Sodininkas pasirinko gyvą eglės gyvatvorę vietoj betoninės sienos, kad visus metus užtikrintų privatumą, malonų kvapą, oro valymą ir draugiškesnį gatvės vaizdą. Ankstyvą pavasarį palei esamą grandinę tvorą buvo pasodinta apie 300 eglės sodinukų 20 cm atstumu vienas nuo kito, kamienai išlyginti, o šaknys užpiltos žemėmis. Po 12 metų gyvatvorė sudarė ištisinę, susipynusią, maždaug 3 m aukščio barjerą, pro kurį niekas negali prasibrauti. Toliau pateikiama daugiau informacijos apie priežiūrą, privalumus ir riziką.
Kodėl sodininkas pasirinko gyvą eglės gyvatvorę vietoj betoninės sienos
Pasirinkdamas gyvą eglės gyvatvorę vietoj betoninės sienos, sodininkas prioritetą teikė visus metus trunkančiam privatumui, estetinėms savybėms ir oro valymo privalumams, kuriuos suteikia tankūs spygliuočių sodinukai. Šis sprendimas atspindėjo paslaugų orientuotus prioritetus: sukurti svetingą, sveiką ribą kaimynams ir praeiviams, vengiant neasmeniškos infrastruktūros.
Praktiniai sumetimai apėmė ilgalaikį dengimą be sezoninio lapų kritimo, kvepiančių spygliuočių aromatą ir gatvės bei kiemo vaizdo pagerinimą. Buvo pripažinti kompromisai: biologinės priežiūros poreikiai ir šaknų poveikis.
Pirmenybė buvo teikiama medelynuose auginamoms medžių rūšims ir profilaktinei priežiūrai, atitinkančiai valdymo tikslus. Apskritai, gyva gyvatvorė buvo pasirinkta siekiant užtikrinti ilgalaikes, bendruomenei palankias savybes, o ne tik apribojimą.
Kaip buvo pasodinti 300 sodinukai ir kaip gyvatvorė atrodo po 12 metų
Pasirinkus gyvą eglės gyvatvorę vietoj betoninės sienos, sodininkas pasodino maždaug 300 eglės sodinukų viena eilute palei esamą grandinę tvorą, kiekvieną sodinuką, ne aukštesnį kaip 30 cm, sodindamas 20 cm intervalais.
Sodinimas vyko ankstyvą pavasarį, sodinukai buvo įsigyti iš specializuotos medelyno, duobės iškasti taip, kad kamienai būtų išlyginti, šaknys įtvirtintos vertikaliai ir tvirtai užpiltos.
Po dvylikos metų gyvatvorė pasiekė maždaug 3 m aukštį, suformuodama ištisinę, tankią užtvarą, matomą iš gatvės ir kiemo. Šakos susipynė, užkertant kelią praėjimui; nuolatinis spygliuočių aromatas lydėjo vienodą, praktišką žalią užtvarą, kuri dabar apibrėžia sklypą.
Priežiūra, privalumai ir svarbūs trūkumai, kuriuos reikia įvertinti
Kaip gyva užtvara, eglės gyvatvorė reikalauja reguliarios priežiūros – reguliarių patikrinimų, tikslingų grybelinių ligų ir kerpių gydymo priemonių bei retkarčiais genėjimo – siekiant išsaugoti jos tankią formą ir sveikumą.
Sodo darbininkai turėtų planuoti prevencinius purškimus, pašalinti pažeistas spygles ir stebėti dirvos drėgnumą, kad sumažintų su stresu susijusį pažeidžiamumą.
Privalumai: nuolatinis privatumas, visus metus žaliuojanti augmenija, geresnė oro kokybė ir viešąją erdvę praturtinantis spygliuočių aromatas.
Svarbūs trūkumai: jautrumas grybelinėms ligoms ir kerpėms, galimas lapų nudžiūvimas ir agresyvi šaknų sistema, kuri gali išstumti arba sunaikinti vaisinius medžius, augančius 2–3 metrų atstumu.
Siekiant sumažinti riziką, reikia įsigyti sveikus sodinukus ir suplanuoti atstumus tarp jų.
