„Tu tikrai gerai jautiesi?” – paklausė Tomas, kai barmenė atnešė mano mineralinį. Jau trečią savaitę atsisakiau alaus.
Neatsakiau tiesiai. Tiesiog dar pats nebuvau tikras, ar tai, ką darau, turi prasmę. Bet po 90 dienų turėjau atsakymą – ir jis viską pakeitė.
Pirma savaitė – lyg gripas be temperatūros
Galvojau, kad bus lengva. Juk negėriau kasdien – tik savaitgaliais, kartais po darbo. Bet pirmąją naktį be vyno miegojau gal tris valandas.
„Kodėl taip blogai?” – rašiau sesei žinutę trečią nakties.
„Nes tavo kūnas priprato”, – atsakė ji. „Palūkėk dvi savaites.”
Sesuo Eglė – slaugytoja, ji žinojo, apie ką kalba. Paaiškino, kad smegenys patirs REM miego atšoką – sapnai bus ryškūs, prabudimai dažni. Tai normalu. Tai praeis.
Antra savaitė – veidrodis parodė kažką keisto
Skutausi ir sustojau. Akys kitokios. Ne raudonos, ne patinusios. Tiesiog – kitokios.
„Tu geriau atrodai”, – tą vakarą pasakė žmona. Ji neklausinėjo, kodėl negeriu. Tiesiog stebėjo.
Svoris pradėjo kristi – pusantro kilogramo per dvi savaites. Nieko nekeitiau, tik tą vieną dalyką.
Mėnuo – ir aš supratau, kiek buvau pavargęs
Pirmą kartą per gal penkerius metus prabudau pailsėjęs. Ne dėl žadintuvo – tiesiog kūnas atsibudo pats, septintą ryto, ir jaučiausi gerai.
„Gal atostogų reikėjo, ne blaivybės”, – juokavo kolega Mindaugas, kai papasakojau.
„Gal”, – atsakiau. Bet žinojau, kad ne.
Oda ant veido nustojo pleiskanoti. Spuogai ant pečių – dingo. Net virškinimas pasitaisė – nebepūtė po kiekvieno valgio.
60 dienų – ir dingo noras
Keisčiausia nutiko šeštą savaitę. Sėdėjau su draugais, jie gėrė, aš – ne. Ir nesijutau kaip atsiskyrėlis. Tiesiog nebenorėjau.
„Smegenyse vyksta persireguliaviams”, – vėliau paaiškino gydytojas Artūras. „Dopamino receptoriai atsistatė. Nebereikia alkoholio tam pačiam efektui.”
Žmona pastebėjo pirma: „Tu ramesnis. Net su vaikais kantresnis.”
Ji buvo teisi.
Ką parodė kraujo tyrimai
Po trijų mėnesių nuėjau pasitikrinti. Dėl smalsumo – norėjau skaičių.
„ALT buvo 58, dabar 21″, – skaitė gydytojas. „Kepenų fermentai – idealūs. GGT nukritęs trigubai.”
„Tai daug?” – paklausiau.
„Tai reiškia, kad jūsų kepenys atsistatė”, – atsakė jis. „Ir dar: cholesterolis pagerėjo, cukrus stabilizavosi. Visa tai – per 90 dienų.”
Tą vakarą paskambinau sesei. „Turėjau tau padėkoti”, – pasakiau. „Už tą žinutę trečią nakties.”
„Žinojau, kad ištversi”, – nusijuokė Eglė. „Tiesiog reikėjo kažkam tai pasakyti.”
Dabar, kai draugai klausia, kodėl negeriu, atsakau paprastai: „Pabandžiau tris mėnesius – ir nebesinori grįžti.”
