Trisdešimt sezonų stebėjau, kaip kaimynė Aldona renka pomidorus iš to paties lysvės kampo. Kiekvieną vasarą tie patys violetiniai vaisiai, ta pati ramybė jos veide. O aš kasmet bandžiau naujoves, skaičiavau nuostolius ir galvojau – gal sodininkystė tiesiog ne man.
Praėjusį rugpjūtį pagaliau paklausiau tiesiai.
Jos atsakymas pakeitė viską
„Ultramarine”, – tarė ji ir nusišypsojo. „Trisdešimt metų sodinu tą patį. Ir nė vieno sezono be derliaus. Kodėl turėčiau ką nors keisti?”
Stovėjau prie tvoros ir jaučiausi kvailai. Kiek pinigų išleidau sėkloms, kiek šiltnamio plėvelės sukišau į konteinerius, kiek kartų žiūrėjau į nuvytusias šakeles ir kaltinau orą, dirvožemį, likimą.
O Aldona tiesiog kasmet darė tą patį. Ir kasmet turėjo pilnas pintines.
Kodėl šie pomidorai atrodo kaip iš kito pasaulio
Pirmą kartą pamačius Ultramarine vaisius, sunku patikėti, kad tai pomidorai. Gili violetinė spalva, tarsi kas būtų nudažęs juos rašalu. Slyvos forma, kompaktiški, vienodo dydžio – tokie, kokius matai tik brangių restoranų lėkštėse.
Ta neįprasta spalva – ne dekoracija. Antocianinai, tie patys pigmentai, kurie dažo mėlynes ir raudonuosius kopūstus, suteikia ne tik išvaizdą. Tyrimai rodo, kad šie junginiai gali padėti organizmui kovoti su oksidaciniu stresu.
Aldona apie tai nežinojo ir nesigilino. Jai užteko to, kad pomidorai auga be ypatingų rūpesčių ir gerai atrodo ant stalo.
Šiltnamis ar atviras laukas – kur geriau auginti
„Pirmus penkerius metus auginau šiltnamyje”, – pasakojo kaimynė. „Paskui supratau, kad jiems to nereikia. Dabar sodinu tiesiog lauke, prie tvoros.”
Ultramarine priklauso indeterminatinėms veislėms – augalas kyla aukštyn ir reikalauja atramos. Šiltnamyje sezonas ilgesnis, bet lauke, pasak Aldonos, vaisiai skanesni. Subtilus saldumas, lengva rūgštelė – skonis, kurio negausi iš parduotuvės pomidorų.
Lietuvos klimatas šiai veislei tinka neblogai. Pietinėse šalies dalyse galima sodinti tiesiai lauke. Vidurio ir šiaurės regionuose šiltnamis užtikrins stabilesnį derlių, bet nebūtinas.
Viena klaida, kurios dauguma vengia per vėlai
„Daigus pradėk auginti likus mėnesiui iki sodinimo lauke”, – priminė Aldona. „Ne anksčiau, ne vėliau. Daugelis pradeda per anksti, daigai išauga per dideli, o paskui blogai prigyja.”
Balandžio viduryje – sėja patalpose. Gegužės viduryje – persodinimas į lauką, kai praeis šalnų pavojus. Šiltnamyje galima pradėti kelias savaites anksčiau.
Derlius prasideda liepos pabaigoje ir tęsiasi iki pat šalnų. Jei oras palankus – vienas augalas duoda kelis kilogramus vaisių.
Kam tinka ir kam – ne
Ultramarine – ne universalus pasirinkimas. Padažams ar konservavimui geriau rinktis produktyvesnes veisles kaip Evpator. Šie violetiniai pomidorai geriausiai atsiskleidžia šviežiose salotose, ant sumuštinių, kaip stalo dekoracija.
„Anūkai valgo kaip saldainius”, – juokėsi Aldona. „Kartais net iki virtuvės neparsineša – suvalgo tiesiai darže.”
Kur įsigyti sėklų Lietuvoje
Jei ieškai panašios veislės – Lietuvoje lengviau rasi Indigo Rose sėklas. Tai panaši violetinė veislė, išvesta Oregono valstijos universitete tradiciniais selekcijos metodais, be GMO. Vaisiai 50-80 g svorio, tamsiai violetinės odelės, saldaus skonio.
Sėklų galima įsigyti keliose lietuviškose internetinėse parduotuvėse: e-seklos.lt, seklos.lt, kletele.lt, emolus.lt, seklosman.lt. Kainos svyruoja nuo 2 iki 4 eurų už pakelį (10-15 sėklų). Vienas pakelis užtenka maždaug 10 kvadratinių metrų plotui – prognozuojamas derlius 10-18 kg.
Užsienyje galima rasti ir kitas „indigo” šeimos veisles: Midnight Roma (geresnė padažams), Black Beauty, Indigo Apple. Jos visos turi tą patį antocianinų pigmentą.
Dabar kiekvieną pavasarį sodinu Ultramarine šalia savo senųjų raudonųjų veislių. Ne todėl, kad atsisakyčiau tradicijų. Tiesiog supratau – kartais protingiausia klausyti tų, kurie tą patį daro trisdešimt metų.
