Grybavimas – viena maloniausių rudens pramogų, tačiau neatsargumas gali baigtis tragiškai. Kaip atpažinti pavojingus grybus, kokių taisyklių laikytis miške ir ką daryti apsinuodijus – svarbi informacija kiekvienam grybautojui.
Kodėl grybavimas gali būti pavojingas?
Sena grybauto patarlė sako: „Visi grybai valgomi, bet kai kurie tik vieną kartą”. Šis liaudies išminties perlas slepia rimtą tiesą – netinkamo grybo suvartojimas gali sukelti sunkų apsinuodijimą, o kai kuriais atvejais net mirtį. Kasmet Lietuvoje fiksuojama dešimtys apsinuodijimo grybais atvejų, o pasaulyje – tūkstančiai.
Kodėl taip nutinka? Yra kelios pagrindinės priežastys:
- Nuodingų grybų panašumas į valgomuosius – kai kurie mirtinai nuodingi grybai išoriškai labai panašūs į valgomas rūšis
- Nepakankamos žinios – grybautojų pasitikėjimas savimi dažnai viršija jų realias žinias apie grybus
- Pasikliovimas liaudiškais metodais – daugelis mitų apie grybų atpažinimą yra klaidingi ir pavojingi
- Užterštų vietų grybavimas – grybai gali sukaupti sunkiuosius metalus ir kitus teršalus iš aplinkos
Pavojingiausi grybai, kuriuos būtina atpažinti
1. Žalsvoji musmirė (Amanita phalloides) – mirtinas pavojus
Žalsvoji musmirė yra vienas pavojingiausių grybų pasaulyje, atsakingas už daugiau nei 90% mirčių nuo grybų apsinuodijimo.
Kaip atpažinti:
- Žalsva ar balsva kepurėlė, kartais su alyvuotu atspalviu
- Baltos plokštelės po kepurėle
- Baltas kotas su žiedu
- Maišiukas (volva) prie koto pagrindo
- Neturi specialaus kvapo
Su kuo dažniausiai painiojama: su žaliuoke, pievagrybiais, žaliaviršiu ausiagrybu
Kodėl pavojinga: Savo sudėtyje turi amatoksinų, kurie pažeidžia kepenis ir inkstus. Net mažas kiekis gali būti mirtinas. Simptomai pasireiškia vėlai – po 6-24 valandų, kai toksinai jau būna padarę rimtą žalą.
2. Raudonoji musmirė (Amanita muscaria) – ryškus įspėjimas
Nors dėl savo ryškios išvaizdos raudonoji musmirė retai supainiotina su valgomais grybais, kasmet pasitaiko apsinuodijimo atvejų.
Kaip atpažinti:
- Ryški raudona kepurėlė su baltais taškeliais
- Baltos plokštelės
- Baltas kotas su žiedu
- Gumbuotas pagrindas
Su kuo dažniausiai painiojama: kartais painiojama su valgomąja ūmėde dėl panašios spalvos
Kodėl pavojinga: Turi toksinų, kurie veikia centrinę nervų sistemą, sukelia haliucinacijas, pykinimą, vėmimą. Nors retai sukelia mirtį, apsinuodijimas labai nemalonus.
3. Paprastoji nuosėdė (Galerina marginata) – maža, bet mirtina
Šis nedidelis grybas auga ant pūvančios medienos ir yra ypač pavojingas, nes turi tų pačių toksinų kaip žalsvoji musmirė.
Kaip atpažinti:
- Nedideli, 2-5 cm skersmens
- Rudos spalvos kepurėlė
- Kotas plonas, su žiedu
- Rudi sporai
Su kuo dažniausiai painiojama: su valgomomis pievabudėmis, žieminėmis kempinukėmis
Kodėl pavojinga: Turi amatoksinų, kurie sukelia kepenų ir inkstų pažeidimus. Mirtinai pavojinga net suvalgius nedidelį kiekį.
4. Baltoji musmirė (Amanita virosa) – „mirties angelas”
Dar vienas itin pavojingas musmirių šeimos grybas, dėl savo baltos spalvos vadinamas „mirties angelu”.
Kaip atpažinti:
- Visiškai balta, blizganti kepurėlė
- Baltos plokštelės
- Baltas kotas su žiedu
- Maišiukas (volva) prie koto pagrindo
Su kuo dažniausiai painiojama: su jaunais pievagrybiais, baltaisiais kazlėkais
Kodėl pavojinga: Kaip ir žalsvoji musmirė, turi amatoksinų, kurie sukelia kepenų ir inkstų pažeidimus. Gali būti mirtina.
5. Pilkšvoji stirnabudė (Entoloma sinuatum) – klaidingas išorinis grožis
Šis didelis, įspūdingas grybas gali suklaidinti net patyrusius grybautojus.
Kaip atpažinti:
- Didelė, pilkšva ar smėlio spalvos kepurėlė
- Rausvas atspalvis plokštelėse
- Rožiniai sporai
- Charakteringas miltų kvapas
Su kuo dažniausiai painiojama: su valgomais kazlėkais, voveruškėmis (dėl panašios spalvos)
Kodėl pavojinga: Sukelia stiprų virškinamojo trakto sutrikimą, vėmimą, viduriavimą. Retai mirtina, bet apsinuodijimas labai nemalonus ir gali trukti keletą dienų.
6. Nuodingoji bobausis (Gyromitra esculenta) – pavasario pavojus
Šis grybas auga pavasarį ir dėl savo neįprastos formos dažnai traukia grybautojų dėmesį.
Kaip atpažinti:
- Nereguliari, raukšlėta, „smegenų formos” kepurėlė
- Ruda ar rausvai ruda spalva
- Tuščiaviduris kotas
Su kuo dažniausiai painiojama: su valgomaisiais briedžiukais, tikraisiais baravykais
Kodėl pavojinga: Turi giromitriną, kuris sukelia kepenų pažeidimus. Kai kuriose šalyse laikomas valgomu po specialaus apdorojimo, tačiau ekspertai rekomenduoja visiškai jo vengti.
Mirtinai pavojingi mitai apie grybų atpažinimą
Daugybė liaudiškų „metodų” grybų saugumui nustatyti yra visiškai klaidingi ir gali lemti tragiškas pasekmes:
Mitas 1: „Jei grybus graužia gyvūnai, jie nepavojingi žmonėms”
Tiesa: Daugelis gyvūnų ir vabzdžių turi kitokią medžiagų apykaitą nei žmonės. Jie gali būti atsparūs toksinams, kurie mums yra mirtini.
Mitas 2: „Sidabrinis šaukštas ar svogūnas patamsės verdant nuodingus grybus”
Tiesa: Tai visiška netiesa. Jokie pakitimai verdant neparodo, ar grybai nuodingi.
Mitas 3: „Nuodingi grybai visuomet turi nemalonų skonį ar kvapą”
Tiesa: Daugelis mirtinai nuodingų grybų, įskaitant žalsvąją musmirę, turi malonų skonį ir aromatą.
Mitas 4: „Nuodingų grybų kotas lūžta, o valgomų – trūkinėja skaidulomis”
Tiesa: Koto struktūra nėra patikimas nuodingumo indikatorius. Daugelis nuodingų grybų turi tokią pačią koto struktūrą kaip ir valgomieji.
Mitas 5: „Virinimas ar marinavimas sunaikina grybuose esančius toksinus”
Tiesa: Kai kurių grybų toksinai, ypač amatoksinai, yra atsparūs karščiui ir rūgštims. Jie nesuirs nei virinant, nei marinuojant.
Saugaus grybavimo taisyklės
1. Mokykitės prieš einant į mišką
- Įsigykite patikimą grybų atlasą su kokybiškais spalvotais paveikslėliais
- Dalyvaukite grybavimo ekskursijose su patyrusiomis gidais
- Mokykitės atpažinti ne tik valgomus, bet ir nuodingus grybus – tai padės išvengti klaidų
2. Laikykitės auksinės taisyklės
Jei abejojate – išmeskite. Niekada nerizikuokite, jei nesate 100% tikri dėl grybo rūšies.
3. Rinkite tik gerai žinomus grybus
Pradedantieji grybautojai turėtų apsiriboti lengvai atpažįstamomis, neklaidinančiomis rūšimis:
- Baravykai
- Voveraitės
- Raudonviršiai
- Lepšės
4. Teisingai ruoškite grybus
- Nepatariama valgyti žalių grybų – net valgomi grybai žali gali sukelti virškinimo sutrikimus
- Valgomus grybus būtina tinkamai termiškai apdoroti
- Nemaišykite skirtingų, neatpažintų grybų rūšių – tai apsunkins nustatyti, kuris grybas sukėlė apsinuodijimą
5. Venkite pavojingų vietų
- Nerinkite grybų prie judrių kelių, pramoninių zonų
- Venkite užterštų, šiukšlėmis užgrioztų miško plotų
- Nerinkite grybų iš pažeistų, apipuvusių, pažeistų vabzdžių ar pelėsio
Apsinuodijimo grybais simptomai ir pirmoji pagalba
Apsinuodijimo požymiai
Simptomai gali pasireikšti nuo kelių minučių iki 24 valandų po grybų suvartojimo:
- Pykinimas ir vėmimas
- Pilvo skausmai ir viduriavimas
- Prakaitavimas
- Svaigulys, sumišimas
- Regos sutrikimai
- Traukuliai
- Gelta (pasireiškia vėliau, rodo kepenų pažeidimą)
Ypač pavojingi ženklai
- Simptomai, prasidedantys po 6-24 valandų – dažnai rodo apsinuodijimą amatoksinais, kurie yra itin pavojingi
- Gelta, tamsus šlapimas – rodo kepenų pažeidimą
- Sumažėjęs šlapimo kiekis – gali rodyti inkstų pažeidimą
Pirmoji pagalba
Jei įtariate apsinuodijimą grybais:
- Nedelsiant kreipkitės medicininės pagalbos – skambinkite 112 arba apsinuodijimų kontrolės centrui
- Jei įmanoma, išsaugokite grybų likučius – tai padės medikams greičiau nustatyti apsinuodijimo priežastį
- Nesukelkite vėmimo, nebent tai pataria medicinos specialistas
- Nepradėkite gydytis patys – kai kurios „liaudiškos” priemonės gali pabloginti būklę
Ekspertų patarimai
Dr. Algirdas Miškininis, mikologas: „Didžiausia grybautojų problema – pervertinamas pasitikėjimas savimi. Daugelis mano, kad puikiai atpažįsta grybus, nors iš tiesų žino tik kelis pagrindinius požymius. Visada rekomenduoju mokytis atpažinti ne tik valgomus, bet ir pavojingus grybus – tai gerokai sumažina klaidų riziką.”
Gydytoja toksikologė Jūratė Pažėrienė: „Apsinuodijimo amatoksinais atvejais labai svarbus greitas reagavimas. Deja, problema ta, kad simptomai pasireiškia vėlai, kai toksinai jau būna padarę žalą kepenims. Todėl prevencija – vienintelis patikimas būdas išvengti tragedijos.”
Grybavimo sezonas Lietuvoje
Lietuvoje grybavimo sezonas prasideda vasaros pabaigoje ir tęsiasi iki vėlyvo rudens, kartais net iki pirmųjų šalnų. Žinant, kada ir kur ieškoti, galima rasti įvairių grybų rūšių:
- Rugpjūtis – pasirodo pirmieji baravykai, voveraitės, raudonviršiai
- Rugsėjis – intensyviausias grybavimo metas, galima rasti beveik visas populiarias valgomų grybų rūšis
- Spalis – vėlyvieji grybai: žaliuokės, rudmėsės, vėlyvieji baravykai
- Lapkritis – žieminės kempinukės, kurios auga net esant žemesnei temperatūrai
Dažniausiai užduodami klausimai
Klausimas: Ar saugu eiti grybauti su vaikais?
Atsakymas: Taip, bet su sąlyga, kad vaikai bus atidžiai prižiūrimi. Grybavimas yra puiki galimybė mokyti vaikus apie gamtą, tačiau būtina užtikrinti, kad jie neliestų ir neragautų neatpažintų grybų. Patartina vaikams duoti rinkti tik aiškiai atpažįstamus, saugius grybus ir visada patikrinti jų radinį.
Klausimas: Ar tiesa, kad antrą kartą virinti grybus pavojinga?
Atsakymas: Tai mitas. Tinkamai paruošti ir laikomi virti grybai gali būti saugiai pašildomi. Svarbiausia juos laikyti šaldytuve ir suvartoti per 2-3 dienas. Tačiau atminkite, kad pakartotinis šildymas nepadarys nuodingų grybų saugiais.
Klausimas: Ar galima grybauti nėščiosioms?
Atsakymas: Nėščiosioms pats grybavimas yra saugi veikla, tačiau dėl grybų vartojimo nėštumo metu verta pasitarti su gydytoju. Kai kurie grybai, net ir valgomi, gali būti sunkiau virškinami, o apsinuodijimo rizika nėštumo metu kelia papildomą pavojų.
Klausimas: Kaip patikrinti, ar miško vieta nėra užteršta?
Atsakymas: Visiškai patikrinti be specialių tyrimų neįmanoma, todėl rekomenduojama laikytis bendrinių taisyklių: venkite grybavimo prie judrių kelių (bent 300 m atstumu), pramoninių zonų, atliekų sąvartynų, intensyvios žemdirbystės plotų. Geriausia grybauti saugomose teritorijose, nacionaliniuose parkuose.
Klausimas: Ar bet kokie grybai, augantys ant medžių, yra saugūs?
Atsakymas: Ne. Nors daugelis ant medžių augančių grybų yra nevalgomi dėl kietos tekstūros, tarp jų pasitaiko ir nuodingų rūšių. Be to, net ir valgomi medienos grybai, kaip paprastoji alksniabudė ar žvynuotoji skylėtbudė, gali sukelti alergines reakcijas jautriems žmonėms.
Grybavimas – viena maloniausių rudens pramogų, suteikianti ne tik skanaus maisto, bet ir galimybę pabūti gamtoje. Tačiau nepamirškite: jūsų saugumas priklauso nuo žinių ir atsargumo. Geriau grįžti namo su tuščiu krepšiu, nei rizikuoti sveikata ar gyvybe dėl abejotino grybo. Kaip sako patyrę grybautojai: „Abejoji – neimk!”
Šis straipsnis parengtas tik informaciniais tikslais. Visada konsultuokitės su patyrusiais grybautojais ar mikologais, jei nesate tikri dėl grybų rūšies identifikavimo.
