Kas nėra patyrę tos bėdos: atidaryti spintą ir pamatyti skylutes mėgstamame megztinyje. Arba vakare įjungti šviesą ir stebėti, kaip aplink lempą sukasi mažos muselės, atsiradusios nežinia iš kur. Gėlių vazonuose — pilka masė, kuri pasirodo esanti grybinių muselių lervos.

Cheminės priemonės veikia, bet kas nori nuolat purškti insekticidus ten, kur miega, valgo ir gyvena? Ypač jei namuose yra vaikų, gyvūnų ar tiesiog nesinori kvėpuoti tuo viskuo.

Yra kitas kelias — toks paprastas, kad daugelis į jį net nekreipia dėmesio. Vienas augalas, pastatytas tinkamoje vietoje, gali tapti natūraliu barjeru, kuris atbaido tuos mažuosius įsibrovėlius. Be jokių chemikalų, be nemalonių kvapų, be papildomų išlaidų.

Augalas, kuris kvepia kaip mėta ir veikia kaip sargas

Tai koleusas — dekoratyvinis augalas, kurį daugelis laiko tik dėl gražių, spalvingų lapų. Bet už tos išvaizdos slypi praktinė nauda, apie kurią retai kalbama.

Koleuso lapai turi mėtinį kvapą. Kai juos paliečiate ar šiek tiek patrinate, išsiskiria lakieji junginiai, kurių nemėgsta daugelis smulkių vabzdžių — grybinės muselės, kandys, uodai.

Šis kvapas žmogui malonus arba neutralus, bet vabzdžiams jis signalizuoja: „čia ne vieta būti”. Jie vengia nutūpti, maitintis ar dėti kiaušinėlius tose zonose, kur jaučiamas aromatas.

Ar tai reiškia, kad koleusas visiškai išnaikins visus kenkėjus? Ne. Bet jis gali reikšmingai sumažinti jų skaičių ir tapti dalimi natūralios apsaugos sistemos, kuri neapkrauna jūsų aplinkos chemija.

Kur pastatyti, kad efektas būtų didžiausias

Vieta lemia viską. Koleusas, pastatytas kambario gilumoje, mažai ką duos. Reikia galvoti strategiškai.

Prie langų ir balkono durų — čia vabzdžiai patenka į vidų. Koleusas taps pirmuoju barjeru, kuris juos pasitiks.

Šalia drabužių spintos — jei kandys jau yra problema, pastatykite augalą netoli tos vietos, kur laikote vilnonius ir šilkinius drabužius.

Prie gėlių vazonų — grybinės muselės veisiasi drėgname dirvožemyje. Koleusas šalia kitų augalų gali sumažinti jų populiaciją.

Ant palangės arba lentynos — idealus aukštis yra maždaug vabzdžių skrydžio lygyje. Per žemai pastatytas augalas bus mažiau efektyvus.

Jei butas didesnis, vieno augalo gali nepakakti. Tada verta turėti du–tris, išdėstytus strateginėse vietose.

Kokios sąlygos reikalingos

Koleusas — nesudėtingas augalas, bet turi keletą reikalavimų, kuriuos verta žinoti.

Šviesa — ryški, bet netiesioginė. Rytinė palanė tinka puikiai. Tiesioginė pietinė saulė gali svilinti lapus, o per tamsu — augalas išsities, lapai praras spalvą ir aromatą.

Laistymas — saikingai. Patikrinkite dirvą pirštu: jei viršutiniai 1–2 centimetrai sausi, laikas laistyti. Per daug drėgmės sukels šaknų puvimą, per mažai — augalas vystis ir silpniau kvepės.

Drėgmė — koleusas mėgsta šiek tiek drėgnesnį orą. Jei bute labai sausa (ypač žiemą, kai šildomas), kartkartėmis apipurkškite lapus vandeniu.

Tręšimas — kas 4–6 savaites aktyvaus augimo metu (pavasarį ir vasarą) galima duoti šiek tiek skystų trąšų. Bet nepersistenkite — per daug maitintas augalas augs greitai, bet lapai bus mažiau kvapnūs.

Paprasta kasdienė priežiūra

Kad koleusas išliktų efektyvus, reikia minimalaus dėmesio.

Kiekvieną rytą trumpai apžiūrėkite augalą. Jei matote pageltusių lapų — pašalinkite. Jei pastebėjote kenkėjų (amarų, erkučių) — reaguokite iš karto, kol problema nedidelė.

Kartą per savaitę pasukite vazoną, kad augalas augtų tolygiai ir kvapas sklistų visomis kryptimis.

Kai augalas pradeda formuoti žiedynus — nuskinkite juos. Žydėjimas atima energiją iš lapų, o būtent lapai yra tie, kurie skleidžia atstumiantį aromatą. Be to, po žydėjimo koleusas dažnai praranda formą ir silpsta.

Kartkartėmis švelniai patrinkite kelis lapus — tai sustiprins kvapo išsiskyrimą.

Kaip pasidauginti ir turėti atsargų

Koleusas labai lengvai dauginamas auginiais. Tai reiškia, kad nusipirkę vieną augalą, galite turėti jų tiek, kiek reikia.

Nupjaukite 6–8 centimetrų ilgio ūglio galą. Pjauna turėtų būti žemiau mazgelio — tos vietos, iš kurios auga lapai. Nuimkite apatinius lapus, palikdami tik viršutinius 2–3.

Įstatykite į stiklinę su vandeniu arba iš karto į drėgną, lengvą substratą. Laikykite šiltoje, šviesioje vietoje, bet ne tiesioginiuose saulės spinduliuose.

Per 1–2 savaites pasirodys šaknys. Kai jos pasieks 2–3 centimetrų ilgį, galite persodinti į vazoną su įprasta žeme.

Taip galite ne tik padauginti savo augalų kolekciją, bet ir pasidalyti su kaimynais ar draugais — juk kuo daugiau koleusų pastate, tuo efektyvesnis barjeras.

Kodėl neveikia ir ką daryti

Kartais žmonės nusivilia: „Pastatiau tą koleusą, o kandys vis tiek yra.” Dažniausiai problema ne augale, o aplinkybėse.

Per mažai šviesos — augalas, stovintis tamsiame kampe, gamina mažiau lakiųjų junginių. Perkelkite į šviesesnę vietą.

Augalas nuseilpęs — perlaistytas, persausęs ar sergantis koleusas kvepia silpniau. Patikrinkite priežiūros sąlygas ir ištaisykite problemas.

Per mažas plotas — vienas mažas augalas 50 kvadratinių metrų butui nepakaks. Reikia kelių, išdėstytų strategiškai.

Neužtikrinta higiena — koleusas yra papildoma priemonė, ne stebuklinga lazdelė. Jei spintoje guli seni, neskalbti drabužiai, o virtuvėje — atviri maisto produktai, joks augalas nepadės. Pirmiausia — tvarka.

Senas augalas — po kelerių metų koleusas praranda gyvybingumą, pradeda intensyviai žydėti ir silpniau kvepia. Tada laikas jį pakeisti nauju, užaugintu iš auginio.

Natūrali apsauga be pastangų

Koleusas neišspręs visų kenkėjų problemų. Bet jis gali tapti viena iš priemonių sistemoje, kuri apima švarą, tinkamą maisto laikymą ir, jei reikia, lipnias gaudykles.

Jo privalumas — tai gražus, lengvai prižiūrimas augalas, kuris ne tik puošia kambarį, bet ir dirba jūsų naudai. Tyliai, be cheminių kvapų, be jokio papildomo darbo.

O jei turite vaikų — jiems bus smagu kartkartėmis patrinti lapelį ir pajusti tą mėtinį kvapą. Ir žinoti, kad šis augalas saugo jų megztinius nuo kandžių.