Bulvės – lietuvių virtuvės karalienės. Šie kuklūs gumbai kasdien puikuojasi ant milijonų šeimų stalų visoje Lietuvoje. Keptos, virtos, troškintos ar gruzdintos – bulvės yra neatsiejama nacionalinės virtuvės dalis. Tačiau kylantis susirūpinimas dėl importuojamų bulvių saugumo verčia atkreipti dėmesį į šį kasdienį produktą ir jo keliamus pavojus. Valstybinė augalininkystės tarnyba praneša apie naujas grėsmes ir pateikia rekomendacijas vartotojams.
Augančios grėsmės Europos bulvių rinkoje
Pastaraisiais metais Europos Sąjungoje, ypač kaimyninėse šalyse, stebimas ryškus karantininių bulvių ligų plitimas. 2024 m. duomenimis, karantininių organizmų židinių skaičius išaugo net 27% palyginti su praėjusiais metais. Šis skaičius kelia nerimą tiek augintojams, tiek vartotojams.
Pavojingiausios bulvių ligos:
- Bulvių žiedinis puvinys (Clavibacter sepedonicus) – 2024 m. Europos Sąjungoje nustatyta 542 nauji židiniai, iš jų net 178 Lenkijoje
- Bulvių rudasis puvinys (Ralstonia solanacearum) – ypač agresyvi liga, galinti sunaikinti iki 90% derliaus
- Bulvių vėžys (Synchytrium endobioticum) – pavojinga grybinė liga, kurios sukėlėjų sporos dirvožemyje išlieka gyvybingos net 40 metų
- Cistas sudarantys bulviniai nematodai – mikroskopiniai kenkėjai, galintys sumažinti derlių iki 80%
Šios ligos ne tik naikina derlių, bet ir kelia grėsmę maisto saugumui bei tvariai žemės ūkio praktikai. Infekuoti gumbai negali būti naudojami nei maistui, nei sėklai, o tai lemia didelius ekonominius nuostolius.
Lenkiškos bulvės: kodėl verta atkreipti ypatingą dėmesį?
Lenkija yra viena didžiausių bulvių augintojų Europos Sąjungoje, užimanti 4-ąją vietą pagal auginimo plotus po Vokietijos, Prancūzijos ir Nyderlandų. 2024 m. Lenkijoje užauginta daugiau nei 7 milijonai tonų bulvių, iš kurių didelė dalis eksportuojama į kaimynines šalis, įskaitant Lietuvą.
Tačiau būtent Lenkijoje pastaraisiais metais nustatomas didžiausias karantininių organizmų židinių skaičius:
- 2024 m. užfiksuota 178 žiedinio puvinio židiniai
- 43 rudojo puvinio atvejai
- 67 bulvių vėžio židiniai
- 112 bulvinių nematodų paplitimo atvejų
Valstybinės augalininkystės tarnybos specialistai pabrėžia, kad lenkiškos kilmės bulvės sudaro net 68% viso Lietuvos bulvių importo, todėl būtent šios šalies produkcija kelia didžiausią susirūpinimą.
Kaip ES ir Lietuva kontroliuoja bulvių saugumą?
Europos Sąjunga taiko griežtą fitosanitarinę kontrolę, siekiant apsaugoti žemės ūkio sektorių ir vartotojus nuo pavojingų ligų ir kenkėjų. Pagrindinės priemonės:
- Privalomas augalų pasas – dokumentas, patvirtinantis, kad bulvės atitinka fitosanitarinius reikalavimus
- Reguliarūs tikrinimo punktai pasieniuose, kur tikrinami importuojami kroviniai
- Nacionalinės stebėsenos programos, skirtos anksti aptikti ir kontroliuoti karantininius organizmus
- Griežti reikalavimai bulvių augintojams ir platintojams, įskaitant privalomą registraciją ir kontrolę
Lietuvoje Valstybinė augalininkystės tarnyba kasmet atlieka virš 5000 bulvių mėginių tyrimų. 2024 m. buvo nustatyti 8 karantininių organizmų židiniai, visi jie sėkmingai likviduoti. Infekuoti gumbai buvo sunaikinti, o patalpos ir įrenginiai dezinfekuoti.
Kokie ženklai išduoda nesaugias bulves?
Vartotojams svarbu žinoti, kaip atpažinti potencialiai pavojingus gumbus:
- Bulvių žiedinio puvinio požymiai: gumbo pjūvyje matomas tamsus žiedas, gelsvos spalvos išskyros, gumbai minkšti ir vandeningi
- Rudojo puvinio požymiai: rudi plotai gumbo pjūvyje, iš indų audinių išsiskiria lipnios išskyros
- Bulvių vėžio požymiai: ant gumbų formuojasi karpos ar augliai, primenantys žiedynus
- Nematodų požymiai: ant gumbų paviršiaus matomi maži balti taškeliai (cistos), bulvės neįprastai mažos
Pastebėjus bent vieną iš šių požymių, būtina vengti tokių bulvių vartojimo ir nedelsiant pranešti Valstybinei augalininkystės tarnybai.
Praktiniai patarimai vartotojams: kaip apsisaugoti?
Valstybinė augalininkystės tarnyba rekomenduoja:
- Rinktis vietinius augintojus – lietuviškos bulvės ne tik šviežesnės, bet ir labiau kontroliuojamos. Vietinė produkcija mažiau keliauja, todėl turi mažesnę tikimybę būti užkrėsta transportavimo metu.
- Tikrinti kilmės šalį – visuomet atkreipkite dėmesį į etiketėse nurodytą informaciją. Jei bulvės importuotos iš Lenkijos, ypač atidžiai įvertinkite jų kokybę.
- Ieškoti augalų paso – legaliai parduodamos bulvės privalo turėti specialų ženklinimą, patvirtinantį, kad jos atitinka fitosanitarinius reikalavimus.
- Atkreipti dėmesį į bulvių išvaizdą – kokybiškos bulvės turi būti tvirtos, be matomų pažeidimų, vienodo dydžio, be žalių dėmių ar auglių.
- Pirkti iš patikimų tiekėjų – registruoti ūkininkai ir prekybos tinklai privalo laikytis griežtų saugumo reikalavimų.
- Pranešti apie įtartinus atvejus – pastebėjus neįprastų požymių, nedelsiant informuoti Valstybinę augalininkystės tarnybą telefonu (8 5) 270 80 80 arba el. paštu [email protected].
Kodėl tai svarbu kiekvienam lietuviui?
Bulvių saugumas – ne tik ekonominis, bet ir visuomenės sveikatos klausimas. Nors pavojingos bulvių ligos tiesiogiai nekenkia žmonių sveikatai, jos gali smarkiai paveikti maisto tiekimo grandinę ir kainas. Be to, infekuoti gumbai dažnai turi prastesnes organoleptines savybes – skonis, kvapas ir tekstūra nukentėja.
Lietuvoje bulvės sudaro apie 30% visų suvartojamų daržovių, todėl jų kokybė tiesiogiai veikia mūsų mitybos įpročius ir sveikatą. Rinkdamiesi saugias, kokybiškas bulves, ne tik saugome savo šeimos sveikatą, bet ir prisidedame prie vietinių augintojų palaikymo.
Valstybinė augalininkystės tarnyba užtikrina, kad visi rinkoje esantys produktai yra reguliariai tikrinami, tačiau kiekvieno vartotojo budrumas – geriausia apsauga nuo galimų pavojų. Rinkitės atsakingai ir saugokite savo šeimos sveikatą!
