Tarp dietų entuziastų išpopuliarėjo praktika visas dienos kalorijas suvartoti vieno valgymo metu. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai kelia didelį susirūpinimą dėl jos poveikio širdies ir kraujagyslių bei neurologinei sveikatai. Mokslininkai užfiksavo, kad tai praktikuojančių asmenų kraujospūdis padidėjo, sutriko elektrolitų pusiausvyra ir pablogėjo kognityviniai gebėjimai. Nors trumpam gali sumažėti svoris, medicinos ekspertai vis dažniau abejoja, ar šie greiti rezultatai pateisina galimą ilgalaikę žalą svarbiausioms organizmo sistemoms. Įrodymai rodo, kad alternatyvūs badavimo būdai gali duoti panašią naudą be didelės rizikos.
Mokslas apie OMAD: kaip ilgalaikis badavimas veikia jūsų organizmą
OMAD (angl. One Meal a Day) dieta yra kraštutinė protarpinio badavimo forma, kai per vieną valandą suvartojama visa per dieną suvartojama kalorijų norma, o po to 23 valandas badaujama.
Ilgalaikio badavimo metu organizmas išeikvoja gliukozės atsargas ir pereina į ketozę, degindamas riebalus energijai gauti. Šis medžiagų apykaitos pokytis sukelia autofagiją– ląstelių valymo procesą, kurio metu pašalinami pažeisti komponentai. Hormoniniai pokyčiai apima sumažėjusį insulino kiekį ir padidėjusią augimo hormono gamybą.
Tyrimai rodo, kad šios fiziologinės reakcijos gali duoti naudos, pavyzdžiui, pagerinti jautrumą insulinui ir sumažinti uždegimą. Tačiau ilgalaikis kasdienis badavimas gali kelti stresą širdies ir kraujagyslių sistemoms ir keisti kognityvines funkcijas dėl gliukozės kiekio kraujyje ir neuromediatorių kiekio svyravimų.
Širdies ir kraujagyslių rizika: Kraujospūdžio šuoliai ir širdies ritmo sutrikimai
Nauji OMAD mitybos modelių tyrimai atskleidė svarbias širdies ir kraujagyslių problemas, kurias reikia atidžiai apsvarstyti. Tyrimai rodo, kad, suvalgius vieną didelį patiekalą, gali smarkiai pakilti kraujospūdis, o per ilgesnius badavimo laikotarpius gali pasireikšti ilgalaikė hipotenzija.
Kardiologai teigia, kad šis „amerikietiškų kalnelių” efektas ilgainiui gali įtempti širdies raumenis ir kraujagysles. Be to, dėl ilgo badavimo sutrinka elektrolitų pusiausvyra, todėl gali sutrikti normalus širdies ritmas ir padidėti aritmijos rizika jautriems asmenims.
Dideli insulino svyravimai, susiję su OMAD, taip pat gali pagreitinti aterosklerozės procesus. Mokslininkai ypač įspėja tuos, kurie jau turi širdies ir kraujagyslių sutrikimų, pažymėdami, kad esant ekstremaliam badavimo režimui be tinkamos medicininės priežiūros buvo užfiksuoti staigūs širdies veiklos sutrikimai.
Kognityvinės funkcijos: Kaip valgymo laikas veikia smegenų veiklą?
Nors širdies ir kraujagyslių problemos yra vienas iš OMAD fiziologinio poveikio aspektų, neurologai nustatė ne mažiau reikšmingą poveikį smegenų funkcijai ir kognityviniams gebėjimams.
Tyrimai rodo, kad ilgesnis badavimas dėl svyruojančio gliukozės kiekio gali susilpninti darbinę atmintį, dėmesio koncentraciją ir gebėjimą priimti sprendimus. Smegenys, sunaudojančios apie 20 % organizmo energijos, turi nuolat gauti maistinių medžiagų, kad galėtų idealiai funkcionuoti.
Tyrimai atskleidė, kad kognityvinė veikla paprastai suprastėja nevalgius, o koncentracijos sunkumai pasiekia piką prieš kasdienį valgymą. Be to, tyrėjai pastebėjo, kad OMAD praktikuojantiems asmenims, palyginti su tais, kurie maitinasi pagal tradicinius mitybos modelius, susilpnėjo vykdomosios funkcijos, ypač atliekant užduotis, reikalaujančias ilgalaikių protinių pastangų.
Ką medicinos ekspertai sako apie vieno valgymo dietas
Pagrindiniai kardiologai, neurologai ir mitybos specialistai įvairiose medicinos įstaigose išreiškė didelį susirūpinimą dėl OMAD metodo, nurodydami galimą ilgalaikę riziką, kuri viršija trumpalaikę svorio metimo naudą.
Dr. Sarah Jensen, Mayo klinikos širdies ir kraujagyslių tyrimų direktorė, pažymi: „Ilgesni badavimo laikotarpiai sukelia streso hormonus, kurie ilgainiui gali pakenkti širdies audiniui.”
Tuo tarpu Johnso Hopkinso medicinos universiteto mokslininkai pabrėžia gliukozės stabilumo svarbą smegenų sveikatai.
Amerikos dietologų asociacija rekomenduoja paskirstyti maistinių medžiagų suvartojimą per visą dieną, kad medžiagų apykaita būtų ideali. Dauguma ekspertų rekomenduoja bent tris subalansuotus valgymus per dieną, kad būtų tinkamai įsisavinamos svarbiausios maistinės medžiagos ir palaikomas energijos lygis.
Sveikesnės alternatyvos: subalansuotas požiūris į protarpinį badavimą
Tiems, kurie nori gauti valgymo apribojimo naudą be širdies ir kraujagyslių bei neurologinės rizikos, susijusios su ekstremaliu badavimu, medicinos ekspertai rekomenduoja nuosaikesnį požiūrį į protarpinį badavimą.
Taikant 16:8 metodą, kai valgoma 8 valandas, o pasninkaujama 16 valandų, išlaikoma medžiagų apykaitos nauda ir kartu užtikrinamas tinkamas maistinių medžiagų suvartojimas. Alternatyvus 5:2 metodas apima tik dvi sumažinto kaloringumo dienas per savaitę.
Dr. Valteris Longo, USC ilgaamžiškumo tyrėjas, pabrėžia: „Organizmui reikia laiko atsigauti tarp badavimo laikotarpių.” Jis rekomenduoja bendradarbiauti su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais, kad pasninkavimo grafikas būtų pritaikytas atsižvelgiant į individualius sveikatos veiksnius, vaistus ir mitybos poreikius.
