disruptoriai, gali turėti poveikį net labai mažomis dozėmis.

Ar gaminiams taikomi saugumo standartai?

Taip, daugeliui produktų taikomi saugumo standartai, tačiau reguliavimas dažnai atsilieka nuo mokslinių tyrimų. Be to, ne visos potencialiai pavojingos medžiagos yra reguliuojamos, o kombinuotas skirtingų medžiagų poveikis dažnai lieka neištirtas.

Kaip sužinoti, ar produktas tikrai ekologiškas ir saugus?

Ieškokite patikimų sertifikatų, tokių kaip EU Ecolabel, Nordic Swan, NATRUE, COSMOS, EWG Verified. Taip pat verta pasidomėti, ar gamintojas atskleidžia visą informaciją apie savo produktų sudėtį.

Ar galima visiškai išvengti pavojingų cheminių medžiagų namuose?

Visiškai išvengti šiuolaikiniame pasaulyje praktiškai neįmanoma, tačiau galima ženkliai sumažinti jų kiekį renkantis saugesnius produktus, užtikrinant gerą ventiliaciją ir reguliariai valant namus.

Mūsų namai turėtų būti saugi vieta, tačiau kasdieniški daiktai gali slėpti nematomus pavojus. Sąmoningai rinkdamiesi produktus, atidžiai skaitydami etiketes ir ieškodami saugesnių alternatyvų, galime gerokai sumažinti savo ir savo šeimos narių kontaktą su pavojingomis cheminėmis medžiagomis. Sveikata yra brangiausias turtas, todėl verta investuoti laiko ir pastangų ją saugant.

Šis straipsnis parengtas tik informaciniais tikslais ir nėra medicininė konsultacija. Visada konsultuokitės su sveikatos priežiūros specialistais, jei turite klausimų dėl konkrečių medžiagų poveikio jūsų sveikatai.