Nors daugelis žmonių žino, kad per didelis druskos ir cukraus vartojimas gali sukelti rimtų sveikatos problemų, tačiau gydytojai perspėja, kad yra maisto produktų, kurių neigiamas poveikis sveikatai gali būti dar greitesnis ir pavojingesnis. Šiame straipsnyje apžvelgsime du tokius produktus, kurių reguliarus vartojimas, anot specialistų, yra ypač žalingas organizmui ir gali turėti ilgalaikių pasekmių sveikatai.

Rūkytos dešros ir bulvytės: paslėpti kancerogenai kasdieniuose užkandžiuose

Nors jie malonūs skoniui ir patogūs vartoti, rūkytos dešros ir aukštoje temperatūroje keptos bulvytės slepia rimtus pavojus. Mokslininkai ir gydytojai vis dažniau perspėja apie šiuose produktuose esančių kenksmingų junginių keliamą riziką.

Kodėl rūkytos dešros kelia tokį pavojų?

Rūkytos dešros – tai perdirbtos mėsos produktai, kurių sudėtyje susidaro įvairūs kenksmingų junginių tipai:

• Nitrozaminai: Šie junginiai susidaro kai natrio nitritas, naudojamas kaip konservantas, sąveikauja su baltymais. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) šiuos junginius klasifikuoja kaip 1 grupės kancerogenus – tai reiškia, kad jie gali sukelti vėžį žmonėms.
• Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAA): Šie junginiai susidaro rūkymo proceso metu ir gali pažeisti DNR, sukelti ląstelių mutacijas, vedančias prie vėžinių darinių.
• Heterocikliniai aromatiniai aminai (HAA): Formuojasi kepant mėsą aukštoje temperatūroje, ypač kai ji yra perkepama iki tamsaus paviršiaus.

Kokie moksliniai įrodymai patvirtina šių produktų pavojingumą?

Epidemiologiniai tyrimai parodė aiškų ryšį tarp reguliaraus perdirbtų mėsos produktų vartojimo ir padidėjusios vėžinių susirgimų rizikos:

• 2015 m. PSO Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra perdirbtą mėsą priskyrė prie 1 grupės kancerogenų, patvirtindama, kad ji gali sukelti kolorektalinį vėžį
• Tyrimai rodo, kad kasdien vartojant 50 g perdirbtos mėsos (maždaug 1-2 rūkytos dešros griežinėlius), kolorektalinio vėžio rizika padidėja apie 18%
• Taip pat nustatytas ryšys su skrandžio, stemplės ir kasos vėžiu

„Perdirbtos mėsos produktuose susidaro kancerogeniniai junginiai, kurie gali pažeisti ląstelių DNR ir sukelti mutacijas. Ilgainiui šie pažeidimai gali tapti onkologinių ligų vystymosi pradžia,” – teigia onkologas dr. Jonas Rimkus.

Aukštoje temperatūroje keptos bulvytės: daugiau nei tik kalorijų bomba

Keptos bulvytės yra vienas populiariausių užkandžių pasaulyje. Tačiau giliame aliejuje aukštoje temperatūroje (virš 120°C) keptos bulvės kelia rimtą pavojų sveikatai dėl kelių priežasčių:

Akrilamido susidarymas

• Akrilamidas – tai junginys, kuris susidaro aukštoje temperatūroje kepant krakmolą turinčius maisto produktus, ypač bulves
• Šis junginys susiformuoja Majaro reakcijos metu, kai redukuojantys cukrūs (pvz., gliukozė) reaguoja su aminorūgštimis (pvz., asparaginu)
• Akrilamidas laboratorinių tyrimų metu sukelia vėžį gyvūnams, o PSO jį klasifikuoja kaip „tikėtiną kancerogeną žmonėms”

Toksiškų riebalų susidarymas

Ilgai kaitinamas aliejus sukelia:

• Transfats (trans-riebalų) susidarymą, kurie didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką
• Aldehidų susidarymą, kurie yra žinomi toksikai ir gali sukelti ląstelių pažeidimus
• Laisvųjų radikalų formavimąsi, kurie gali sukelti oksidacinį stresą organizme

Kas daro šiuos produktus pavojingesnius už druską ir cukrų?

Druska ir cukrus, vartojami per dideliais kiekiais, neabejotinai kenkia sveikatai. Tačiau yra keletas priežasčių, kodėl rūkytos dešros ir keptos bulvytės gali turėti dar greitesnį neigiamą poveikį:

1. Tiesioginė toksinė žala: Šiuose produktuose esantys junginiai gali tiesiogiai pažeisti DNR ir sukelti mutacijas, kurios gali tapti vėžio pradžia
2. Kompleksinis poveikis: Šiuose produktuose yra ne vienas, o daugelis kenksmingų junginių, kurių poveikis gali sustiprintis:
   • Nitrozaminai
   • PAA
   • HAA
   • Akrilamidas
   • Trans-riebalai
   • Peroksidai
3. Kasdienio vartojimo pasekmės: Šie produktai dažnai tampa įprastine dietos dalimi, vartojami kasdien ar kelis kartus per savaitę
4. Sunkiai pastebimas kaupimosi efektas: Skirtingai nuo druskos ar cukraus, kurių perteklių kartais galima pastebėti pagal tam tikrus simptomus, kancerogenų poveikis gali nepasireikšti iki tol, kol liga tampa pažengusi

Rizikos veiksniai ir jų mažinimo būdai

Kas padidina riziką?

• Dažnas vartojimas: Kuo dažniau vartojami šie produktai, tuo didesnė rizika
• Terminis apdorojimas: Kuo aukštesnėje temperatūroje kepama, tuo daugiau kenksmingų junginių susidaro
• Kombinuoti rizikos veiksniai: Rūkymas, alkoholio vartojimas ir nepakankamas vaisių bei daržovių kiekis racione sustiprina neigiamą poveikį

Praktiniai būdai sumažinti riziką

Rūkytos mėsos atveju:

1. Riboti vartojimą: Rūkytus mėsos produktus vartoti ne dažniau kaip 1-2 kartus per mėnesį
2. Rinktis kokybiškus produktus: Pirkti mažiau konservantų turinčius produktus, pagamintus iš aukštos kokybės mėsos
3. Derinti su apsauginiais maisto produktais: Vartoti kartu su daržovėmis, turinčiomis daug antioksidantų
4. Išvengti papildomo terminio apdorojimo: Nekepti ir neskrudinti jau perdirbtos mėsos

Keptų bulvyčių atveju:

1. Saikingai vartoti: Apsiriboti ne dažniau kaip kartą per mėnesį
2. Rinktis alternatyvius paruošimo būdus:
   • Kepti orkaitėje su minimaliu kiekiu aliejaus
   • Virti arba troškinti
   • Naudoti karštą orą cirkuliuojančias „air fryer” krosneles
3. Vengti perkepti: Bulvytės turėtų būti šviesiai geltonos, o ne tamsiai rudos
4. Prieš kepant: Pamirkyti supjaustytas bulves šaltame vandenyje, taip pašalinant dalį krakmolo

Kokias alternatyvas rekomenduoja specialistai?

„Svarbu suprasti, kad visai atsisakyti šių produktų daugeliui žmonių būtų nerealu. Tačiau drastiškas jų vartojimo sumažinimas ir alternatyvių paruošimo būdų taikymas gali ženkliai sumažinti riziką,” – teigia mitybos specialistė Vaida Kurpienė.

Alkoholis ir sėdimas gyvenimo būdas: toksinis poveikis, viršijantis kalorijų kiekį

Be aptartų maisto produktų, yra dar du svarbūs veiksniai, kurie sustiprina jų neigiamą poveikį ir patys savaime kenkia organizmui: alkoholis ir sėdimas gyvenimo būdas.

Alkoholio poveikis:

• Neurotoksinis poveikis: Net nedideli alkoholio kiekiai pažeidžia nervinį audinį
• Kepenų apkrova: Alkoholis metabolizuojamas kepenyse, kas gali sukelti jų uždegimą ir pažeidimus
• Imuninės sistemos slopinimas: Silpnina organizmo gebėjimą kovoti su uždegimu ir pažeidimais
• Vėžio rizika: Alkoholis yra žinomas kancerogeninis veiksnys, didinantis burnos, gerklės, stemplės, kepenų ir kitų organų vėžio riziką
• Mitybos sutrikimas: Alkoholis gali sukelti maistinių medžiagų įsisavinimo sutrikimus

Naujausi tyrimai vis labiau paneigia mitą apie „saugius” alkoholio kiekius – šiuo metu mokslininkai teigia, kad nėra saugaus alkoholio vartojimo lygio, kuris neturėtų neigiamo poveikio sveikatai.

Sėdimo gyvenimo būdo poveikis:

• Kraujotakos sutrikimai: Ilgalaikis nejudėjimas lėtina kraujotaką ir didina trombų riziką
• Metaboliniai sutrikimai: Mažėja insulino jautrumas, didėja gliukozės kiekis kraujyje
• Raumenų silpnėjimas: Atrofuojasi raumenys, mažėja kaulų tankis
• Dubens organų sutrikimai: Didėja išeminių dubens organų ligų rizika
• Endotelio disfunkcija: Blogėja kraujagyslių funkcionavimas

„Sėdimas darbas, ilgos valandos prie televizoriaus ar kompiuterio ekrano ir fizinio aktyvumo stoka sukuria tobulą audrą metaboliniams sutrikimams vystytis. Kai prie to dar pridedame netinkamą mitybą, kūnas neturi galimybių apsisaugoti nuo kenksmingų veiksnių,” – aiškina kardiologė dr. Agnė Kazlauskienė.

Praktiniai patarimai: kaip apsisaugoti nuo kenksmingų veiksnių

Štai keletas rekomendacijų, kurios padės sumažinti riziką ir pagerinti bendrą sveikatos būklę:

Mitybos koregavimas:

1. Minimizuoti perdirbtų mėsos produktų vartojimą: Rūkytos dešros, dešreles, šaltai rūkytus mėsos gaminius vartoti tik išskirtinėmis progomis
2. Rinktis sveikesnius paruošimo būdus: Virti, troškinti, kepti žemesnėje temperatūroje
3. Įtraukti daugiau apsauginių maisto produktų: Vartoti maistą, turtingą antioksidantų, kurie gali neutralizuoti laisvuosius radikalus:
   • Ryškiaspalvės daržovės ir vaisiai
   • Žalios lapinės daržovės
   • Ankštiniai
   • Pilno grūdo produktai

Fizinio aktyvumo didinimas:

1. Reguliarūs pertraukos judėjimui: Kas 30-45 minutes atsistoti ir pajudėti bent 2-3 minutes
2. Kasdieniai pasivaikščiojimai: Siekti nueiti bent 7-8 tūkstančius žingsnių per dieną
3. Aerobinis aktyvumas: 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę
4. Jėgos pratimai: 2-3 kartus per savaitę stiprinti raumenis

Žalingų įpročių atsisakymas:

1. Mažinti alkoholio vartojimą arba visai jo atsisakyti
2. Mesti rūkyti
3. Vengti pasyvaus rūkymo
4. Stebėti miego kokybę: Siekti miegoti 7-8 valandas per parą

Kokios ilgalaikės perspektyvos?

Reguliarus kancerogeninių medžiagų patekimas į organizmą su maistu kelia rimtą riziką sveikatai ilguoju laikotarpiu. Tačiau gera naujiena ta, kad organizmas turi nuostabią gebą atsistatyti, jei jam suteikiame tinkamas sąlygas.

Atsistatymo ženklai po mitybos pokyčių:

• Per 1-2 savaites: Pagerėja virškinimas, sumažėja uždegiminiai procesai
• Per 1-2 mėnesius: Normalizuojasi kraujo rodikliai, pagerėja kepenų funkcijos
• Per 6-12 mėnesių: Atsinaujina žarnyno mikrobiota, sustiprėja imuninė sistema
• Per 2-5 metus: Ženkliai sumažėja vėžio rizika, lyginant su tais, kurie ir toliau vartoja kancerogenus

„Mūsų organizmas turi neįtikėtiną gebėjimą atsinaujinti, jei tik jam suteikiame tinkamas sąlygas. Net ir po ilgų metų netinkamos mitybos, organizmas gali iš dalies atsistatyti, jei pakeičiame mitybos įpročius ir gyvenimo būdą,” – teigia gastroenterologas dr. Petras Vaičiūnas.

Išvada: sąmoningas pasirinkimas kasdien

Nors rūkytos dešros ir aukštoje temperatūroje keptos bulvytės gali atrodyti kaip nekalti kasdieniai užkandžiai, moksliniai tyrimai vis aiškiau rodo jų potencialiai pavojingą poveikį sveikatai. Skirtingai nuo druskos ir cukraus, kurių perteklius kaupiasi ir sukelia problemas per ilgesnį laiką, šiuose produktuose esantys kancerogenai ir toksinai gali tiesiogiai pažeisti DNR ir ląstelių struktūras, pradėdami pavojingus procesus organizme.

Tačiau gera naujiena yra ta, kad turime pasirinkimą. Drastiškas šių produktų vartojimo sumažinimas, alternatyvių paruošimo būdų taikymas ir sveiko gyvenimo būdo formavimas gali ženkliai sumažinti riziką ir padėti organizmui atsistatyti.

Sveikata priklauso nuo kasdienių pasirinkimų – ir net maži pokyčiai, padaryti šiandien, gali turėti didelę įtaką jūsų gyvenimo kokybei ateityje.

Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir neturėtų būti laikomas medicininiu patarimu. Prieš darydami reikšmingus mitybos ar gyvenimo būdo pakeitimus, pasikonsultuokite su savo gydytoju.